Tiesa, panašu, kad plataus palaikymo „laisvietės“ idėja gali nesulaukti ir iš koalicijos partnerių Seime.
Tikisi sutarimo
Sausio pradžioje I.Pakarklytė kreipėsi į VLKK dėl moterų pavardžių rašybos ir galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a. Pavyzdžiui, Šarka vietoje Šarkė ar Pelėda vietoje Pelėdė.
VLKK siūlymą atmetė, argumentuodama, kad siūlymas „prieštarautų įprastiems lietuvių moterų pavardžių darybos principams, skatintų kitus lietuvių kalbai nebūdingus moterų pavardžių variantus“.
Vis dėlto, kaip portalui lrytas.lt pasakojo I.Pakarklytė, inicijuoti tokius pokyčius paskatino gausūs šalies gyventojų kreipimaisi, todėl galbūt, pamačiusi dalies visuomenės pozityvią reakciją, VLKK savo poziciją pakoreguos.
„Iniciatyvą paskatino žmonių kreipimaisi – tiek moterų, tiek vyrų, kurie norėtų daugiau galimybių po santuokos pasirinkti savo pavardę. Ne tik turėti galūnę -ė arba -ienė, bet ir galūnę -a tuo atveju, kai vyro pavardė baigiasi -a.
Dabar, kai ši tema išėjo į viešumą, tų kreipimųsi yra dar daugiau – tad galimybė pasirinkti yra tikrai aktualus klausimas“, – kalbėjo I.Pakarklytė.
Paklausta apie viešojoje erdvėje taip pat pasipylusią kritiką, jog tokie pokyčiai galėtų turėti neigiamą įtaką lietuvių kalbos savitumui, I.Pakarklytė priminė 2003 metais pakeistą pavardžių darybos tvarką, leidusią moterims pasirinkti pavardę su galūne -ė, nebe tik – ienė.
„Matome, kad lietuvių kalba nuo to nesugriuvo. Nemažai žmonių šia galimybe naudojasi, nemažai ir nesinaudoja – tai yra pasirinkimo dalykas. Jeigu žmogus nenori taip keisti, gali ir nekeisti – tai nebus privaloma. Nematau, kaip didesnis pasirinkimas galėtų pakenkti žmonėms, kurie tokios pavardės nesirinks. O tiems, kurie rinksis, pasirinkimo galimybė būtų išplėsta.
Vardas yra neatsiejama žmogaus identiteto dalis. Individas turėtų turėti teisę pasirinkti tą vardą ir pavardę, su kuriuo jaučiasi patogiai.
Ir dabar viešojoje erdvėje matome, kad moterys viešajame ir socialiniame gyvenime nenaudoja savo dokumentinės pavardės, o naudoja su galūne -a. Jau ir dabar tai yra, tik tiek, kad dokumentuose negali jos oficialiai įteisinti“, – pastebėjo Seimo narė.
Tiesa, dalis „laisvietės“ idėją palaikančiųjų pasigedo siūlymo pasiimti pavardę, kuri būtų identiška vyro pavardei. Visgi I.Pakarklytė savo idėjos plėsti dar daugiau neketina.
„Galūnė -a vis tiek yra moteriška, o identiškos, kaip vyro pavardės galūnė, jau būtų vyriška. Manau, kad toks pasiūlymas vargiai ar sulauktų kokio palaikymo. Kalbos politika yra labai labai jautru tiek bendrai Lietuvos viešajame diskurse, tiek Seime. Tiesiog nemanau, kad dabar būtų palaikymas“, – pastebėjo I.Pakarklytė.
Bet kokiu atveju, iki kovo mėnesį prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos „laisvietė“ tikisi surasti sprendimo kelią, šiuo metu, anot jos, vyksta konsultacijos ir su piliečiais, kuriems šis klausimas aktualus, ir su kalbininkais.
„Neprarandu vilties, kad VLKK, pamačiusi, kad vis tik žmonės turi tokį poreikį, į tą klausimą pasižiūrės atidžiau. Iš visuomenės matome, kad yra žmonių, kuriems tai aktualu, ir svarių argumentų, kodėl nesudaryti tos galimybės, nelabai išgirdau“, – sakė I.Pakarklytė.
Jeigu sutarimo rasti nepavyks, Seimo narė neatmeta galimybės inicijuoti įstatymo projektą: „Tai tikrai vienas galimas kelias“.
E.Gentvilas: „Norėčiau išsaugoti mūsų pavardžių darybos unikalumą“
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė nesantis linkęs palaikyti šio pasiūlymo.
