Vyriausybei ir jos vadovei Ingridai Šimonytei itin svarbi reforma ėmė strigti ten, kur to mažiausiai tikėtasi – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).
Praėjusią savaitę šiam komitetui teko atidėti balsavimą dėl siūlomos pertvarkos, nes pusę balsų turintys opozicijos atstovai nusprendė jame nedalyvauti.
Valdančiųjų ir opozicijos jėgos šiame komitete išsilygino kuomet jam priklausęs energetikos ministras Dainius Kreivys pernai gruodį buvo skubiai permestas į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą.
Bet skausmingai išsprendę šiam komitetui vadovavusio buvusio konservatoriaus Mykolo Majausko keltas problemas, konservatoriai susidūrė su naujomis – jeigu papildomu komitetu paskirtas NSGK nepateiks savo išvadų, valstybės tarnybos pertvarkos negalės imtis ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Tiesa, NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas grasina, jog valdantieji gali imtis drastiškų priemonių – keisti komiteto sudėtį arba papildomu paskirti kitą komitetą.
Panašių manevrų valdantiesiems jau teko griebtis ir praėjusią vasarą, kuomet Seime buvo priiminėjama kita prieštaringai vertinama ligoninių tinklo pertvarka.
Tada savaitei į Seimo Sveikatos reikalų komitetą buvo komandiruotas konservatorius Emanuelis Zingeris. Vos tik pertvarkai buvo pritarta, Seimo narys sugrįžo atgal į Užsienio reikalų komitetą.
Derėsis grįžę iš Taivano
Gali būti, kad panašių taktinių gudrybių konservatoriams teks imtis ir šįkart. Tiesa, norint keisti komitetų sudėtį ar papildomus komitetus, būtina šaukti neeilinį Seimo posėdį.
L.Kasčiūnas kol kas tikisi, jog to pavyks išvengti. Taivane šiuo metu viešintis parlamentaras kitą savaitę planuoja surengti neformalias derybas su komitetui priklausančiais opozicijos atstovais ir įtikinti juos nestabdyti proceso.
Konservatorius kolegas ragino elgtis išmintingai ir prieš savaitę, aiškindamas, kad pagrindinė jo vadovaujamo komiteto funkcija yra spręsti saugumo klausimus, o NSGK esą nėra pagrindinis komitetas, kuris vertins valdančiųjų parengtą reformą.
Daugiausia vilčių daugumos atstovas sieja su komitetui priklausančia socialdemokrate Dovile Šakaliene, kuri pasiūlė daryti pauzę svarstant prieštaringą pertvarką ir jos autoriams į Seimą ateiti su kompromisiniu variantu.
Beje, L.Kasčiūnas Taivane lankosi kartu D.Šakaliene. Vis dėlto abu parlamentarai „Lietuvos rytui“ tvirtino valdantiesiems aktualios temos egzotiškoje išvykoje neaptarinėjantys.
Gali prašyti pastiprinimo
Pats L.Kasčiūnas mano, kad D.Šakalienės pateikti konkretūs pasiūlymai yra svarstytini. „Bet klausimas, ar tie siūlymai nesugriaus projekto idėjos ir logikos“, – buvo atsargus komiteto vadovas.
Todėl, anot konservatoriaus, būtina sulaukti pertvarkos autorių vertinimo bei jų argumentų. „Jei jie bus svarūs, manau, kad D.Šakalienė dirbtinai nestabdys proceso ir leis jam judėti į priekį. Bet iš esmės pagrindinės diskusijos dėl projekto turėtų vykti ne mūsų komitete“, – įsitikinęs L.Kasčiūnas.
Jeigu opozicijos atstovai vis dėlto būtų nesukalbami ir nepavyktų rasti kompromisų, daugumos atstovas neatmeta ir galimybės, pasitelkti pastiprinimą. „Man labai gaila, kad D.Kreivys išėjo ir aš labai apsidžiaugčiau, jei valstybės tarnybos reforma taptų prielaida jam sugrįžti“, – atviravo L.Kasčiūnas.
