Ar gali būti, kad brutaliu turto prievartavimu užsiėmė tuomečiai Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriai Petras Simavičius ir Remigijus Mažeika, po skandalų palikę postus?
Abu šie medikai tokius kaltinimus kategoriškai neigia ir vadina tai šmeižtu. Tačiau į teisėsaugą kreipęsis garsus plastikos chirurgas Gintaras Karalevičius savo žodžių neišsižada.
„O kas jiems lieka, juk tai, ką jie darė, – nusikaltimas“, – kalbėjo G.Karalevičius.
Sėkmę lemia sutartys
G.Karalevičius, kuris praeityje net keturias kadencijas buvo Šiaulių savivaldybės tarybos narys, o 2016 metais net išrinktas populiariausiu miesto piliečiu, privačią chirurgijos kliniką kartu su kitu mediku Audriumi Žižliausku įsteigė dar 2001 metais.
„Ėmėme iš banko paskolas, supirkome ir išsinuomojome įrangą ir taip pradėjome verslą. Mūsų įsteigtos bendrovės – Šiaulių chirurginės pagalbos centro (ŠCPC) akcijas pasidalijome po lygiai – kiekvienam po 50 akcijų“, – pasakojo G.Karalevičius.
Jau nuo pat verslo pradžios sėkmė ypač priklausė nuo to, kokiomis sąlygomis bus pasirašytos sutartys su ligonių kasomis ir Respublikine Šiaulių ligonine, kurioje buvo galima atlikti rentgenologinius tyrimus, sterilizuoti medicininius įrankius, gauti kitas paslaugas.
Pajuto stiprų spaudimą
Praėjus keleriems metams nuo įsteigtos klinikos veiklos pradžios, G.Karalevičiaus tvirtinimu, jį užkalbino tuometis jo viršininkas – Šiaulių ligoninės vadovas P.Simavičius. Mat tuo metu chirurgas dirbo ir šioje ligoninėje, vadovavo savo iniciatyva įsteigtam Plastikos ir rekonstrukcijos chirurgijos skyriui.
„P.Simavičius man pasakė, kad užsuks R.Mažeika, kuris tuo metu vadovavo Valstybinės ligonių kasos Šiaulių skyriui, ir patars, kaip geriau organizuoti verslą.
„Esate jauni, dar ne viską gerai išmanote“, – prisiminė pokalbį G.Karalevičius.
Tačiau, anot chirurgo, užuot gavęs patarimų, jis sulaukęs siūlymo perrašyti pusę klinikos akcijų.
„Vėliau prie spaudimo prisijungė ir P.Simavičius.
Nuolat susitikinėjome įvairiose vietose – kavinėse, klinikoje, prekybos centre.
Mes su A.Žižliausku buvome spaudžiami perrašyti jų nurodytiems žmonėms pusę įmonės akcijų. Priešingu atveju grasinta nutraukti sutartį su ligonių kasomis“, – tikino G.Karalevičius.
Plastikos chirurgo teigimu, tuo metu klinikai buvo svarbi sutartis ne tik su ligonių kasomis, bet ir su P.Simavičiaus vadovaujama Respublikine Šiaulių ligonine.
„Tuo metu tiktai ši ligoninė teikė medicininių atliekų išvežimo, įrankių sterilizavimo paslaugas. Negalėdami to atlikti būtume buvę priversti uždaryti kliniką.
Kad taip nutiks, vaizdžiai papasakojo ir P.Simavičius“, – sakė G.Karalevičius.
Pardavė už simbolinę kainą
G.Karalevičius teigė, kad nebuvo kitos išeities, kaip tik nurodytiems žmonėms perleisti akcijas.
2006 metų gruodžio 28 dieną buvo sudarytas akcijų pardavimo sandoris. G.Karalevičius pusę savo akcijų už 10 tūkst. litų (2896,2 euro) pardavė Gintautui Burbai, o A.Žižliauskas už tą pačią kainą – Virginijai Laugalienei. Šią moterį P.Simavičius esą buvo įdarbinęs sandėlininke ir savo vadovaujamoje ligoninėje.
„Buvome priversti už nelogišką kainą parduoti pelningai dirbančios, milijonines pajamas gaunančios įmonės akcijas visiškai nepažįstamiems žmonėms, nes supratome, kad priešingu atveju, jeigu būtų nutrauktos sutartys, tektų ne tik uždaryti kliniką, bet ir būtume likę su didžiulėmis skolomis bankams“, – tvirtino G.Karalevičius.
Žmones įdarbino fiktyviai?
Po šio sandorio klinika toliau sėkmingai veikė, akcininkams buvo mokami dividendai. Juos gavo ir naujieji bendrovės bendraturčiai.
Tačiau po poros metų abu medicinos šulai esą vėl prisistatė ir, anot G.Karalevičiaus, jau ėmė reikalauti, kad jiems kas mėnesį būtų mokama savotiška duoklė. Ir esą net pasiūlė būdą, kaip tai padaryti.
„Žinote, tie dividendai nedideli, pelno gali būti, gali nebūti. O ir mes savo postuose ne visada būsime, todėl galėtumėte kelis mūsų žmones dar ir fiktyviai įdarbinti klinikoje“, – G.Karalevičiaus teigimu, esą maždaug taip kalbėjo aukšti valdininkai.
