Vilniaus apygardos teisme (VAT) jis tvirtino, nebuvęs nei nepriklausomas ekspertas, nei Vyriausybės atstovas.
Š.Narbutas teigė nedalyvavęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupėje dėl medicinos įstaigų aprūpinimo būtinomis priemonėmis.
Duodama parodymus tesime tai patvirtino SAM darbo grupės pirmininkė Raimonda Janonienė, kuri nurodė, kad Š.Narbutas domėjosi situacija rinkoje ir jai atrodę, kad bandė padėti SAM susiorientuoti ir gauti reikiamas priemones.
Š.Narbutas teigė 2020 metų pavasarį net nežinojęs, kad SAM veikia tokia darbo grupė, nedalyvavo jos posėdžiuose. Jis teigė SAM nedirbęs ir jokio atlygio iš ministerijos negavęs. Jis tvirtino negavęs ir pasiūlymo ir pats nesisiūlęs tapti nepriklausomu ekspertu.
„Buvau pavadintas ekspertu, nors pats nežinojau, kad galiu toks būti“, – teisme kalbėjo Š.Narbutas.
Nagrinėjant šią bylą neviešame posėdyje buvo apklaustas ir tuometis Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Š.Narbutas teismui priminė, jog jis sakė „prievarta ekspertai nepasitelkiami“. Anot buvusio premjero, ekspertai turi duoti arba žodinį arba rašytinį sutikimą jais tapti.
Vyriausybės darbo grupė buvo sudaryta 2020 m. kovo 22 d. o pirmasis reagentų pirkimas įvykdytas diena anksčiau – kovo 21-ąją. Tuometis Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis teisme tvirtino, kad į darbo grupės posėdžius nė karto nebuvo kviečiami ekspertai. „Aš Vyriausybės kanceliarijoje nedirbau, jokios sutarties su Vyriausybe nebuvau sudaręs ir jokio atlygio iš Vyriausybės negavau“, – aiškino Š.Narbutas.
Š.Narbutas pabrėžė, kad nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų nepasakė, kad jis buvo nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Š.Narbutas priminė tuomečio premjero teisme pasakytus žodžius, kad jam tarpininkaujant su reagentų pardavėjais iš Ispanijos, Lietuvai buvo padaryta didžiulė nauda: „Galėjome turėti situaciją tokią kaip Italijoje, tada nebūtų jokių procesų ir jokių teismų. Bet jei to pirkimo nebūtų, dabar turėtumėme kalbėti apie didesnę žalą“.
Bylos duomenimis, Š.Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios Ispanijos įmonės pardavimų vadovu. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.
Byloje teigiama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Dėl to SAM jam yra pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį.
Š.Narbutas neneigė gavęs atlygį už tarpininkavimą, tačiau tvirtino, jog Lietuva dėl to jokios žalos nepatyrė: „Jei aš nebūčiau suradęs Ispanijos įmonės, 2020 m. pavasarį Lietuva iš viso nebūtų galėjusi įsigyti testų. Į Lietuvos biudžetą aš sumokėjau 40 tūkst. eurų. Jei atlygio nebūčiau gavęs, šie pinigai būtų likę Ispanijoje“.
Š.Narbutas kaltinamas tuo, kad apie gautą atlygį jis neinformavo tuometės SAM viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuomečio premjero patarėjo Luko Savicko.
Jis tvirtino to padaryti negalėjęs, nes jo ir bendrovės „PMS Internationa“ komercinio bendradarbiavimo sutartyje yra konfidencialumo nuostata.
„Nuo pat sutarties pasirašymo iki ikiteisminio tyrimo pradžios nei jie, nei kuris kitas Lietuvos valstybės atstovas man neuždavė klausimo, ar aš už šį sandorį gausiu atlygį“, – tvirtino Š.Narbutas.
Jo teigimu, joks teisės aktas neįpareigoja tokios informacijos atskleisti ministerijai arba Vyriausybei. „Mano pajamos atsispindi Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje. Aš nuo jų sumokėjau mokesčius“, – aiškino teisiamasis.
Jis stebėjosi, jog iš viso yra teisiamas: „Kaip galima vertinti, kad mano veikimas Lietuvai padarius tokį sėkmingą sandorį, gali būti neteisėtas?“.
