Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnį, apibrėžiantį saviraiškos laisvę.
„Teismas nustatė, kad prieš pareiškėjo knygą nukreiptomis priemonėmis buvo siekiama apriboti vaikų prieigą prie informacijos, kurioje tos pačios lyties asmenų santykiai vaizduojami kaip iš esmės lygiaverčiai skirtingų lyčių santykiams“, – rašoma teismo pranešime spaudai.
Pripažinęs pažeidimą, Strasbūro teismas priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją ir 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Prieš beveik dešimtmetį išleistoje Neringos Dangvydės slapyvardžiu pasirašytoje knygoje „Gintarinė širdis“ pateikiamos istorijos apie įvairias socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiriančias grupes – neįgaliuosius, emigrantus, homoseksualus, romus.
Dviejose iš šešių pasakų buvo aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai.
Pasakų rinkinį 2013-ųjų pabaigoje išleido Lietuvos edukologijos universitetas (LEU). Tačiau po kelių mėnesių aukštoji mokykla sustabdė knygos platinimą, ją pavadinusi „angažuota homoseksualizmo propaganda“.
Universitetas tokį sprendimą grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriuo „Gintarinė širdis“ įvardinta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tiesa, pats raštas pasirašytas jau sustabdžius knygos platinimą.
Jau prasidėjus teisminiams ginčams, LEU sutiko platinti knygą su žyma „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“.
N. Macatė tuomet teigė patyrusi diskriminaciją, tad 2014-aisiais kreipėsi į Lietuvos teismus, o neapsigynusi juose 2019-aisiais kreipėsi į EŽTT.
Nagrinėjant bylą rašytoja teigė, kad knygos platinimas buvo apribotas dėl diskriminacinių priežasčių.
EŽTT atmetė Vyriausybės argumentus, kad tam tikros knygos ištraukos, pavyzdžiui, aprašančios po vestuvių viena kitos glėbyje miegančias princesę ir batsiuvio dukrą, buvo atvirai seksualinio pobūdžio.
Atmesti ir teiginiai, kad pasakomis buvo siekiama įžeisti, pažeminti ar sumenkinti skirtingų lyčių porų santykius ir „propaguoti tos pačios lyties šeimas“.
„Priešingai, pasakose buvo propaguojama pagarba visiems visuomenės nariams ir jų priėmimas esminiame jų gyvenimo aspekte – įsipareigojančiuose santykiuose“, – teigiama pranešime.
„Todėl Teismas padarė išvadą, kad ribojant vaikų prieigą prie tokios informacijos nebuvo siekiama jokių tikslų, kuriuos jis galėtų pripažinti teisėtais“, – rašoma jame.
Užpernai rašytoja N. Macatė mirė, o jos interesams atstovavo mama.