„Idėjas kelti yra gerai, bet žiūrėkite, ką prarandame. Žinoma, ne per prievartą moteris Šarkienė turėtų Šarka pasidaryti.
Tokia įdomi istorija – kažkada Briuselyje banke moku už savo buto nuomą, žmonos vardu už internetą, dukros vardu – už būrelį. Bankininkas manęs klausia: „O už ką mokate?“ Sakau, kad už save, už žmoną ir už dukrą. „O kodėl pavardės skiriasi?“
Sakau, kad yra tokia lietuvių tauta, kuri išlaikiusi tas galūnes, kad galima atskirti, ar tai vyras, ar moteris, ar ta moteris ištekėjusi, ar ne. Jis sakė: „Eik tu sau, kaip įdomu!“.
Jau yra viena galimybė sudaryta, kad neaišku iš moters pavardės, ar ji ištekėjusi, ar ne. Dabar net nebeaišku, ar tai yra vyras, ar moteris – vyras Šarka ir žmona Šarka.
Tokiu būdu mes labai įdomią, unikalią lietuvių pavardžių darybą nuvedame iki daugelio kitų kalbų, kur nebesuprasi, Johnson yra vyras, ar moteris. Norėčiau išsaugoti mūsų pavardžių darybos unikalumą, o tokiu būdu jis būtų mažinamas“, – portalui lrytas.lt sakė E.Gentvilas.
Tuo metu priekaištus, kad pernai balsavo „už“ raides „x“, „w“ ir „q“ asmens dokumentuose, o šios „laisvietės“ idėjos nepalaiko, E.Gentvilas atmeta – situacijos nėra analogiškos.
„Tuo atveju kalbėjome apie žmogaus teisę parašyti savo pavardę taip, kaip ji rašoma originale. Ten mes lenkiškos kilmės Lietuvos piliečiams, ištekėjusioms lietuvėms suteikėme teisę rašyti pavardę taip, kaip vyro pavardė, ar kaip buvo tėvų, senelių pavardė.
O čia jau yra kita istorija – leiskime rašyti savo pavardę bet kaip. Priekaištai dėl „x“, „w“ ir „q“ nėra analogiški. Ten leidome rašyti taip, kaip originale turi būti, o šiuo atveju – rašykite bet kaip“, – įvertino E.Gentvilas.
„Kol kas nepritarčiau. Reikės argumentų“, – pridūrė jis.
J.Razma: „Labiau norėčiau matyti ilgesnį dialogą su VLKK“
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teigė nematantis nieko blogo, jeigu tokia pasirinkimo galimybė moterims būtų suteikta, tačiau norėtų, kad galutinį žodį šiuo klausimu vis dėlto tartų VLKK.
„Noriu įsivaizduoti, kad dėl kalbos dalykų ne politikai pradėtų spręsti, kur kokią galūnę būtų galima naudoti, o kur ne. VLKK turėtų pasisakyti.
Aš asmeniškai nieko blogo nematyčiau, kad būtų platesnės galimybės pavardės paskutinę raidę naudoti, bet tai yra specifiniai kalbos klausimai, todėl nenoriu savo nuomonės iškelti aukščiau specialistų nuomonei“, – lrytas.lt sakė J.Razma.
Konservatorius dėl siūlomo pokyčio labiau norėtų platesnių diskusijų su VLKK specialistais, o ne „laisviečių“ parengto įstatymo projekto Seime.
„Atrodo nerimtai, jeigu mes įstatymais pradėsime nustatyti, kokios galūnės lietuvių kalboje galimos, kokios ne. Šis žanras man keistokai atrodo. Labiau norėčiau matyti kad ir ilgiau užtrunkantį dialogą su VLKK – jeigu svarstė, galbūt dar kartą pasvarstytų, galima įsivaizduoti ir politikų diskusiją su jais. Vis dėlto norėčiau, kad galutinį žodį paliktume VLKK“, – kalbėjo J.Razma.
Parlamentaras neatmeta, kad dalis konservatorių frakcijos narių šį pasiūlymą, jeigu jis atsirastų Seimo salėje, galėtų palaikyti, tačiau kaip pasiskirstytų balsų proporcijos – sunku pasakyti.
„Vis tiek esame koalicijos partneriai, stengiamės bent pateikimo stadijoje koalicijos partnerių iniciatyvas palaikyti, kas kita, kai jau yra priėmimas – tada jau reikia balsuoti prisiimant galutinę atsakomybę už tą balsavimą. Tačiau pateikimas yra diskusijų galimybės pradžia“, – pabrėžė politikas.
