Jos atskleidžia, kad praėjusį pirmadienį netikėtai sprogęs galimos pedofilijos skandalas galėjo susiklostyti ir kiek kitaip – nedaug trūko ir buvusiam Seimo nariui mestus baisius kaltinimus galėjo apgaubti tamsa.
Visuomenė apie juos galėjo sužinoti, kai K.Bartoševičiaus pėdos Seime jau būtų seniai atvėsusios. Tačiau tokį įvykių scenarijų galėjo sugriauti ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Generalinės prokuratūros teigimu, iki tol paslaptyje laikytą K.Bartoševičiaus pavardę ji buvo priversta viešai įvardyti, kai Seimo pirmininkei kilo įtarimų, ar mandato skubiai panoręs atsisakyti politikas nėra tas pats asmuo, dėl kurio teisinės neliečiamybės atėmimo prokurorai prašo šaukti neeilinę parlamento sesiją.
Generalinės prokuratūros vadovė Nida Grunskienė praėjusį pirmadienį į Seimą išsiuntė ne vieną, bet du prašymus dėl K.Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Pirmajame prokurorės rašte Seimo nario pavardė nebuvo įvardyta ir iš pradžių netgi manyta, kad dokumente galbūt per skubėjimą įsivėlė klaida.
Naujas N.Grunskienės raštas su K.Bartoševičiaus pavarde parlamentą pasiekė tik po kelių valandų. Tuomet politikus, ypač konservatorius, ištiko šokas.
Portalas lrytas.lt aiškinosi, kas Seimo ir Generalinės prokuratūros kabinetuose vyko praėjusį pirmadienį, kas žinojo apie teisėsaugos planus ir kodėl jie keitėsi.
Tikėjosi kitokio scenarijaus?
Kodėl pareiškimą apie pasitraukimą iš Seimo K.Bartoševičius suskubo rašyti būdamas Čilėje? Ar gali būti, kad politiką kažkokiu būdu pasiekė žinios apie prokurorų planus?
Buvęs Seimo narys tai neigia. Be to, ypač sunkių kaltinimų naštos prislėgtas K.Bartoševičius aiškina esą sprendimas trauktis iš Seimo ir dar lapkričio viduryje pradėtas ikiteisminis tyrimas niekaip nesusiję.
Politikas tvirtina apie vykstantį ikiteisminį tyrimą nieko nežinojęs, į apklausas prokuratūroje jis esą taip pat nebuvo kviečiamas.
Nepaisant to, kad dar praėjusį antradienį K.Bartoševičius neteko Seimo nario mandato ir teisinės neliečiamybės, įtarimai oficialiai jam vis dar nepareikšti, bent jau apie tai nėra pranešta.
Tai tik dar labiau kursto įvairias kalbas ir versijas, kad Seimo nario mandato skubiai atsisakęs K.Bartoševičius galėjo tikėtis, jog pavyks išvengti triukšmo ir gėdos, kuri dėl šio skandalo konservatorius užgriuvo prieš pat savivaldos rinkimus.
Buvo įspėta iš anksto
Pirmoji apie vienam iš Seimo narių gręsiančius ypač rimtus kaltinimus sužinojo V.Čmilytė-Nielsen. Šaltinių teigimu, apie tai jai buvo pranešta dar penktadienį.
Būtent penktadienio vakarą K.Bartoševičius kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prašydamas panaikinti jo turimą Seimo nario mandatą.
Elektroniniu parašu patvirtintą prašymą buvęs Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys VRK parašė būdamas komandiruotėje Čilėje.
Iš jos K.Bartoševičius grįžo sekmadienio naktį, o jau pirmadienį turėjo išvykti į Indiją, bet vietoje to paskelbė dėl asmeninių priežasčių pasitraukiantis iš Seimo.
V.Čmilytė-Nielsen portalui lrytui.lt patvirtino, kad generalinė prokurorė ją iš anksto žodžiu informavo, jog planuoja kreiptis į Seimą. „Informacija buvo ne tik nuasmeninta, bet nebuvo pasakyta iš kokios partijos ar frakcijos yra politikas, dėl kurio imamasi veiksmų“, – lrytas.lt teigė liberalų lyderė.
Seimo pirmininkė taip pat tikino, kad informacijos apie N.Grunskienės planus kreiptis į parlamentą ji niekam neperdavė, apie tai nežinojo net ir Seimo vadovybė.
