Plungės ligoninė dar praėjusiais metais raštu kreipėsi į buvusį įstaigos direktorių ir paragino grąžinti pusę išeitinės kompensacijos, kuri visa siekė daugiau kaip 28 tūkstančius eurų.
Abipusiu susitarimu savivaldybei pavaldžios gydymo įstaigos direktoriui 67 metų A.Martusevičiui buvo apskaičiuota 6 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, o pagal įstatymą sveikatos įstaigų vadovams išmoka priklauso už perpus mažesnį laikotarpį.
Medikas permoką grąžinti atsisakė ir atsiuntė advokato surašytą raštą, kuriame paaiškinti tokio poelgio motyvai. Taigi buvusiai darbovietei liko vienintelis kelias – pinigus išieškoti per teismą.
Tiesa, galimybės laimėti bylą miglotos, mat atleidimo iš darbo aplinkybės palankios dabar Plungės mero A.Klišonio šeimos įmonėje „Inesa“ gydytoju įsidarbinusiam A.Martusevičiui.
„Lietuvos rytą“ konsultavęs teisininkas pažymėjo, kad mediką saugo senatis, – mero potvarkį apskųsti galima per mėnesį, o nuo atleidimo praėjo daugiau kaip metai.
Atleido po skandalo
Ši istorija prasidėjo 2021-ųjų kovą, kai teisėsaugininkai pradėjo itin stambaus masto tyrimą dėl korupcijos Lietuvos medicinos įstaigose. Tarp didelio būrio įtariamųjų pateko ir Plungės ligoninės direktorius A.Martusevičius.
Kyšininkavimu įtariamas plungiškis buvo nušalintas nuo pareigų ir darbe nesirodė iki rudens. Galiausiai Plungės valdžia nutarė ieškoti kito vadovo, o A.Martusevičių 2021 metų rugpjūtį atleido abipusiu susitarimu.
Meras A.Klišonis pasirašė potvarkį, kuriuo ligoninės vadovui išmokėta 6 atlyginimų dydžio (28 631 euro) išeitinė kompensacija ir 6203 eurai už nepanaudotas atostogas.
Tada meras tikino, kad ligoninės direktorius traukiasi dėl sveikatos problemų.
Tiesą atskleidė auditas
Daugelį plungiškių pribloškė toks rajono valdžios dosnumas kyšininkavimu įtariamam ligoninės vadovui. Juolab kad ilgamečiai medikai ne visi gavo ir 3 mėnesių algos dydžio išeitinę kompensaciją. Tiesa, meras A.Klišonis vis kartojo, kad visiems galioja nekaltumo prezumpcija.
Aistros virė visus metus, kol išsiaiškinti situacijos pernai rudenį nebuvo paprašyta Plungės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos. Ji netrukus nustatė, kad dosnumas nebuvo pamatuotas – neatsižvelgta į galiojančius teisės aktus.
Darbo kodeksas nedraudžia atleidžiamam darbuotojui abipusiu susitarimu išmokėti 6 mėnesių algos dydžio išeitinę.
Bet Sveikatos apsaugos įstatyme yra numatyta, kad abipusiu susitarimu atleidžiamiems nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujantiems asmenims gali būti išmokama ne didesnė kaip 3 atlyginimų dydžio kompensacija.
Pinigus grąžinti atsisakė
Plungės rajono taryba įpareigojo merą A.Klišonį pasirūpinti, kad 14 316 eurų permoka būtų sugrąžinta gydymo įstaigai. Pastarasis šį įpareigojimą nukreipė naujajam ligoninės direktoriui Remigijui Mažeikai.
Plungės ligoninė išsiuntė raštą A.Martusevičiui, o jam atstovaujantis advokatas atsiuntė atsakymą, kuriame atsisakoma grąžinti permoką.
„A.Martusevičiaus nuomone, išeitinė išmoka jam išmokėta pagrįstai“, – „Lietuvos rytui“ parašė Plungės ligoninės administratorė.
Pasak ligoninės atstovės, buvo užsakytas situacijos teisinis vertinimas, o dabar sudarytas susitarimas su advokatu dėl permokos išieškojimo: „Byla bus pateikta atitinkamai teisėtvarkos institucijai. Kol tai neįvyko, detalesnis komentavimas, argumentavimas, siekiant nepakenkti ligoninės interesams, advokato prašymu yra nepageidaujamas.“
Gali įklimpti į nuostolius
„Lietuvos ryto“ žurnalistą konsultavęs teisininkas įsitikinęs, kad ši situacija ypač nepalanki Plungės ligoninei. Jis prognozavo, kad bandymas susigrąžinti permoką baigsis dar didesniais nuostoliais.
„Buvo abipusis susitarimas, o tai reiškia, kad atleidimas buvo priimtinas abiem pusėms. Teoriškai galima teismo prašyti naikinti šį susitarimą. Jei tai būtų padaryta, negaliojančiu taptų ir atleidimas iš darbo. O tai reiškia, kad tektų sumokėti atleistajam už visą šį laikotarpį, kurį jis negalėjo dirbti“, – aiškino teisininkas.
