Pirmadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen prašydama naikinti šio parlamentaro teisinę neliečiamybę.
Tačiau dar prieš tai 35 metų K.Bartoševičius pats suskubo kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad būtų panaikintas jo Seimo nario mandatas.
Rinkimų prievaizdai sprendimą dėl Seimo konservatorių frakcijos atstovo prašymo turėtų priimti antradienį.
Pirmadienį į Indiją turėjęs išvykti politikas pirmadienio rytą aiškino, kad traukiasi dėl asmeninių priežasčių, bet jų neįvardijo.
Apie jas tikino nieko nežinantys ir parlamentaro kolegos, tiesa, jau pirmadienio rytą ėmė sklisti gandai apie seksualinio pobūdžio bylą.
Netrukus paaiškėjo, kad K.Bartoševičių yra užgriuvę itin rimti nemalonumai. Generalinė prokuratūra pranešė, kad parlamentaro teisinę neliečiamybę prašoma panaikinti dėl tiriamų nusikalstamų veikų, už kurias gresia kalėjimas iki trylikos metų.
Nukentėjusiųjų – ne vienas
Nors Generalinė prokuratūra daugiau detalių apie atliekamą su nepilnamečiais susijusį ikiteisminį tyrimą nepateikia, jame figūruoja mažiausiai du vaikai.
Dėl to Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė pirmadienį pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti tyrimo sėkmę ir apsaugoti nepilnamečių interesus, detalesnė informacija kol kas nebus teikiama.
„Mes kalbame apie ikiteisminį tyrimą, susijusį su mažamečiais, nepilnamečiais, jaunesniais negu 16 metų asmenimis, ir kalbame apie galimai įvykdytas seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – atkreipė dėmesį prokuratūros atstovė.
Ji taip pat pranešė, kad K.Bartoševičius neturi įtariamojo statuso, nes šiuo metu dar turi teisinę neliečiamybę.
E.Martinonienė teigė negalinti atsakyti, kada jam galėtų būti pareikšti įtarimai ir ar bus siūloma taikyti kokias nors kardomąsias priemones.
Sakė, kad jaučiasi klaikiai
Pats politikas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad prokuratūros pranešimas jam esą buvęs visiškai netikėtas.
Anot K.Bartoševičiaus, prieš tai jis nebuvo apklausiamas.
Seimo narys tik naktį iš sekmadienio į pirmadienį sugrįžo iš Čilės, kur Santjage dalyvavo konferencijoje „Ateities kongresas“.
Pirmadienį Seimo Kultūros ir Ateities komitetų narys su kitais parlamentarais turėjo išskristi į Indiją, bet liko Vilniuje.
– Jokių veiksmų teisėsauga prieš mane nesiėmė ir aš nebuvau apklausiamas. Dėl to esu giliai nustebęs, – „Lietuvos rytui“ sakė K.Bartoševičius, paklaustas, ar pasikeitę planai galėjo būti susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu.
– Kada išgirdote apie atliekamą tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo prie mažamečių ir nepilnamečių asmenų ir galimus įtarimus jums, kurie dėl jūsų turimo imuniteto dar nėra pareikšti?
– Tuomet kaip ir visi, kai buvo išplatintas Generalinės prokuratūros pranešimas.
– Prieš tai nieko nežinojote ir nieko nenujautėte?
– Ne.
– Bet penktadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai pranešėte, kad norite atsisakyti Seimo nario mandato. Apie tai informavote ir frakcijos seniūnę. Gal vis dėlto nujautėte, kad tokie kaltinimai gali atsirasti?
– Tai buvo sunkus apsisprendimas. Tai dariau dėl asmeninių priežasčių, kurios daugiausia susijusios su mano sveikata, gal net, sakykime taip, su psichikos sveikatos būkle. Bet svarstymų buvo jau ir anksčiau.
– Ar nebuvo įmanoma gydytis nesitraukiant iš Seimo?
– Man tai atrodė sunkiai suderinama, nes darbą Seime vertinau kaip ypač įtemptą. Dėl to nemačiau galimybių likti Seime.
– Vis dėlto Seimo valdyba buvo pritarusi jūsų komandiruotei į Indiją, į kurią turėjote išvykti pirmadienį. Neatrodo, kad planavote trauktis iš Seimo. Priešingai.
– Į Indiją neišvykau dėl to, kad vėlavau grįžti iš Čilės. Grįžau tik sekmadienio naktį. Taip susiklostė, kad ir vėlavau grįžti, ir planavau išeiti iš Seimo.
