Tiesa, nors jis neatmeta, kad tai galėjo būti rusų diversantų operacija, realiausias scenarijus, kaip pažymi ekspertas – techninis sraigtasparnio gedimas.
„Kaip bežiūrėtume, šitie žmonės yra karo aukos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė E.Papečkys.
Nesupranta, kodėl skrido kartu
Kijevo srities Brovarų mieste šalia vaikų darželio trečiadienį nukrito sraigtasparnis.
Orlaivyje buvo devyni žmonės: šeši Vidaus reikalų ministerijos darbo grupės nariai, įskaitant vadovybę – vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, jo pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas ir valstybės sekretorius Jurijus Lubkovičius – ir trys įgulos nariai. Visi jie žuvo.
„Sraigtasparnio skrydžio tikslas buvo atlikti darbus viename iš karštųjų mūsų šalies taškų, kur vyksta karo veiksmai. Ten vyko vidaus reikalų ministras“, – per vietos televiziją sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka.
Iki šiol žinoma apie 15 žuvusiųjų, tarp kurių – trys vaikai, ir 29 sužeistuosius, tarp kurių – 15 vaikų.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis įpareigojo UST ir Nacionalinę policiją ištirti visas Brovaruose įvykusios sraigtasparnio katastrofos aplinkybes.
„Šios didelės nelaimės, tragedijos (netgi karo metu) priežastys gali būti kelios. Viena pagrindinių – arba žmogiškasis faktorius, piloto klaida, kas mažai tikėtina, arba techninis gedimas.
Lieka dar pora mažiau įtikėtinų, pavyzdžiui, Rusijos diversinės grupės veikla. Tarkime, jeigu sraigtasparnis skraidydavo tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje, galėjo diversinė grupė šauti priešlėktuvinę raketą. Ir visiškai mažai tikėtina, paskutinis variantas, kad galėjo netyčia numušti Ukrainos oro gynyba, bet kol kas tokių požymių visiškai nėra“, – aiškino E.Papečkys.
Vis dėlto, karybos apžvalgininko teigimu, realiausias scenarijus, kad galėjo įvykti techninis sraigtasparnio gedimas. Visas šias aplinkybes, anot jo, išsiaiškins ekspertai.
„Matote, kai žūsta žmonės, demokratinėse šalyse priežastys visada yra išsiaiškinamos. Tai yra labai svarbu, tai – valstybės pareiga žuvusiųjų artimiesiems, siekis užtikrinti saugumą, išsiaiškinti priežastis ir ateityje jas pašalinti. Tai tikrai viskas bus labai tiksliai nustatyta“, – įsitikinęs E.Papečkys.
Jis negalėjo suprasti, kodėl apskritai buvo nuspręsta karo metu visą Vidaus reikalų ministerijos vadovybę skraidinti vienu sraigtasparniu.
„Tiesiog keista, kad karo metu visa Vidaus reikalų ministerijos vadovybė skrido vienu sraigtasparniu. Taip tikrai neturėjo būti. Dabar Vidaus reikalų ministerija prarado dalį svarbiausios savo vadovybės“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Ekspertas pastebėjo, kad bet kokiu atveju, ar Rusija prisidėjo prie šios tragedijos, ar ne, kalta yra tik ji.
„Ukraina jau apkaltino Rusiją ir teisingai padarė, nes, neabejoju, jeigu ne karas, jeigu ne Rusijos agresija prieš Ukrainą, šios avarijos nebūtų buvę. (...) Karo metu stresas, nervingumas, techninė priežiūra – viskas yra šiek tiek apsunkinta. Kaip bežiūrėtume, šitie žmonės yra karo aukos“, – tvirtino E.Papečkys.
Ką rodo S.Šoigu paskelbtas planas?
Karybos apžvalgininkas įvertino ir Kremliaus skelbiamus planus apie pokyčius kariuomenėje. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį surengė posėdį, skirtą gruodžio pabaigoje anonsuotai kariuomenės reformai, kuri be kitų dalykų numato padidinti ginkluotąsias pajėgas iki 1,5 mln. žmonių.
