Nors priemonių situacijai pagerinti – ne viena, tačiau mokslininkai pažymi, jog su tam tikrais demografiniais iššūkiais šiandien susiduria toli gražu ne tik Lietuva.
Apie tai, kaip gerinti Lietuvos demografinę padėtį, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas bei Vilniaus universiteto docentas, sociologijos mokslų daktaras Daumantas Stumbrys.
Gyventojų skaičius augs pasaulyje, bet ne Lietuvoje?
Pastaruoju metu vis labiau kalbama apie tai, kad Lietuva traukiasi ir mažėja. Žadama, kad gyventojų skaičius po kurio laiko tesieks 2 milijonus. Seime sudarinėjamos komisijos, verda diskusijos, ką daryti ir kaip paskatinti žmones turėti daugiau vaikų. Taip pat siūloma įsivežti imigrantų, kad jie išlygintų demografines duobes.
Paklaustas, kiek tikėtina, kad Lietuva iš tikrųjų galėtų susitraukti iki 2 milijonų gyventojų, mokslininkas D.Stumbrys svarstė, kad skelbiama statistika ir tam tikrų organizacijų reiškiamos prognozės apie demografinius iššūkius yra pakankamai patikimos, tad sunerimti yra pagrindo.
„Bet yra tokie veiksniai kaip pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą, kurių mes negalime nuprognozuoti, ir jie turi kartais tokį trumpalaikį poveikį, bet demografiniams procesams pasekmės būna ilgalaikės.
Jei mes atmestume sunkiai nuprognozuojamus ir staigiai iškylančius demografinius veiksnius, kurių pastaraisiais metais pasitaiko visai nemažai, mes galime kliautis tomis prognozėmis, nes jos remiasi prielaidomis, retrospektyviais duomenimis, kitų šalių patirtimi, kokie procesai buvo anksčiau, kokie procesai vyksta kitose šalyse“, – komentavo specialistas.
Ką tuomet reikėtų daryti, kad demografinė situacija gerėtų? D.Stumbrio manymu, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, pagrindinis klausimas yra kartų kaitą užtikrinantis gimstamumo rodiklis.
„Visuomenėse, Vakarų šalyse, išsivysčiusiose visuomenėse, kur yra mažas mirtingumas, gimstamumo rodiklis, užtikrinantis kartų kaitą, yra apie 2–2,1. Tai reiškia, kad du tėvus pakeičia dviejų vaikų karta. Ir tokiu atveju populiacija išlieka stabili.
Ji buvo stabili ilgus šimtmečius – nors vaikų pagimdydavo daugiau, bet reproduktyvaus amžiaus vidutiniškai sulaukdavo 2. Tai klausimas, kada sugrįšime į demografinės pusiausvyros būseną, kai populiacija bus stabili. Pastaruosius 200 metų tai, kas vyksta iš esmės visame pasaulyje, tai ir vyksta tas demografinis perėjimas iš vienos demografinės pusiausvyros situacijos į kitą. Toks yra lūkestis“, – aiškino sociologijos mokslų daktaras.
Tiesa, tam tikri procesai XX amžiaus viduryje vyko visame pasaulyje, taip pat ir tuo metu buvusioje Sovietų Sąjungoje.
„Tas demografinis procesas, kuris vadinamas antruoju demografiniu perėjimu, kai gimstamumo rodiklis krenta žemiau 2, Lietuvoje sutapo su nepriklausomybe, visuomenės išlaisvėjimu ir visuomenės normų kaita, ir tai postsovietinėms valstybėms buvo dvigubas efektas gimstamumui“, – pridūrė D.Stumbrys.
Nors pernai visų pasaulio gyventojų skaičius ir peržengė 8 milijardus, ekspertas teigė, kad toks didėjimas yra daugiau inertiškas.
„Gimstamumo rodikliai visame pasaulyje artėja prie 2, šiek tiek viršija 2, bet nei jei gimstamumo rodiklis nukris žemiau dviejų pasauliniu mastu, gali būti, kad gyventojų skaičius vis dar didės.
Dėl to, kad vyresnes kartas pakeis didesnės kartos. Viena vertus, dėl mažesnio mirtingumo, o kita vertus, tiesiog nuo mažesnio kūdikių mirtingumo vaikystėje. Ateina didesnės kartos, jos ilgiau gyvena ir pakeičia mažesnes kartas. Iš esmės mes tai matome ir Lietuvoje.
Kodėl Lietuvoje buvo didžiulė emigracija, bet kai pasižiūri į dirbančių žmonių populiaciją, ji mažėjo ne taip ir sparčiai. Tai tas mažėjimas buvo kompensuojamas tuo, kad taip vadinamosios „baby boomerių“, pokario kartos buvo didelės, bet jos dabar išeidinėja iš darbo rinkos. Tai, kokią demografinę situaciją mes turime dabar, yra nulemta iš dalies specifinės demografinės struktūros“, – aiškino D.Stumbrys.
Išskiria ir emigracijos iššūkius
Seimo narys, socialdemokratas A.Sysas savo ruožtu kaip vieną iš esminių faktorių, kurie lėmė tokią demografinę situaciją, kokia yra šiandien, nurodė emigraciją.