– Kada jūs kalbėjote su frakcijos vadove R.Morkūnaite-Mikulėniene ir pranešėte apie ketinimus palikti Seimą?
– Penktadienį jai pranešiau, kad apsisprendžiau išeiti. Prieš tai dar buvo keli pokalbiai, kai išsakiau pasvarstymus arba abejones, kad norėčiau pasitraukti.
Kažkuriuo metu tas sprendimas susiformavo, nes, kaip ir minėjau, tai nėra lengvas sprendimas, kurį gali padaryti akimirksniu. Dėl to tai nebuvo spontaniškas sprendimas.
– Ar vis dėlto jūsų sprendimui trauktis iš Seimo negalėjo turėti įtakos pirmadienį išgirstas generalinės prokurorės prašymas panaikinti jūsų neliečiamybę ir galimi kaltinimai?
– Nemanau, kad tai galėtų būti kaip nors susiję.
– O ką apie tuos kaltinimus galite pasakyti ir kaip šiuo metu jaučiatės?
– Jaučiuosi labai klaikiai, labai nemaloniai. Man šiuo metu labai sunku.
– Ar galite pakomentuoti galimus kaltinimus jums? Ar ką nors apie tai daugiau žinote?
– Ne.
– Ar kaltinimai tikri, ar išgalvoti?
– (Po trumpos pauzės.) Esu nustebęs apie juos apskritai skaitydamas, nes mažiausiai, ko tikiesi, tai perskaityti tokio mastelio kaltinimus.
Dėl to man pačiam tiesiog baisu tai girdėti ir tai skaityti.
Atvirai sakau, tikrai nesijaučiu gerai skaitydamas tuos viešus komentarus. Sunku dabar vertinti ir interpretuoti.
Su manimi prokurorai nebuvo susisiekę, tad aš neturiu daugiau informacijos, tyrimo medžiagos nežinau.
Dirbo keliose mokyklose
Prieš patekdamas į parlamentą K.Bartoševičius dirbo ekonomikos mokytoju keliose švietimo įstaigose Kaune – Veršvų, Jono Jablonskio bei Kauno technologijos universiteto gimnazijose.
Įžūlius ir kvailus juokelius laidančio bendrovės „Mėslita“ direktoriaus Sauliaus Poškos vaidmeniu televizijos humoro laidoje „Dviračio žinios“ išgarsėjęs K.Bartoševičius nuo 2012 iki 2020 metų taip pat nuolat bendravo su nepilnamečiais – buvo viešosios įstaigos „Ąžuoliukas“ direktorius.
Jis taip pat yra buvęs Lietuvos dainų šventės „Čia mano namai“ direktorius, Lietuvos chorų sąjungos tarybos narys.
Lietuvos edukologijos universitetą (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) baigęs politikas į Seimą pateko pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą ir priklauso šios partijos frakcijai.
Šokiruoti ne tik bendražygiai
Konservatorių frakcijos seniūnė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė pirmadienį tikino esanti priblokšta žinios dėl prokurorų prašymo naikinti K.Bartoševičiaus neliečiamybę tiriant galimą nepilnamečių asmenų prievartavimą ir tvirkinimą.
„Esu šokiruota, manau, visi. Nežinau, ką daugiau pasakyti, teisėsauga, matyt, išsiaiškins. Man klausimas buvo pristatytas dėl pasitraukimo, kad tai buvo dėl asmeninių priežasčių“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Frakcijos seniūnė sakė, kad K.Bartoševičius apie planus trauktis iš Seimo ją informavo praėjusios savaitės pabaigoje, bet apie teisėsaugos atliekamą tyrimą esą nepranešė.
Politikė teigė taip pat papildomai nesidomėjusi K.Bartoševičiaus pasitraukimo priežastimis: „Gal labai nenustebau, nes buvau per šią kadenciją girdėjusi tokių pasvarstymų iš jo pusės, tai tiesiog priėmiau tai kaip apsisprendimą.“
Pasak konservatorės, tiriama byla gali suduoti nemenką politinį smūgį partijai.
Apie tokią grėsmę prieš artėjančius savivaldos rinkimus pirmadienį taip pat kalbėjo kiti konservatorių atstovai.
Kita vertus, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė palankiai vertino tai, kad Seimo narys nutarė pats atsisakyti mandato: „Matyt, jei jis turėjo kokių nors indikacijų, turbūt gerai, kad jis pats priėmė tokį sprendimą.