Skambutis išjudino prokurorus?
Tačiau politikė lrytas.lt pripažino, kad praėjusį pirmadienį ji dar kartą kreipėsi į N.Grunskienę. Generalinės prokuratūros atstovai ir V.Čmilytė-Nielsen skirtingai atpasakoja tarp jos ir N.Grunskienės vykusį pokalbį.
Seimo pirmininkė teigė, kad generalinės prokuratūros vadovę ji esą informavo gavusi jos raštą dėl prašymo sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl neliečiamybės panaikinimo.
„Kadangi tuo metu viešai pasirodė informacija, kad Vyriausioji rinkimų komisija gavo vieno Seimo nario kreipimąsi dėl mandato atsisakymo, taip pat paprašiau, kad generalinė prokurorė po komisijos sprendimo mane informuotų, ar dar išlieka poreikis kviesti neeilinę sesiją dėl rašte minimo atvejo“, – portalui nurodė V.Čmilytė-Nielsen.
V.Čmilytė-Nielsen nesutiko komentuoti, kodėl jai kilo įtarimų, kad K.Bartoševičius gali būti susijęs su prokurorės atsiųstame rašte minimu tyrimu dėl seksualinės mažamečių ir nepilnamečių seksualinės prievartos.
Tuo metu Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjos Elenos Martinonienės teigimu, Seimo pirmininkė N.Grunskienės esą teiravosi, ar apie savo sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato pranešęs K.Bartoševičius yra tas pats asmuo, kuris nurodytas jai atsiųstame rašte.
Du raštai – ne klaida
Kaip jau skelbta, Seimo pirmininkė tądien sulaukė dviejų N.Grunskienės pasirašytų dokumentų. Tarp Seimą pasiekusių jos raštų – maždaug kelių valandų skirtumas.
Ar gali būti, kad pirmajame rašte konkretaus Seimo nario pavardė neminima dėl įsivėlusios klaidos, ar vis dėlto toks buvo sąmoningas ikiteisminį tyrimą atliekančių prokurorų sprendimas?
Apie tai paklausta E.Martinonienė lrytas.lt atsakė, jog pirmajame rašte Seimo pirmininkė buvo informuota tik apie ikiteisminio tyrimo faktą, jo pradėjimo datą bei Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos pradėtas šis tyrimas.
Sprendimas laikytis griežto konfidencialumo principo esą buvo padarytas siekiant nepakenkti tyrimui. „Vėliau, Seimo pirmininkei pasiteiravus, ar K.Bartoševičius yra tas pats asmuo, kuris nurodytas atsiųstame rašte, ir įvertinus, kad šioje situacijoje tokios informacijos pateikimas yra reikalingas priimant sprendimus, buvo išsiųstas patikslinimas, kuriame įvardintas konkretus Seimo narys“, – dviejų raštų atsiradimo priežastis atskleidė E.Martinonienė.
Kažkas lenkė prokurorus
Be to, atskleisti kortas Generalinę prokuratūrą galėjo priversti ir dar kelios priežastys.
Viena jų – žinia, kad Vyriausioji rinkimų komisija žada skubiai tenkinti K.Bartoševičiaus norą atsisakyti mandato, kita – „Lietuvos ryto“ žurnalisto skambutis į prokuratūrą.
Praėjus maždaug valandai po K.Bartoševičiaus viešo pareiškimo apie ketinimus trauktis iš Seimo, „Lietuvos rytas“ E.Martinonienės pasiteiravo, ar teisinga dienraščio turima šaltinių informacija, kad šis parlamentaras yra minimas Generalinės prokuratūros tyrime.
Prokuratūros atstovė iš pradžių dėjosi nustebusi dėl tokio žurnalisto klausimo bei pasidomėjo, ar apie tai kalba pats K.Bartoševičius. Išgirdusi, kad tokios kalbos jau sklinda, E.Martinienė pažadėjo surinkti ir pateikti prašomą informaciją.
Maždaug po valandos ji patvirtino, kad „Lietuvos ryto“ turima informacija yra teisinga bei pranešė, kad netrukus bus paskelbtas Generalinės prokuratūros pranešimas apie N.Grunskienės kreipimąsi į Seimą dėl K.Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Liko neatsakytų klausimų
Ar galėjo būti, kad jeigu ne Seimo pirmininkės skambutis ar pradėjusi sklisti informacija apie tyrimą, Generalinė prokuratūra nebūtų atskleidusi įtariamojo ir K.Bartoševičius galėjo tyliai pasitraukti iš Seimo?
