Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti Strasbūre šiuo metu dirbantys europarlamentarai pastebėjo, kad dabartinis EP narių darbas, kiekvieną mėnesį keliaujant tarp Prancūzijos ir Vokietijos, ne tik kelia daug nenumatytų problemų, tačiau yra žalingas tiek finansine, tiek ekologine prasme.
Įtvirtintos taisyklės
Pagal 1992 metų ES valstybių narių sutarimą, oficialia EP būstine ir plenarinių posėdžių sesijų vieta tapo Strasbūras, tuo metu EP komitetų, frakcijų posėdžius nutarta rengti Briuselyje.
Tad vieną savaitę europarlamentarai dirba Strasbūre, dvi savaites – Briuselyje, o ketvirtoji – vadinamoji „žalioji“ savaitė, skirta EP narių darbui su rinkėjais savo valstybėse, komitetų delegacijoms.
Sausio 16–19 dienomis Strasbūre vyksta kasmėnesinė sesija, tačiau šį kartą nuspręsta ją šiek tiek sutrumpinti, mat dėl streikuojančių prancūzų dalis europarlamentarų išsigando, kad nepavyks grįžti į Vokietiją arba į gimtąsias valstybes – streikuodami, be kitų sričių darbuotojų, nedirbs ir traukinių bei autobusų vairuotojai.
Trečiadienį EP Pirmininkų sueiga nusprendė atidėti balsavimus, kuriems yra reikalinga kvalifikuota dauguma, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas europarlamentarų dalyvavimas balsavime.
Atidėti du balsavimai – dėl pranešimo su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos darbo tarybų direktyvos peržiūros bei dėl EP mandato dėl skaitmeninių platformų darbuotojų teisių. Apie pastarąjį plačiau skaitykite čia.
Prancūzų strategija
Europarlamentarė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė pastebėjo, kad tai – anaiptol nėra pirmas kartas, kada EP nariai turi sukti galvas, kaip sugrįžti į valstybes, kuriose buvo išrinkti. Politikės teigimu, tai, kad streikuojama būtent tada, kai europarlamentarai turi išvykti – visai ne atsitiktinumas.
„Ši problema atsiranda tada, kai Prancūzija susivienija, ir Prancūzijos dirbantieji paskelbia streiką dėl vienų ar kitų problemų. Prancūzijoje veikia stiprios profesinės sąjungos, ir kai jos susivienija, užkertamas kelias išvažiuoti iš Strasbūro. Paprastai neveikia traukiniai, autobusai, lėktuvai neskrenda.
Buvo tokių atvejų, kada vietiniai žmonės klausdavo, o kuo jums čia blogai? Taigi pasilikite Strasbūre, gyvenkite viešbutyje, eikite į restoranus.
Per mano ilgametę praktiką darbo čia yra buvę atvejų, kad prancūzai kaip tik paskelbia streikus dėl vienų ar kitų problemų ketvirtadieniais, kada EP nariams reikia išvykti“, – pastebėjo V.Blinkevičiūtė.
Anot jos, kiekvieną mėnesį į Strasbūrą atvyksta mažiausiai 5 tūkst. EP narių bei darbuotojų, parlamento lankytojų – užsipildo visi viešbučiai, visos kavinės, pakyla kainos.
„Nesakau, kad streikai yra blogai, bet visi dirbame darbą, turime suplanuotas darbotvarkes. Kai darbas čia baigiasi ketvirtadienį popiet, tuomet ir norime išvykti, kad pasiektume savo namus“, – kalbėjo politikė.
Kas privertė streikuoti?
Nors prancūzai streikuoti nevengia dėl pačių įvairiausių priežasčių, šį kartą jų nemalonę užtraukė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymas iki 2030 metų pavėlinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Tuo pačiu planuojama minimalią valstybinę pensiją padidinti 100 eurų iki 1200 eurų per mėnesį.
„Aišku, tai nėra populiarus dalykas, visi tai suprantame, tačiau prezidentas E.Macronas pensinį amžių siūlo didinti pakankamai švelniai – 2030-aisiais tik 64 metai, ir vyrams, ir moterims, kai mes jau 2026-aisiais Lietuvoje siekiame ir vyrų, ir moterų 65-erių pensinio amžiaus.
