Kitoje, jau pasibaigusioje byloje paveldosaugininkai įpareigojo verslininką prestižiame Žaliakalnio kvartale, Perkūno alėjoje esančios vilos apsauga nuo kritulių, tuos pačius nurodymus teismai paliko galioti dar beveik prieš pusantrų metų, tačiau trečiadienio nuotraukos byloja, jog pastatas, jo konstrukcijos po buldozerio kaušo smūgių iki šiol toli gražu nėra apsaugotos nuo neigiamo atmosferos poveikio.
Posėdžiai vis atidėliojami
41 metų A. Dankovskiui apskundus statybos inspektorių nurodymą, civilinė byla Kauno apylinkės teismą pasiekė dar 2020 metų lapkritį, bet posėdžiai vis atidedami, ir pabaigos tam kol kas nematyti.
Skandalingai pagarsėjęs verslininkas pats pasiūlė skirti mediaciją – taikinamąją procedūrą. Pirmas posėdis dėl mediacijos šiame teisme įvyko 2022 metų birželį, tačiau procedūra iki šiol toli gražu nepasibaigusi. Praėjusią savaitę mediacija buvo pratęsta iki kovo 31 dienos, o posėdis eilinį kartą nukeltas, šįsyk iki balandžio 3 dienos.
Kauno apylinkės teismo atstovai naujienų portalui lrytas.lt antradienį pranešė, jog viešojo ir vilą nugriauti siekusio asmens interesų suderinimui reikia laiko – santykis yra sudėtingas, tebevyksta derybos. Dėl šios priežasties teismas sausio 11 dieną patenkino prašymą pratęsti mediacijos procedūrą.
Posėdžiai dėl mediacijos šiame teisme vyksta nuo praėjusių metų birželio pradžios. Pirmas posėdis, laukiant vilos verslininko pasiūlymų dėl taikos sudarymo, buvo atidėtas iki birželio 14 dienos.
Tačiau po to reikalai greitai nepajudėjo. Byla buvo išsiųsta į Aukščiausiąjį teismą, kurio teisėjas Andžejus Macieveckis yra šios bylos mediatorius.
Artimiausias posėdis dėl istorinės vilos atstatymo Kauno apylinkės teisme turėjo įvykti 2022 metų rugsėjį, tačiau mediacijos procedūrai užtrukus, jis buvo atidėtas iki lapkričio.
Lapkritį taikaus ginčo išsprendimo procedūros terminą vėl paprašyta pratęsti – tai buvo padaryta iki sausio. O sausį terminas buvo pratęstas iki kovo pabaigos.
Byla – vėžlio greičiu
Per visą Lietuvą nuskambėjus vilos griovimo istorijai, Statybos inspekcija pastato šeimininko veiksmus pavadino ciniškais ir įžūliais.
Bet vėliau ši įstaiga jau neprieštaravo mediacijai.
Tiek paveldosaugos institucijos, tiek Statybos inspekcija turėtų būti suinteresuotos, kad bylos svarstymas baigtųsi kuo greičiau, o viešasis interesas siekiant kiek įmanoma labiau atkurti ir apsaugoti istorinį pastatą – nenukentėtų.
Tačiau jau dabar matyti, kad procesas akivaizdžiai užsitęsė – vien tik pirmosios instancijos teisme byla guli jau daugiau nei 2 metus.
Jei pavyktų pasiekti taiką, priimtiną visoms proceso šalims, verslininkui tikriausiai būtų skirtas terminas, per kurį jis privalėtų atlikti darbus.
Tiesa, atstatyti vilos, pilnai atkuriant buvusius autentiškus elementus, galbūt jau neįmanoma.
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas dar 2021 metų spalį „Lietuvos ryto“ priedui „Laikinoji sostinė“ pranešė, kad jeigu A. Dankovskis pateiktų projektą, kuriame senosios vilos likučiai būtų suderinti su šiuolaikinės architektūros detalėmis, tokį sprendimą būtų galima svarstyti.
Išgelbėjo pilietiški kauniečiai
Skandalas dėl vilos griovimo įsiplieskė 2020 metų spalį, kuomet A.Dankovskio pasiųstas buldozeris Perkūno alėjoje smarkiai išdraskė statinį, kurį paveldosaugininkai priskiria aukščiausiai kultūrinės vertės kategorijai – iš jo būtų likę tik nuolaužos, jei ne architektas Audrys Karalius ir kiti pilietiški gyventojai, psuskubę iškviesti atsakingas tarnybas.
Garsiam tarpukario politikos ir visuomenės veikėjui P. Ruseckui priklausiusi vila buvo pradėta griauti spalio viduryje tačiau labiausiai konstrukcijos buvo pažeistos, spalio 17-ąją, šeštadienį – išdraskytas stogas, sienos priminė vaizdus po bombardavimo.
Buldozeris riaumojo net po to, kai Statybos inspekcija surašė savavališkos statybos (griovimo) aktą ir įpareigojo A.Dankovskį nevykdyti griovimo darbų.
Savaitgalis galbūt nebuvo pasirinktas atsitiktinai, nes tomis dienomis dirba ne visos tarnybos.
Išdraskytą vilą merkia lietūs
Dar praėjusių metų spalio 15 dieną Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai įpareigojo imtis A.Dankovskį apsaugos priemonių – per penkias dienas uždengti griovimo metu apgadintą pastato dalį, konstrukcijas, duris, langus, siekiant išvengti neigiamo atmosferos poveikio ir pašalinių asmenų patekimo į vidų. Saugomą vilą nugriauti siekęs kaunietis skundė šį sprendimą, tačiau teismuose nieko nepešė.
Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskutinį A. Dankovskio skundą atmetė dar 2021 metų rugsėjo pabaigoje, tačiau netgi iki šių dienų toli gražu nepasirūpinta, kad krituliai nepatektų į suniokoto pastato vidų, o sudarkyto statinio konstrukcijos būtų apsaugotos nuo neigiamo atmosferos poveikio.
Apie tai akivaizdžiai byloja vaizdai, kuriuos portalo lrytas.lt fotografas užfiksavo sausio 18 dieną.
Paveldosaugininkai ir kitų institucijų atstovai, privalantys rūpintis istorinės vilos apsauga, panašu, neatlieka savo pareigų, net ir po teismų sprendimų leisdami krituliams toliau kenkti pastatui.
Ekspertizė sukėlė abejonių
Vilą griauti užsimojęs A.Dankovskis rėmėsi daugiau nei prieš 7 metus atlikta nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės Dianos Pikšrienės ekspertize, pagal kurią pastatas esą neturi vertingųjų savybių ir yra avarinės būklės. Statinį jis įsigijo 2015 metais.
Remiantis šia ekspertize, Kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė neįtraukti pastato į saugomų kultūros vertybių registrą.
„Šioje ekspertizėje, manyčiau, yra daug netiesos, kaip ir kitose ekspertizėse, kur rašoma apie avarinę būklę. Pats lankiausi šiame name maždaug prieš 6 metus, kai jis priklausė kitam savininkui – jis buvo puikios būklės.
Susidaro įspūdis, jog ekspertizės surašytos taip, kaip buvo naudinga užsakovui“, – portalui lrytas.lt po vilos išdraskymo sakė architektas A. Karalius.
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Saulius Rimo tvirtinimu, art deco vila yra priskirta 4-ajai, aukščiausiajai, kultūrinės vertės kategorijai, todėl ji atitinka kultūros paveldo statinio sąvoką.
Be to, miesto modernizmo mokykla atstovaujanti vila stovi Žaliakalnio kultūriniame draustinyje – saugomoje kultūros paveldo vietovės teritorijoje, kurią planuojama įtraukti į UNESCO sąrašą. Todėl turėjo būti gautas griovimą leidžiantis dokumentas, šiuos planus reikėjo suderinti su paveldosauga.
Yra išlikę unikalių elementų
Pasak Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto Andriaus Liako, nėra abejonių, kad vila turi vertingųjų savybių – tai liudija ir griovimo vietoje aptikti autentiški tarpukario laikmečio fasado dekoro elementai, langų apvadai, išraiškos balkono tvorelės. Buvo numesta net kolona.
Specialisto tvirtinimu, yra išlikę ir daug kitų autentiškų elementų – pavyzdžiui, unikalios betoninės vazos, architektūriniu požiūriu itin įdomus vitražas laiptinėje: „Pastatas iki griovimo buvo kaip reta geros būklės“.
Atsakomybės nepripažino
Savo atsakomybės nepripažįstantis verslininkas teisme tvirtino, jog buvo likviduojama neypatingo statinio avarinė būklė.
Pasak A.Dankovskio, valstybės registrų duomenys, įstatymai, institucijų sprendimai jam leido įsitikinti, jog darbai yra teisėti.
Verslininko tvirtinimu, nekilnojamojo kultūros paveldo objektai turi būti įregistruoti Kultūros vertybių registre, tačiau vilos atveju to nebuvo padaryta.
Kaunietis įtikinėjo, jog pastatas nėra kultūros paveldo statinys, neturi vertingųjų savybių, yra avarinės būklės, o savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar 2015 metų gruodį nutarė, kad pastatas neatitinka specialiajame plane nustatytos ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų.
Įsiplieskus skandalui, verslininkas portalui lrytas.lt teigė turintis Kultūros paveldo skyriaus dokumentą su atsakingų darbuotojų parašais, kuriame tvirtinama, jog ši vila neatitinka jam priskiriamos 4-os kultūrinės vertės kategorijos. Už tai, pasak A.Dankovskio, balsavo penki komisijos nariai.
Teismas atkreipė dėmesį į įžūlumą
Po drastiško vilos griovimo gimė nemažai teismo procesų. Vienas jų vyko dėl administracinės baudos skyrimo A.Dankovskiui.
Už griovimą ir kitus pažeidimus Kauno apylinkės teismas skyrė verslininkui 4 tūkst. 300 eurų baudą.
A.Dankovskio skundą atmetęs Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas pažymėjo, jog jis veikė itin įžūliai: griovimo darbus vykdė žinodamas, kad vila yra saugomas objektas ir informuotas, jog to daryti negalima.
Kauno apygardos teismas pripažino – nors statinys pagal registro dokumentacijose nurodytas kaip neypatingasis, jis yra saugomoje nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje.
Paveldosaugininkai A.Dankovskiui buvo paaiškinę, kad vila negali būti griaunama, tačiau jo pasiųstas buldozeris sklype riaumoti nenustojo.
Konstatuota, jog art deco stiliaus vila yra priskirta 4-ajai kultūrinės vertės kategorijos pastatams, turintiems vertingųjų savybių, todėl atitinka kultūros paveldo statinio sąvoką.
Teismas kritiškai pažvelgė į A. Dankovskio aiškinimus, jog vila buvo kritinės būklės: „Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ekspertizė atlikta ir avarinė būklė konstatuota pagal galiojančius teisės aktus“.
