Susitikime dalyvaujantys politikai, diplomatai ir akademinės bendruomenės nariai aptarė svarbiausius prasidedančių 2023–iųjų metų saugumo politikos darbotvarkės klausimus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Diskusijų metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama būtinybei išlaikyti ir sustiprinti Vakarų šalių paramą Ukrainai bei NATO valstybių vadovų susitikimo Vilniuje (liepos 11–12 d.) prioritetams aptarti.
„Svarbiausia mūsų užduotis – toliau remti Ukrainą. Negalime pasiduoti nuovargiui. Kuo greičiau Ukraina gaus reikiamą įrangą ir amuniciją, tuo greičiau ji galės pasiekti pergalę, apginti savo suverenitetą ir atkurti teritorinį vientisumą“, – apibendrindamas konferenciją teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Kalbėdamas apie Rusijos karą prieš Ukrainą, Lietuvos diplomatijos vadovas ragino siekti, kad visi atsakingi už agresiją ir už karo nusikaltimus būtų patraukti atsakomybėn. „Mūsų pareiga yra patraukti atsakomybėn agresorių ir visus atsakingus už kankinimus, žudynes bei naikinimą Ukrainoje“, – teigė G. Landsbergis.
Aptardamas poreikį subalansuoti Europos indėlį į transatlantinę saugumą ministras akcentavo būtinybę didinti išlaidas gynybai ir investuoti į pajėgumus. Pasak G. Landsbergio, Rusija ruošiasi ilgam konfliktui, todėl NATO priešakinė gynyba ir sąjungininkų įsipareigojimas apsaugoti kiekvieną teritorijos centimetrą yra dar aktualesnis, pažymima pranešime.
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, jog artėjant Vilniaus susitikimui turėtume aptarti Ukrainos euroatlantinius siekius. „Šiandien patikimiausia saugumo garantija Ukrainai yra jos europinė ir euroatlantinė integracija“, – teigė G. Landsbergis