Chirurgas teigė tuomet dar pajuokavęs: „Kai neteksite savo postų, ir pakenkti negalėsite.“ Tačiau į tokį sarkazmą esą buvo atšauta, kad pakenkti ir sužlugdyti verslą galima nors rytoj.
„Mes dar ilgai priešinomės, tačiau galiausiai nusileidome. Iš pradžių buvo įdarbinti du, o paskui dar du jų pasiūlyti žmonės“, – teigė G.Karalevičius.
Anot plastikos chirurgo, dar po kurio laiko R.Mažeika, tiksliai žinodamas, kokios ligonių kasų išmokos klinikai, liepė dar 7,5 procento padidinti mokestį.
„Nei aš, nei kiti tikri klinikos darbuotojai šių fiktyviai įdarbintų asmenų nesame matę“, – sakė G.Karalevičius.
Jo teigimu, iš viso šiems „darbuotojams“ buvo išmokėta apie 300 tūkstančių eurų.
Oficialiais duomenimis, nuo 2012 iki 2022 metų Šiaulių teritorinė ligonių kasa ŠCPC išmokėjo daugiau kaip 4 mln. eurų.
Didžiąją šių pinigų dalį sudaro apmokėjimas už dienos ir ambulatorines chirurgines paslaugas.
Kaltinimus neigia
R.Mažeika, kuris po skandalo, kai nusižudė jauna gydytoja, buvo priverstas pasitraukti iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus posto, tvirtina, kad teiginiai apie klinikos akcininkų reketavimą ar savų žmonių fiktyvų įdarbinimą – šmeižtas, pažeidžiantis jo garbę ir orumą.
„Teisiškai net neįmanoma atlikti tokių veiksmų, kuriais esu kaltinamas. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su visomis valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją turinčiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, pateikusiomis prašymą“, – sakė šiuo metu Plungės ligoninei vadovaujantis R.Mažeika.
Gydytojas teigė, kad prieš kurį laiką buvo atliktas ŠCPC patikrinimas ir nustatyta didžiausia žala tarp privačių bendrovių – apie 18 tūkstančių eurų, kurių didžiąją dalį sudarė vieno gydytojų galimai fiktyvios apmokėti pateiktos paslaugos.
„Tačiau net ir tada teritorinė ligonių kasa neturėjo galimybės nutraukti sutarties, tik išieškojo iš kaltininko rekordinę žalą“, – sakė R.Mažeika.
Fantazijomis kaltinimus reketu pavadino ir P.Simavičius, kuris po to, kai 2021 metais buvo nuteistas už korupcinius nusikaltimus, dirba paprastu gydytoju.
„Nieko negaliu komentuoti ir nenoriu diskutuoti. Tai visiškas absurdas. Nesuprantu, kaip aš galėjau liepti perrašyti akcijas“, – tvirtino P.Simavičius.
Ar P.Simavičius ir R.Mažeika iš tiesų nurodė įdarbinti savus žmones ir jiems parduoti ŠCPC akcijas, ar tai išsigalvojimas, dabar aiškinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Teisėjai vengia bylos
Tuo metu G.Karalevičius irgi nenuleidžia rankų – įsteigė naują kliniką, o prieš savo įkurtą senąją pradėjo ir teismų maratoną. Chirurgas pateikė kelis ieškinius, kuriuose prašo 2006 metais sudarytą akcijų pardavimo G.Burbai sandorį pripažinti negaliojančiu ir atlyginti jam padarytą žalą.
Tačiau posėdžiai stringa. Nuo šių bylų jau nusišalino 8 Šiaulių apylinkės ir apygardos teismų teisėjai. Vieni motyvavo tuo, kad klinikoje buvo atlikę grožio ar kitokias procedūras, kiti dėl savo draugiškų santykių su dabartine šios klinikos vadove Vilma Budvydiene, kuri prieš tai daug metų dirbo Šiaulių apylinkės teismo pirmininko patarėja.
Abu neteko postų
Ilgametis Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas P.Simavičius, įtarus korupciniais nusikaltimais, buvo sulaikytas 2015 m. Po trejų metų jis buvo atleistas iš pareigų, o jo postą užėmė R.Mažeika.
2021 m. Šiaulių apygardos teismas P.Simavičių už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą tarnyba nuteisė pusketvirtų metų laisvės atėmimu lygtinai. Bylos duomenimis, ligoninėje buvo sukurta lėšų pasisavinimo schema, pagal kurią 2010–2015 metais buvo pagrobta apie 70 tūkstančių eurų. Taip pat nustatyta, kad P.Simavičius 2005–2015 m. sistemingai iš vieno verslininko imdavo kyšius už palankius jo įmonei sprendimus dėl mirusių kūnų pervežimo.
2018 m. vietoj P.Simavičiaus vadovauti Šiaulių ligoninei paskirtas R.Mažeika išdirbo trejus metus. Po skandalo, kai nusižudė šios ligoninės gydytoja, jis buvo atšauktas iš pareigų. Po to jis ėmė vadovauti Plungės ligoninei.
Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti ir R.Mažeikai.