Kitas kelias – prašyti teismo panaikinti mero potvarkį. Bet tai pagal galiojančius teisės aktus padaryti reikėjo per mėnesį, o sprendimas priimtas užpernai rugpjūtį.
„Labiausiai tikėtina, kad bandymas bylinėtis dėl išeitinės kompensacijos baigsis šnipštu. Negana to, pralaimėjusi pusė turėtų atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas, tad įklimps į dar didesnius nuostolius“, – bylos baigtį prognozavo teisininkas.
Akys krypsta į merą
Situaciją besiaiškinę auditoriai nustatė, kad mero A.Klišonio potvarkis perėjo per kelias rankas. Šį sprendimą palaimino ir teisininkė, ir kalbos tvarkytoja, ir gydytoja.
Vienintelis administracijos direktorius tokią pasirinktą išeitį vertino neigiamai, nes vyko ikiteisminis tyrimas ir tebegaliojo ligoninės vadovui skirtas nušalinimas nuo pareigų.
„Nesu teisininkas, todėl nežinojau, kad gydymo įstaigų vadovams galioja kita įstatymo norma, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Klišonis. – Abejonių nebuvo, nes potvarkį buvo peržiūrėjusi ir mūsų teisininkė.“
Tuo metu kalbinti opozicijai priklausantys plungiškiai neslėpė, kad jų akys krypsta tiktai į merą, kuris nuo pat teisėsaugininkų operacijos vis kartojo apie nekaltumo prezumpciją.
Įtarimus dar labiau sustiprino žinia, kad valdžios solidžia išmoka pamalonintas A.Martusevičius rado prieglobstį mero šeimos įmonėje.
Paklaustas, ar tai tiesa, A.Klišonis patvirtino, kad A.Martusevičius įsidarbino jo žmonos vadovaujamoje klinikoje gydytoju echoskopuotoju.
Kaltina ėmus kyšius
Buvęs Plungės ligoninės vadovas jau vasarį stos prieš teismą. Šioje byloje A.Martusevičius ir buvusi ligoninės finansininkė Loreta Miltenienė kaltinami kyšininkavimu, o medicinos įranga prekiaujančių įmonių atstovas Vytautas Kasnauskas – papirkimu.
Tyrimo duomenimis, A.Martusevičius nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. vasario galėjo gauti ne mažesnį nei 1250 eurų kyšį už tai, kad jo vadovaujama įstaiga pasirinko V.Kasnausko atstovaujamų įmonių teikiamas paslaugas bei prekes.
O buvusi finansininkė kaltinama paėmusi 1700 eurų kyšį, kad įformintų pateiktus apmokėjimo dokumentus, nevilkintų ir patvirtintų apmokėjimus V.Kasnausko atstovaujamoms įmonėms už nupirktas medicinines priemones bei paslaugas.
Teisėsaugininkų duomenimis, medicinos įrangos ir paslaugų teikėjams buvo sudarytos sąlygos laimėti beveik 50 tūkstančių eurų vertės viešųjų pirkimų.
Įtarimai slegia ir įpėdinį
Be to, A.Martusevičius figūruoja ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame kitame didžiuliame ikiteisminiame tyrime dėl galimos korupcijos perkant medicinos įrangą ir paslaugas.
Šiame tyrime įtarimai pareikšti 2 juridiniams ir 73 fiziniams asmenims, iš kurių 12 – gydymo įstaigų vadovų. O tiriama per 120 galimų nusikalstamos veikos epizodų. Tarp įtariamųjų korupcija yra ir Plungės ligoninės naujasis vadovas R.Mažeika. Šiam medikui įtarimai pareikšti, kai jis dar dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) direktoriumi.
Šiaulių ligoninės vadovo kėdės R.Mažeika neteko kilus skandalui dėl nusižudžiusios gydytojos, kuri išvakarėse buvo atleista iš darbo.
Sveikatos apsaugos ministerijos siųstos dvi komisijos nustatė, kad vadovas sumenkino įstaigos reputaciją, sukėlė darbuotojų ir visuomenės nepasitikėjimą įstaigos veikla. Be to, pažymėta, kad ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir toleravo šią situaciją.
Pavadino kaltu be kaltės
Tačiau R.Mažeika neilgai buvo bedarbis – netrukus Plungės meras A.Klišonis jį įdarbino laikinuoju rajono ligoninės vadovu.
Šį mediką su meru sieja sena pažintis. Šiaulietis porą dešimtmečių vadovavo Tauragės, o vėliau Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Pastaroji buvo sudariusi ne vieną sutartį su A.Klišonio šeimai priklausančia bendrove, kuri Plungėje valdo privačią medicinos kliniką, o rajone – ambulatorijų tinklą.
Pristatydamas R.Mažeiką meras tuomet kalbėjo vaizdingai: „Žemaičiai turi Užgavėnes ir tradiciją deginti Morę. Šiuo atveju buvo sudegintas žmogus, kuris nepadarė jokio nusižengimo, ir tai panašu į politinę Morės deginimo akciją.“
Tiesa, RŠL pripažino, kad buvęs vadovas gydytoją, kuri nusižudė, atleido neteisėtai, sudarė taikos sutartį ir velionės šeimai išmokėjo per 41 tūkstančio eurų kompensaciją.