Kaip praneša „Interfax“, per šį susitikimą S.Šoigu paskelbė, kad „didelio masto ginkluotųjų pajėgų sudėties pokyčiai, karių skaičiaus didinamas ir Rusijos Federacijos karinio – administracinio suskirstymo keitimas“ bus vykdomi 2023–2026 metais.
S.Šoigu sakė, kad, įgyvendinant šią reformą, reikės „suformuoti armijos korpusą Karelijos Respublikoje, tris motorizuotąsias šaulių divizijas Sausumos pajėgose ir dvi desantines šturmo divizijas Oro desantinėse pajėgose, septynias motorizuotąsias šaulių brigadas Vakarų, Centro bei Rytų karinėse apygardose ir Šiaurės laivyne pertvarkyti į motorizuotąsias šaulių divizijas“.
Taip pat „sukurti du naujus tarprūšinius strateginius teritorinius ginkluotųjų pajėgų junginius – Maskvos ir Leningrado karines apygardas, savarankiškas kariuomenės (pajėgų) grupes naujų Rusijos Federacijos subjektų teritorijose“.
Anot E.Papečkio, tokie Rusijos tikslai karo metu – ganėtinai logiški.
„2008 metais, po karo prieš Sakartvelą, Rusijos politinei ir karinei vadovybei tapo dar akivaizdžiau, kad Rusijos armija yra nepasirengusi jokiam karui – joje yra per daug karininkų, dalinių, per mažai technikos.
Taip gavosi, kad Rusija, turinti diviziją – apie 10 tūkst. karių – vos ne vos išstato pora tūkstančių karių, surenka visus automobilius, pabūklus, kad jie galėtų kariauti prieš Sakartvelą, nors karas yra iš anksto suplanuotas. Pajėgos buvo pradėtos mažinti, divizijos sumažintos iki brigadų, nes brigada yra maždaug trečdalis divizijos. Divizija prilygtų trims brigadoms.
Tačiau divizija, kaip karinis vienetas, yra geriau nei trys atskiros brigados – ją lengviau valdyti, lengviau valdyti ugnies priemones, ji turi didesnę galią puolime ir stipresnę gynyboje, visose kitose kovos rūšyse. Jau prieš karą pradėjo vykti divizijų atstatymas.
Be abejo, jie didins pajėgas, brigadas perves į divizijas, t.y. grąžins į padėtį, kuri buvo iki 2008 metų Sakartvele“, – dėstė jis.
Anot eksperto, paaiškinamas ir ėjimas sukurti naujas karines apygardas – Kremlius stengiasi parodyti NATO, kad reaguoja į Suomijos ir Švedijos ketinimus prisijungti prie Aljanso bei konflikto atveju būtų pasiruošęs veikti.
„NATO nenorėjo, nenori ir nenorėtų prasidėti su Rusija. Dėl Rusijos neatsakingų veiksmų Kremliuje puikiai suprantama, kad dėl jų provokacijų kažkada gali kilti vienoks ar kitoks konfliktas su NATO, todėl natūraliai Sankt Peterburgo srityje yra stiprinama grupuotė, atkuriama sovietmečiu buvusi karinė apygarda.
Taip pat natūralu, kad atkuriama Maskvos karinė apygarda, nes Vakarų karinė apygarda tampa kovine pasienio apygarda. Maskvos kovinė apygarda jau bus skirta rezervų sukūrimui, antro ešelono sukaupimui.
Tiesiog didinamas karių, divizijų skaičius, kas karo metu yra puikiai suprantama. Netgi sakyčiau, kad nesuprantama, kodėl jie didina taip lėtai“, – paaiškino karybos apžvalgininkas.
Pasak jo, Rusija neišvengiamai toliau skatina ginklavimosi varžybas ir NATO valstybės yra priverstos į tai reaguoti, skirti daugiau lėšų gynybai ir didinti savo karinius pajėgumus.