Nors kada lyginame vyrų ir moterų gyvenimo trukmę Prancūzijoje ir Lietuvoje, sveiko gyvenimo trukmę, kada gali būti darbingas, tai skiriasi mažiausiai 8–10 metų“, – įvertino V.Blinkevičiūtė.
„Dabar jų pensinis amžius yra 62 metai, išeinama ir į išankstines pensijas. Tas streikas bus visuotinis, sako, kad tokio streiko nebuvo jau 12 metų, kad apimtų visą Prancūziją, visų sektorių darbuotojai pasijungė labai vieningai.
Prieš 12 metų prie streiko prisijungė apie 800 tūkst. žmonių, tai dabar kalbama, kad tas skaičius gali būti gerokai didesnis“, – neatmetė socialdemokratė.
Audringų reakcijų pensinio amžiaus ilginimas visai neseniai sulaukė ir Lietuvoje – ir nors paskleista informacija apie planuojamus pokyčius neatitiko tikrovės, V.Blinkevičiūtė abejojo, kad lietuviai išeitų į gatves – Lietuvoje streikai vis dar nėra įprasta.
„Lietuvoje tos kalbos, kurias kažkas paleido, kad pensinį amžių reikės ilginti iki 72 metų, yra absoliuti nesąmonė, žmonių gąsdinimas, ir visos valdžios šakos jas paneigė“, – pabrėžė politikė.
Anot jos, Lietuvai pirmiausiai reikia, kad pensinis amžius pasiektų 65-erius metus, o tik tada bus galima įvertinti situaciją: „Kokia bus situacija darbo rinkoje, kiek bus dirbančių žmonių, kokius atlyginimus žmonės gaus“.
Karti patirtis
Į kelionių tarp Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos pinkles buvo pakliuvęs ir europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius, gruodžio viduryje iš Frankfurto oro uosto neištrūkęs visą parą.
Tąkart ketvirtadienio vakarą prasidėjusi kelionė iš Strasbūro, kuri turėjo baigtis tą patį vakarą Vilniuje, po trijų atšauktų skrydžių A.Kubiliui baigėsi tik vėlų penktadienį.
„Frankfurto jau bijau. Savaitgalį iš Strasbūro skrisiu į Vilnių – komanda atrado, kad iš Strasbūro galima skristi į Varšuvą, iš ten – į Vilnių. Frankfurtas dabar pasidarė keistai dezorganizuotas – milžiniškas, amžinos eilės, norint praeiti saugumo patikrą.
Kaip ir visoje šioje Europos dalyje, jeigu yra sniego, tai jau yra katastrofa. Keliuose važiuot nelabai sugeba, ir oro uoste problema būna“, – prisiminė A.Kubilius.
Tiesa, europarlamentaras gausių kelionių tarp Vokietijos, Prancūzijos ir Lietuvos teigė nesureikšminantis.
„Kelionės jau yra kasdienybė. Nebėra taip, kad kelionė arba tave labai vargintų, arba sužavėtų. Tai yra viena iš darbo dalių ir jau nebekreipi dėmesio – automatu“, – tikino A.Kubilius.
Pokyčių nenusimato
V.Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad EP nariai neturėtų važinėtis iš Strasbūro į Briuselį ir atgal. Anot jos, europarlamentarai ne kartą yra balsavę ir priėmę rezoliucijų, kad EP darbo vieta turi būti viena. Tačiau realių pokyčių šiuo klausimu politikė nesitiki.
„Asmeniškai balsavau už tai, kad turėtume vieną darbo vietą, kad nekeliautume kaip koks cirkas iš vienos darbo vietos į kitą, kad taip nereikalingai nešvaistytume pinigų, nes važiuoja ne tik parlamento nariai, bet ir EP darbuotojai“, – pabrėžė ji.
Anot V.Blinkevičiūtės, dvi EP darbo vietos yra ne lėšų švaistymas, tačiau ir apsunkina darbą, o gausios kelionės teršia aplinką.
„Tačiau, kadangi tai yra įtvirtinta sutartyje dėl ES, ir tam, kad būtų pakeistas sutarties punktas, jog pagrindinė darbo vieta, plenariniai posėdžiai yra Strasbūre, turėtume pakeisti tą sutartį.
O tam reikalingas vieningas visų valstybių pritarimas. Tai kada joms pritars Prancūzija? Niekada. Strasbūras iš to gyvena“, – pastebėjo V.Blinkevičiūtė.