Džiaugėsi pravertu langu
Tokių procedūrinių gudrybių grėsmę įžvelgia ir D.Šakalienė. Todėl parlamentarė mano, jog svarbu mėginti ištaisyti projektą, kol valdantieji dar nepaleido buldozerio.
Anot socialdemokratės, galimybė pradėti dialogą atsirado opozicijai įjungus stabdžius papildomame komitete. „Atrodo, kad reformos iniciatoriai ima girdėti, jog yra dalykų, kurie negali eiti toliau. Labai tikiuosi, kad bus įsiklausyta į mūsų argumentus“, – vylėsi D.Šakalienė.
Tiek ji, tiek kiti valstybės tarnybos reformos kritikai labiausiai nerimauja dėl siūlymo naikinti sukauptą darbo stažą ir dėl galimos vadovų savivalės sprendžiant, koks turėtų būti pavaldinių atlygis.
D.Šakalienė siūlo numatyti pereinamąjį trejų metų laikotarpį, kurio metu tarnybos stažas vis dar būtų skaičiuojamas, taip pat – numatyti saugiklius, jog valstybės tarnyboje ilgai tarnavę žmonės staiga neatsidurtų gatvėje.
„Priešingai nei tikisi reformos autoriai, greitų stebuklų neįvyks ir progresyvūs ir skaidrūs įstaigų vadovai nebus iš kažkur importuoti.
Dauguma jų bus tie patys. Bet jau dabar žmonės skundžiasi darbe susiduriantys su favoritizmu ir nepotizmu, kuris galimai tik dar labiau pasijus, kai vadovai įgaus daugiau galių.
Tuo metu jokių saugiklių, kurie užkirstų tam kelią ir būtų galima operatyviai reaguoti į darbuotojų nusiskundimus, pertvarkos autoriai nesiūlo. Be to, niekas neturi žalio supratimo, kokia vis dėlto bus atlygio nustatymo sistema. Todėl rizikų valdymo planas būtinas, bet dabar nėra“, – teigė D.Šakalienė.
Pažadais šįkart nepatikės?
Anot D.Šakalienės, jei pertvarkos autoriai reaguos į kritiką ir mėgins surasti būtų, kaip ištaisyti trūkumus, gali keistis ir Seimo Socialdemokratų frakcijos pozicija.
Bet kol kas ji, anot D.Šakalienės, yra skeptiška. „Frakcija nemato galimybės pritarti reformai. Galbūt dabar atsivers langas dialogui. Bet jeigu ir toliau su opozicija vyks žaidimas ir bus atnešti kokie nors kosmetiniai pataisymai arba oriniai pažadai, nematau galimybių paremti pertvarką, kuri gali tik pabloginti darbuotojų teises ir neišsprendžia dabar esamų problemų valstybės tarnyboje“, – tikino opozicijos atstovė.
Panašiai kalbėjo ir Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė. Politikė pasidžiaugė, kad į reformos trūkumus pagaliau pavyko atkreipti jos autorių dėmesį, bet pripažino neturinti didelių vilčių, jog kad jie bus ištaisyti.
Pykosi ir tarpusavyje
Ilgai iki Seimo keliavusia reforma yra nepatenkinta ir nemaža dalis konservatorių. Dėl pusfabrikačiu vadinamo projekto ginčų buvo įsiplieskę ir tarp jų pačių.
Partijos vadovybė ypač buvo nepatenkinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui priklausančios Irenos Hasės laikysena, kai jos balsas lėmė, jog projektas būtų atmestas dėl galimų prieštaravimų Konstitucijai.
Politikė nepasidavė spaudimui balsuoti taip, kaip naudinga Vyriausybei ir todėl pateko į saviškių nemalonę. Dėl šio epizodo gana skeptiškai vertinamos I.Hasės galimybės perimti komiteto vadovo postą, jei Stasys Šedbaras bus paskirtas Konstitucinio teismo teisėju.
Seimo teisininkai projektui pažėrė dešimtis pastabų ir valdantieji buvo priversti atidėti jo pateikimą. Dar kartą įstatymų paketas Vyriausybėje buvo taisomas atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą.
