Komiteto nariai į ekspertams pateiktų klausimų sąrašą įtraukė ir klausimą dėl su asmenų sekimu susijusių įstatymo projektų nuostatų suderinamumo su Konstitucija.
TTK vienbalsiai nutarė kreiptis išvados dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų į Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos karo akademijos ekspertus. Ekspertai savo vertinimus pateiks per 10 dienų.
Seime sudarytos darbo grupės Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektu siekiama stiprinti žmogaus teisių apsaugą, numatant, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuotų tik apygardų teismai, o jų sprendimus būtų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Komiteto posėdyje pritarta į ekspertus kreiptis išvados ir dėl įstatymo projekto nuostatų, kuriomis numatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu patirta žala asmeniui būtų atlyginta tik tada, kai jos egzistavimas būtų įrodytas, konstatuotas. Pasiūlymą paprašyti ekspertų įvertinimo dėl šios nuostatos pateikęs socialdemokratas Julius Sabatauskas neslėpė manantis, kad toks reglamentavimas jam kelia abejonių dėl suderinamumo su Konstitucija.
„Turiu omeny atvejus, kai asmuo nežino apie tuos veiksmus, jo atžvilgiu atliekamus. (...) Ten keliu klausimą, ar nėra pažeistos Konstitucijos tiek 21, tiek ir 22 straipsniuose įtvirtintos žmogaus teisės, tai yra teisė į gyvenimo neliečiamumą, teisė į orumą, juolab, kad Konstitucijoje parašyta, kad orumą, privatų gyvenimą gina įstatymas“, – TTK posėdyje dėstė J. Sabatauskas.
„Įsivaizduokime situaciją, kai žmogus metų metais nieko nežino, o 24 valandas, 7 dienas per savaitę jo gyvenimas yra kontroliuojamas absoliučiai tiek jo būste, tiek galbūt pagalbinėse patalpose. (...) Mano manymu, jau tai savaime yra žmogaus orumo pažeidimas, kišimasis į privatumą gyvenimą, juolab, jei niekas nepasitvirtina“, – tęsė socdemas.
ELTA primena, kad Advokatų taryba Kriminalinės žvalgybos įstatyme siūlė numatyti teisę sužinoti, ar jo atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, jei tuo metu prieš žmogų nevykdomas ikiteisminis tyrimas, jei tokios informacijos atskleidimas nepakenktų nacionaliniam saugumui.
Šią idėją advokatūra pateikė po to, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė svarstyti Advokatų tarybos skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.
Šis skundas pateiktas po Advokatų tarybos ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdami ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau šiems buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.
Seime sudaryta darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų šiai advokatūros idėjai nepritarė.