Tai palengvina teisėsaugai darbą, ir toksžingsnis yra tinkamas.“
Opozicijai priklausantis Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas pažymėjo, kad niekas panašių įtarimų parlamente dar nėra sulaukęs. „Man irgi čia kaip perkūnas iš giedro dangaus, ir nedaro garbės niekam, kad tarp kolegų atsiranda žmonių, kuriems pateikiami tokie, sakyčiau, ypač rimti kaltinimai.
Jaučiuosi labai blogai. Nesvarbu, kad tai yra pozicija, valdančiosios koalicijos atstovas, bet tai visam Seimui užtraukė didžiulį nemalonumą“, – sakė socialdemokratas.
Anot J.Sabatausko, kol neįrodyta kaltė, negalima K.Bartoševičiaus smerkti, vis dėlto visuomenė esą per ilgai toleravo panašias apraiškas tarp kunigų, vaikų namuose, taip pat ir šeimose: „Mums reikia labiau susitelkti ir padaryti nulinę toleranciją tokiems dalykams.“
K.Bartoševičiui pasitraukus iš Seimo, į jo vietą pretenduoja praėjusių metų gruodį iš krašto apsaugos viceministrų atsistatydinęs Vilius Semeška.
Šešių mergaičių gyvenimą pavertė pragaru
Lietuvos apeliacinis teismas vasarį nagrinės ne vieną apdovanojimą ir pagyrimą pelniusių vaikų globėjų Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų skundą dėl Panevėžio apygardos teismo sprendimo, kuriuo šeimos tėvas pripažintas kaltu dėl mažamečių ir nepilnamečių globotinių žaginimo ir prievartavimo.
Teberešiškių kaime (Panevėžio r.) G. ir V.Grigaliūnų šeimynoje užaugo apie 50 vaikų. Kai buvo pradėtas tyrimas dėl seksualinės prievartos, čia jų buvo vienuolika.
„Niekada neišdrįsiu papasakoti, kokiame košmare gyvenau vaikystėje būdama pas globėjus ir vaikų namuose“, – pasakojo viena nukentėjusi mergaitė.
Šešios mergaitės nuo 2009 iki 2016 m. sistemingai buvo žaginamos ir prievartaujamos.
Kaip rašoma teismo sprendime, „tiksliai nenustatytą kartą skaičių, bet ne mažiau kaip kartą per mėnesį, lytiškai santykiavo, t.y. išžagino“.
Šeimos tėvas V.Grigaliūnas teisme neigė jam pareikštus kaltinimus ir tvirtino, kad mergaitės siekia pasipelnyti.
Tačiau pirmą kartą apklausiamas septintąją dešimtį perkopęs V.Grigaliūnas prisipažino smagindavęsis, tik aiškino esą tai daręs su globotinių sutikimu.
G.Grigaliūnienė teismui aiškino, kad globotinės esą susimokė kalbėti netiesą.
Panevėžio teismas už globotinių išžaginimą ir prievartavimą V.Grigaliūnui skyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
G.Grigaliūnienei teismas skyrė laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, taip pat per keturis mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo ji privalo atsiprašyti nukentėjusiųjų.
Po užklupusių kaltinimų atsisakė mandato
Praėjusią kadenciją iš Seimo teko trauktis seksualiniu priekabiavimu apkaltintam Kęstučiui Pūkui. Politikas tokį žingsnį žengė prieš pat Seime turėjusį įvykti balsavimą dėl jo apkaltos.
K.Pūkas atsistatydino 2018 metų sausį, kai Konstitucinis teismas paskelbė, jog parlamentaras pažeidė priesaiką priekabiaudamas prie jam talkinusių padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.
Nors politikas jam mestus kaltinimus neigė, 2020 metų vasarį Aukščiausiasis teismas jį pripažino kaltu dėl seksualinio priekabiavimo prie Seimo nario padėjėja-sekretore dirbusios moters, bet išteisino dėl priekabiavimo prie kitų trijų merginų, siekusių įsidarbinti į šias pareigas.
Į seksualinio priekabiavimo skandalą buvo įsivėlęs iš konservatorių gretų pernai gruodį pašalintas buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas.
Gali būti, kad šis skandalas politikui sutrukdė siekti ministro posto Vyriausybėje ir pretenduoti į Europos audito rūmų narius Liuksemburge.