Tačiau lapkritį dar kartą pataisyto projekto pateikimas ir vėl įstrigo, teisininkams priekaištaujant, jog numatoma nauja valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka gali prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui.
Norėjo išvaikyti teisininkus
Seimo teisininkų baksnojimai į projekto broką jau buvo rimtai pradėję erzinti konservatorius. Šaltinių teigimu, valdančioje frakcijoje net pasigirdo raginimų išvaikyti Teisės departamentą, į jį paskiriant sukalbamesnius specialistus.
Valdantieji užkulisiuose dalijosi įtarimais esą pagalius į reformos ratus kaišo ir prezidento patarėju tapęs buvęs šio departamento vadovas Andrius Kabišaitis.
Jo vadovaujamame Seimo Teisės departamente kurį laiką dirbo ir už reformą atsakinga vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
Kai kurie konservatoriai „Lietuvos rytui“ prasitarė, kad vadovybė esą nebuvo patenkinta teisininkės darbo kokybe, todėl jai buvo rastos pareigos Seimo Audito komitete.
Konservatoriai mano, kad galbūt todėl Seimo teisininkai itin priekabiai analizuoja per buvusios kolegės „rankas ėjusį“ su Valstybės tarnybos pertvarka susijusį įstatymų paketą.
Juokauja, kad atims algą
Kita vertus, konservatoriai patys raukosi ir dėl reformos ideologu laikomo Vito Vasiliausko indėlio.
Buvusiam Lietuvos banko vadovui premjerės patarėjo pareigos buvo patikėtos būtent dėl šios reformos, todėl kai kurie konservatoriai pusiau rimtai, pusiau juokais svarsto, kad jei reforma patirs fiasko, V.Vasiliauskui derėtų grąžinti gautą algą.
Bet kuriuo atveju, konservatoriai nuogąstauja, kad jei valstybės tarnybos pertvarka ims buksuoti arba bus neatpažįstamai perrašyta, jie gali susilaukti dar didesnio I.Šimonytės įtūžio.
Kad ši pertvarka premjerei ypač reikšminga, rodo tai, kad ne Vidaus reikalų ministerijos vadovė Agnė Bilotaitė, o būtent I.Šimonytė ją pristatė Seime.
Įžvelgė rimtą grėsmę
Tačiau net jeigu siūlomi pokyčiai įveiktų visus barjerus Seime, jiems dar turės pritarti prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo metu iš Prezidentūros jau dabar sklinda aiškūs neigiami signalai.
Antai NSGK posėdyje dalyvavęs prezidento patarėjas Darius Urbonas netgi mano, kad pertvarka kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
Prezidentūros atstovas komitete į miltus sumalė bene visą siūlomą pertvarką, sakydamas, kad yra labai didelė rizika, jog bus išbalansuota visa valstybės tarnybos sistema.
Jo teigimu, pagal siūlomą projektą, skirtumas tarp vadovų ir kitų darbuotojų padidėja daugiau kaip septynis kartus. „Ir šiuo požiūriu mes neartėjame prie skandinaviško modelio, judame visai kita kryptimi“, – pabrėžė D.Urbonas.
Vizijos – prasilenkia
Tai, kad ne įstatymas reglamentuotų valstybės tarnautojų atlyginimo dydžius, o juos kiekvienu atveju nustatytų įstaigų vadovai – didžiausiu projekto trūkumu įvardija ir liberalas Ričardas Juška.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas turi ir daugiau priekaištų projektui. Anksčiau jis buvo vienas didžiausių siūlomos reformos kritikų.
R.Juška „Lietuvos rytui“ teigė kol kas tokiu ir išliekąs, tačiau esą mato galimybę projektą smarkiai tobulinti. „Jei anksčiau Vyriausybė aiškiai sakė, kad į jokius kompromisus nesileis, tai dabar jos atstovus jau girdime kalbant kitaip“, – pasidžiaugė jis.
Liberalas pripažino, kad projekto kritikų vizija smarkiai lenkiasi su pertvarkos autorių. „Abejoju, kad Seimas galutinai pritartų dabartiniam Vyriausybės pateiktam projektui, bet esu optimistas, manau, kad jis bus visai kitoks“, – mano R.Juška.
