Tiesa, šie žodžiai iš diktatoriaus lūpų nenuskambėjo. Buvo pakartota, kad vadinamąja specialiąja operacija Rusija siekia apginti savo žmones ir tai darys, kol pasieks pergalę.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis atkreipia dėmesį, kad ženklai rodo, jog šįkart mobilizacija turėtų vykti nebe provincijose, o didmiesčiuose – Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Tačiau čia, jo teigimu, gali įvykti netikėtų dalykų.
Kai kurie ženklai išduoda artimiausius planus
Rusijos prezidentas V.Putinas trečiadienį pareiškė, kad „neabejoja“, jog Maskva pasieks pergalę Ukrainoje, nepaisant nesėkmių beveik metus trunkančiame kare. Nors užsienio ekspertai prognozavo, kad diktatorius gali oficialiai paskelbti karą Ukrainai ir antrąją mobilizacijos bangą, šie žodžiai iš V.Putino lūpų nenuskambėjo.
Tiesa, VDU profesorius G.Mažeikis akcentuoja, kad iš kitų tądien priimtų pokyčių viskas tampa akivaizdu – mobilizacija tęsis, tik šįkart ji įžengs ir į šalies didmiesčius.
„V.Putinas išties nepaskelbė jokios naujos mobilizacijos, tačiau šiandien (trečiadienį, – aut.past.) Maskvoje, Sankt Peterburge buvo paskelbta, kad bus draudžiama ne tik rinktis daugiau nei 20-čiai žmonių vienoje vietoje, bet ir grąžinami sovietmečiu buvę vadinamieji „draugovininkai“, kurie turėtų prižiūrėti, kad gatvėse nebūtų susirenkančių protestuotojų.
Suprantama, kam reikalinga ši priemonė. Vyks mobilizacija, kuri yra neišvengiama karo logikos požiūriu, jai nereikia atskiro įsakymo, turint omenyje, jog prieš tai buvęs įsakymas nėra atšauktas, ją galima pradėti vien tik ministro S.Šoigu įsakymu bet kurią dieną ir tyliai.
Gandai, kurie sklinda, yra tokie, kad šįkart žmonės bus imami ne tik iš provincijos, bet ir Sankt Peterburgo ir Maskvos. Ten yra didžiulis karinis potencialas, daug karo specialistų, todėl logiška būtų imti būtent geresnius karius. Bet, kad nebūtų didelio pasipriešinimo, prieš tai reikia įvesti kokias nors represines priemones, jog jie nepultų protestuoti.
Tai, kas šiandien buvo nuspręsta apie represijų Sankt Peterburge ir Maskvoje sustiprinimą ir bet kokių protesto akcijų prevenciją, rodo, kad tai labai rimtas žingsnis ta linkme, kad būtent šiuose miestuose bus vykdomi dideli mobilizaciniai veiksmai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo G.Mažeikis.
Anot eksperto, čia gali prasidėti įdomūs procesai. Jis nemano, kad didmiesčiuose, kuriuose gyvena daugiau liberalesnių žmonių, kils protestų banga. Atvirkščiai, čia esą matyti susiformavusios „profašistinių ultranacionalistinių rusų grupės“, kurios turi savo ideologiją, vadus, štabus, vėliavas ir norėtų aktyviai įsitraukti į karą.
„Tik yra vienas niuansas, į kurį V.Putino valdžia nelabai kreipia dėmesį. Visi šie nacionalistai ir ultros, kurie norėtų sutriuškinti Ukrainą, nekenčia jos, Vakarų, Lietuvos, Amerikos – yra organizuotos, o ne palaidos grupės, kurias rinko Baškirijoje, Tatarstane... Tos piliečių (jeigu juos dar įmanoma vadinti piliečiais) grupės buvo neorganizuotos, jie buvo suinteresuoti pinigais.
Sankt Peterburgo ir Maskvos gyventojai kur kas mažiau suinteresuoti pinigais, nes 200–300 tūkst. rublių jų nenustebinsi.
Antras dalykas, kad jie jau patys yra organizuoti. Sankt Peterburge ir Maskvoje ultranacionalistinių lyderių yra pakankamai daug, kurie nujaučia, kad V.Putinas yra silpnas, paliegęs, vos judantis, ir norėtų iššauti į politinius lyderius, gauti kažkokių nuopelnų.
Gali būti taip, kad mes matysime ne tai, ko laukiame, t.y., kad rusai priešinsis karui, bet ir ne tai, ko tikisi V.Putinas, jog žygiuos maskviečiai ir peterburgiečiai kaip avinėliai į karą.
Greičiausiai bus kažkokie kiti įvykiai – nelaukti ir pakankamai netikėti – ir jis pila žibalą į ugnį, kurią pats nežino, kaip suvaldys“, – aiškino profesorius.
V.Putinas panašėja į psichinį ligonį?
G.Mažeikis ragino apskritai nebesiklausyti, ką apie mobilizaciją ir karą kalba V.Putinas, nes jis jau kelis mėnesius svaidosi tomis pačiomis frazėmis.
„Jis labai panašus į psichinį ligonį, kuris užsiveda ir kartoja tas pačias frazes ir kurio jokia kita logika nebeveikia. Greičiausiai jis nebėra netgi rimtas žaidėjas mobilizacine prasme, reikėtų klausytis kažkokių kitų veikėjų, kurie galėtų paaiškinti, kas čia dedasi“, – svarstė pašnekovas.
Į mobilizaciją ir į frontą papildomai metamus rusus jis tikina žiūrįs atsargiau, nei dauguma ekspertų – net ir profesionaliai neapmokyti jie vis tiek ukrainiečiams pridaro bėdos.
„Tai iš tikrųjų bus didelė problema, žinant jų kariavimo būdą – pulti, pulti, pulti, nežiūrint aukų, palaikant artilerijai. Mes matome, kad ten, kur jie pradeda šiuos absoliučiai kruvinus puolimus, jie pasiekia minimalių rezultatų – užima vieną kitą miestelį ar net regioną“, – pastebėjo G.Mažeikis.
Profesorius taip pat teigė manąs, kad antroji mobilizacijos banga rusų į gatves neišgins.
„Galima laidoti viltis. Sukilimo tikrai nebus, nes nėra nei sociologinių, nei kitų tai rodančių tendencijų. Jeigu pasižiūrėsime į Pirmojo pasaulinio karo rezultatus, sukilimas įvyko būtent tarp dezertyravusių iš fronto.
O dezertyravusių iš fronto šiuo metu yra labai nedaug, ir, jeigu pabėga, tai ne tiek mobilizuotieji, o susikaltėliai, banditai, kurie tikrai nesiruošia rengti jokios revoliucijos, o veikiau žudyti, plėšikauti, prievartauti pačioje Rusijoje.
Todėl nėra nė vieno požymio, kad galėtų įvykti kokia nors revoliucija, protesto akcijos“, – apgailestavo jis.
