„Darbiečiai“ siūlys įteisinti, kad ikiteisminis tyrimas dėl tokių bylų turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per 3 mėnesius. Šiuo metu šis terminas yra nuo 3 iki 9 mėn. priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo kvalifikacijos.
Taip pat siūloma nustatyti, kad bylos dėl nusikaltimų, kurie padaryti žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kur nukentėję yra nepilnamečiai ir mažamečiai būtų nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą posėdžio grafiką, tarp posėdžių pertraukos negalėtų būti ilgesnės nei 14 dienų, nebent teismas motyvuota nutartimi nuspręs kitaip. „Darbiečiai“ siūlys numatyti, kad tokios bylos turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.
„Siūlome, kad būtų nustatomas posėdžių grafikas, kad iš karto būtų posėdžių nagrinėjimo planas, kuris iki šiol nebuvo būtinas. Taip pat siūlome trumpinti galimas pertraukas tarp posėdžių nuo dabar esančio mėnesio iki 14 dienų tam, kad teismas vyktų greičiau ir būtų kaip galima mažiau skausmingai aukoms“,– Eltai sakė vienas iš projekto autorių Darbo partijos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.
Projekto autorių teigimu, su seksualiniu smurtu prieš nepilnamečius ir mažamečius susijusios bylos sulaukia didelio dėmesio visuomenėje, yra labai jautrūs nukentėjusiųjų atžvilgiu.
„Procesai susiję su seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš nepilnamečius ar mažamečius visada yra labai jautrūs bei sudėtingi. Tokie procesai kainuoja labai daug emocinių bei fizinių jėgų nusikaltimų aukoms bei jų artimiesiems. Kaltinamoji pusė dažnai manipuliuoja galimybe ištęsti procesą ir taip varginti aukas ir jų artimuosius psichologiškai. Procesas neturi tapti įrankiu vilkinti bylą. Prisidengiant procesu neturi būti konstruojama gynyba. Todėl tokio pobūdžio nusikaltimų nagrinėjimas turi būti maksimaliai greitas ir sklandus, tokiu būdu apsaugant nusikaltimu aukas“,– sako A. Mazuronis.
Anot jo, siūlomos kodekso pataisos leis išvengti atvejų, kai kaltinamųjų tokiais nusikaltimais gynyba naudoja proceso tempimo taktiką siekiant psichologiškai išvarginti aukas bei padės maksimaliai sumažinti psichologinę žalą nusikaltimų aukoms, kurią jos patiria tokių skausmingų procesų metu.
A. Mazuronis sako, kad parengti kodekso pataisas paskatino ir Seimą sudrebinęs skandalas dėl jau parlamentą palikusio Kristijono Bartoševičiaus.
Galiojančiame BPK numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per 3 mėnesius dėl baudžiamojo nusižengimo, per 6 mėnesius – dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų ir per 9 mėnesius dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.
Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šiuos terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.