Seimo pirmininkei perduotas generalinės prokurorės prašymas sušaukti neeilinę Seimo sesiją tapo nebeaktualus ir galėjo nukeliauti į archyvą, kai pirmadienį VRK paskelbė apie kitą dieną planuojamą jos posėdį, kuriame K.Bartoševičius neteko neliečiamybės.
Akivaizdu, kad jau antradienį teisėsauga buvusį Seimo narį galėjo ne tik apklausti, bet ir suimti ar pareikšti jam įtarimus be parlamento sutikimo.
Vis dėlto klausimas, kodėl prokurorai suskubo iki VRK posėdžio dar kartą kreiptis į Seimą, kol kas lieka neaiškus. Ar tik dėl Seimo vadovės skambučio?
O kas būtų, jei V.Čmilytei-Nielsen nebūtų kilę įtarimų ir ji nebūtų paskambinusi N.Grunskienei?
Paklausta, ką būtų dariusi, jei Generalinė prokuratūra nebūtų atsiuntusi antrojo rašto, Seimo vadovė lrytui.lt atsakė: „Pirmuoju, nuasmenintu raštu Generalinė prokuratūra informavo, jog nori kuo skubiau kreiptis į Seimą dėl įtariamojo Seimo nario neliečiamybės panaikinimo ir kad tam būtų tikslinga sušaukti neeilinę sesiją.
Šioje situacijoje Seimo pirmininko įgaliojimai riboti – informuočiau visus Seimo narius apie tokį prokuratūros raštą, kokį gavau, kad jie galėtų spręsti dėl neeilinės sesijos sušaukimo būtinybės.
Pagal Seimo statutą neeilinės Seimo sesijos šaukiamo trečdalio Seimo narių reikalavimu“.
Tačiau V.Čmilytė pripažino, kad vargiai, ar būtų įmanoma sušaukti neeilinę Seimo sesiją neatskleidus įtariamojo pavardės: „Suprantama, kad tokiu atveju neeilinės sesijos sušaukimas būtų sudėtingesnis“, – pripažino V.Čmilytė-Nielsen.
Bet ji nekomentavo, ar pirmame rašte įtariamo Seimo nario pavardė buvo neįvardyta sąmoningai, vengiant galimos informacijos nutekėjimo, ar tai buvo veikiau klaida, atsiradusi dėl skubėjimo ar nepatyrimo. „Į šį klausimą gali atsakyti tik Generalinė prokuratūra“, – mano Seimo vadovė.
Nors N.Grunskienė generaline prokurore paskirta prieš dvejus metus, tai pirmas kartas, kai ji į Seimą kreipėsi dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Beje, Seimo senbuviai atkreipė dėmesį, kad jei generalinė prokurorė nuogąstavo, jog informacija apie K.Bartoševičių gali nutekėti, prašymą dėl jo imuniteto panaikinimo į Seimą N.Grunskienė galėjo atvežti ir įteikti asmeniškai V.Čmilytei-Nielsen.
Ko skubėjo rinkimų prievaizdai?
Beje, kai kuriems politikams įtarimų sukėlė ir Vyriausiosios rinkimų komisijos skubėjimas.
Juk Seimo pavasario sesija, kuomet galės prisiekti naujasis Seimo narys, prasidės tik kovą. Kodėl tuomet rinkimų prievaizdai taip puolė svarstyti K.Bartoševičiaus pareiškimą?
Šios komisijos vadovė Jolanta Petkevičienė lrytas.lt aiškino esą taip sutapo, kad antradienį VRK posėdis jau buvo suplanuotas anksčiau. Jo darbotvarkė aptarta dar nežinant apie būsimą K.Bartoševičiaus pareiškimą, tačiau kai jis buvo gautas, esą beliko darbotvarkę papildyti.
Anot komisijos vadovės, tai buvo padaryta ankstyvą pirmadienio rytą, kai dar nebuvo žinoma apie tai, kad K.Bartoševičius figūruoja ikiteisminiame tyrime.