„Tai dabar labai aiškiai pasirodo. Kadangi teko dalyvauti visose derybose, prisimenu visus ministrus pirmininkus, Pramoninkų konfederacijos atstovus ir vadovus, visada kalbėjom vienodai: jeigu mes neužtikriname savo darbo jėgos išlaikymo čia, normalaus darbo užmokesčio mokėjimo, sudarant normalias darbo sąlygas, mes turėsime problemas, kurias šiandien ir turime.
Tai pasitvirtino. Paprasčiausiai milijonas žmonių, jaunų žmonių išvažiavo, kurie gimdo, kuria šeimas. Niekas dabar negali pasakyti, kiek lietuvių gimė užsienyje. Jei paskaičiuotume, gal mūsų jau ir 4 milijonai yra“, – svarstė politikas.
Pasak A.Syso, anksčiau buvusios vyriausybės padarė klaidų ir net nuolaidžiavo darbdavių organizacijoms, tad šiandien reikia daryti viską, kad žmonės tiesiog neišvažiuotų iš Lietuvos.
„Išvažiuoja ne pensininkai, o jaunos šeimos. Tie, kurie ir kelia tą geresnį demografinį lygį Lietuvoje. Tai čia buvo padaryta labai daug klaidų. <...>
Mes turime kalbėti apie tai ir užtikrinti, kad žmonės čia gautų orų atlyginimą, o ne ieškotų kitur. O didžioji emigrantų dalis yra būtent ekonominiai“, – aiškino socialdemokratas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V.Šilinskas, kalbėdamas apie tai, kokią įtaką demografiniams procesams turi valdžia, paminėjo ir atliktą gyventojų apklausą. Ja siekta išsiaiškinti, ko šeimoms reikia tam, kad jos galėtų susilaukti daugiau vaikų.
Viceministras išskyrė tris esminius visuomenės norus.
„Reikia gero darbo – tai ir atlyginimas, ir gera atmosfera, ir galimybė derinti darbą bei įsipareigojimus šeimai. Reikia gero būsto, nes vieno kambario bute tris vaikus užauginti būtų sudėtinga, ir reikia gerų paslaugų – sveikatos priežiūra, darželiai, mokyklos.
Tai yra trys dalykai, kuriuos mes visi kiti galime padaryti, kad tie, kurie nori vaikų, galėtų jų turėti“, – nurodė V.Šilinskas.
Jo teigimu, visame pasaulyje, taigi ir valstybėse, kurios yra pasiekusios aukštą pragyvenimo lygį, gimstamumas mažėja, nes auginti vaikus mieste yra brangu.
„Dabar, kai bute reikia auginti vaikus, tai yra brangiau, ir natūralu, kad visame pasaulyje gimstamumas mažėja. Ką dabar daro kitos šalys – Vakarai tai bando spręsti per imigraciją. Bet vėlgi susiduriama su problemomis, kad visi kalba apie kokybišką imigraciją“, – pastebėjo SADM viceministras.
Pasak mokslininko D.Stumbrio, šias problemas išspręsti gali kompleksiniai veiksmai.
„Kalbant apie konkrečią sritį – gimstamumą – turime kalbėti apie darbo ir šeimos derinimą, lyčių lygybę, būsto prieinamumą, finansinį užtikrinimą. Tą parodo ir Lietuvos gyventojų apklausa, kad žmonėms to ir reikia.
Tos priemonės yra grįstos įrodymais – turime tokias šalis kaip Prancūzija, kuri susiduria su panašiomis problemomis, bet jie ir sprendžia šiuos klausimus“, – kalbėjo jis.
Eksperto teigimu, be gimstamumo problemos susiduriame ir su kitais rimtais iššūkiais – pavyzdžiui, itin prasta sveikata.
„Jei pasižiūrėsime į vyresnio amžiaus gyventojų grupes, tai jų sveikata yra labai prasta. Nors gyvenimo trukmė ilgėja, bet sveiko gyvenimo trukmė neilgėja. Tai reiškia, kad mes kažkokiais būdais pratęsiame žmogaus gyvenimą, bet jo kokybė nėra gera.
Jis būna su negalia, slaugos ligoninėje ar dar kažkur, bet tai yra žmogaus palaikymas, jo gyvenimo kokybė nėra gera“, – dėstė D.Stumbrys.
Jis tvirtino, jog svarbu atskirti du dalykus – procesus, kurių mes negalime pakeisti, pavyzdžiui, tuos, kurie yra susiję su visuomenės modernizacija ar demografine raida, bei tam tikras demografinės politikos sritis, kurias mes galime čia ir dabar paveikti.
„Ypatingai kalbant apie mirtingumą, yra tikrai daugybė priemonių, kur nėra kažkokių klausimų, ar jos veikia. Kiekviena valdžia bando tai daryti – klausimas, kiek kompleksiškai, kiek išsirenka tas priemones, kurios čia ir dabar suveikia, yra lengviausiai įgyvendinamos ir su mažiausiais kaštais“, – kalbėjo D.Stumbrys.