J.Petkevičienė neigė, kad K.Bartoševičius ar jo kolegos Seime prašė paspartinti buvusio parlamentaro prašymo svarstymą komisijoje. „Aš tokios informacijos neturiu, be to, komisijos posėdis jau buvo suplanuotas iš anksto, todėl nieko specialiai organizuoti nereikėjo, reikėjo tik papildyti jo darbotvarkę. Nebuvo priežasčių to nedaryti“, – sakė ji lrytas.lt.
Stebisi ir seniūnės veiksmais
Beje, nemažai įtarimų sukėlė ir konservatorių laikysena.
Antai praėjusio pirmadienio rytą, kol dar nebuvo žinios apie galimus įtarimus K.Bartoševičiui, konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė aiškino, jog kolega nepateikė priežasčių, kodėl traukiasi iš Seimo.
Politikė tik užsiminė, kad ir anksčiau iš šio politiko esą buvo girdėjusi abejonių dėl darbo Seime. „Kolega Kristijonas informavo, kad traukiasi dėl asmeninių priežasčių. Aš per kadenciją esu girdėjusi iš jo abejonių dėl darbo Seime“, – žurnalistams sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kai kuriems politikams pasirodė ypač keista, jog frakcijos seniūnė neišsiaiškino priežasčių, kodėl kolega taip skubiai traukiasi iš Seimo.
Dėl to pečiais traukė net kai kurie konservatoriai, kuriems atrodo, kad tai frakcijos seniūnės pareiga. „Ji turėjo pasiūlyti K.Bartoševičiui grįžti iš Čilės į Lietuvą, sėsti ir viską ramiai aptarti, o tada jau nešti pareiškimą, jei tai neišvengiama dėl kažkokių sveikatos problemų, apie kurias jis vėliau prabilo. Taip būtų daręs bet kuris geras darbdavys“, – frakcijos vadovės atsainiu požiūriu stebėjosi vienas pašnekovas.
K.Bartoševičiaus teiginiais esą tai nebuvęs spontaniškas sprendimas politikai netiki ir todėl, kad Seimo narys buvo suplanavęs iš Čilės iš karto vykti į Indiją.
Opozicijos atstovai taip pat linkę manyti, kad konservatorius šokas labiau ištiko ne dėl žinios apie įtarimus K.Bartoševičiui, bet dėl to, jog viskas taip staiga išaiškėjo.
Neigia ką nors žinoję
Konservatoriai atsitokėjo tik po kelių parų. Kurį laiką partija negalėjo suformuluoti aiškios pozicijos dėl K.Bartoševičiaus ir atsiprašė tik praėjusį ketvirtadienį.
Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis partijos vardu solidarizavosi su visomis, bet kokios formos smurto, aukomis ir atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos.
Jis taip pat prisiėmė atsakomybę, kad K.Bartoševičius buvo įtrauktas į partijos kandidatų sąrašą. Konservatorių vadovybė taip pat įsipareigojo Seime inicijuoti diskusiją dėl teisinės neliečiamybės instituto panaikinimo.
Bet konservatoriai neigia įtarimus neva K.Bartoševičius galėjo būti informuotas apie prokuratūros vykdomą tyrimą. Konservatorių prezidiumas taip pat neigia esą prie to galėjo prisidėti partija ar jos frakcija Seime.
Tokių įtarimų kilo ir opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariui Sauliui Skverneliui. Politikas neatmeta, kad teisėsaugos institucijų atstovai netiesiogiai informavo K.Bartoševičiaus buvusius bendražygius, o pastarieji perdavė signalą ir mandato atsisakyti nusprendusiam parlamentarui
„Kategoriškai nepriimame spekuliacijų, kad partijos ar frakcijos vadovybė turėjo kokią nors informaciją iš teisėsaugos apie galimus įtarimus ir ją kam nors galėjo perduoti“, – pabrėžė prezidiumas.
G.Landsbergis kartojo, kad nei jis, nei premjerė Ingrida Šimonytė ar kiti konservatoriai jokios informacijos apie ikiteisminį tyrimą dėl K.Bartoševičiaus neturėjo.
Pastarasis į Seimą buvo išrinktas pagal konservatorių sąrašą, bet valdančiajai partijai nepriklausė. Politikas dirbo Kultūros ir Ateities komitetuose bei Priklausomybių prevencijos komisijoje. K.Bartoševičių Seime pakeis buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
