„Tiesą sakant, besidomintiems procesais ir pačios Vokietijos vidaus procesais kažkokios naujienos mums čia nėra. Buvo daug interpretacijų, kad taip gali atsitikti. Aišku, mums, kaip kitos valstybės politikams, nėra ko komentuoti Vokietijos vidaus reikalų, nes tai yra jų apsisprendimas.
Aš išreiškiu lūkestį ir įsitikinimą, tikrai beveik neabejoju tuo, kad, kas bebūtų naujuoju Vokietijos gynybos ministru, tikrai stiprūs strateginiai ryšiai tarp mūsų ir Vokietijos, puikūs santykiai ir toliau plėtosis“, – paklaustas, kaip vertina Vokietijos gynybos ministrės pasitraukimą, aiškino L.Kasčiūnas.
Pasak jo, šiandien turime Vokietijos Lietuvai priskirtą brigadą, NATO priešakinių pajėgų grupę bei priskirtos brigados vadavietės elementą, o tai yra ypač reikšminga.
„Mes turime tai, ko prieš 10 metų negalėjome įsivaizduoti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo NSGK pirmininkas.
Anot parlamentaro, šiuos sprendimus priimti padėjo būtent Ch.Lambrecht indėlis.
„Tikrai dėkoju ministrei, kuri dabar jau nueina, kad ji padėjo priimti šiuos sprendimus. Neabejoju, kad bet kuri nauja politinė figūra, kuri ateis į šitą postą, tikrai pritars mūsų dvišalių santykių gilinimui ir tų priešakinių pajėgų pozicijų stiprinimui, ką mes ir norime daryti su Vokietijos brigados atsiradimu, po truputį, tarpinių stotelių principu.
Tai, kas susiję su Lietuva, ministrės darbai tikrai yra sveikintini, ir jai už tai reikia padėkoti. <...> Vokietija yra valstybė, kuri, jeigu tu sutari su jais, jie juda to tikslo link, dėl kurio tu sutarei. Jie tikrai nesiblaško, ir nemanau, kad personalijos kažką šioje vietoje pakeis“, – įsitikinęs L.Kasčiūnas.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį teigė, kad Ch.Lambrecht pasitraukimas laikinai pristabdys Vilniaus ir Berlyno diskusijas dėl brigados, tačiau didesnės įtakos neturės.
„Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas.
„Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A.Anušauskas, diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje vadindamas „darbinio lygio klausimu“.
Ragina ruoštis visuotinei šalies gynybai
Pirmadienį Seime surengta konferencija, skirta apžvelgti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Anot L.Kasčiūno, būtina paskirti instituciją ar organizaciją, atsakingą už rezistencijos organizavimą, bei numatyti išteklius tam tikslui.
„Galbūt reikėtų net įstatymiškai įtvirtinti tokį poreikį pasitelkiant Ukrainos pavyzdį ir taip padėtį tašką, ar tokia veikla reikalinga“, – tvirtino Seimo narys.
Pasak L.Kasčiūno, tiek karas Ukrainoje, tiek ir kiti šiuolaikiniai karai liudija apie tai, kad valstybės gynyba nėra vien tik kariuomenės ar tarptautinių karinių aljansų reikalas.
„Tai yra visos visuomenės reikalas, ir kuo daugiau aktyvių piliečių įsitrauks į Lietuvos saugumo ir gynybos architektūrą, tuo mes būsime saugesni, tuo mes turėsime stipresnį atgrasymo potencialą, ir daugiau žmonių, kurie turi valią, patriotizmą ir įgūdžius priešintis agresoriui.
O tai žinodamas agresorius, matyt, labai rimtai pasvers, ar savo purviną batą bandyti kelti į mūsų žemę, ar ne“, – „Naujoje dienoje“ aiškino NSGK vadovas.
L.Kasčiūnas pažymėjo, jog rezistencija bei pasirengimas ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui yra vienas iš visuomenės įtraukimo ramsčių.
„Tam tikrus kursus mes jau dabar turime – jeigu kalbėsime apie Šaulių sąjungą, Krašto apsaugos savanoriškas pajėgas, yra sukurti kursai specialiųjų operacijų pajėgų, kurie funkcionuoja, bet neturime labai aiškios koordinavimo sistemos su centralizuota institucija, kuri būtų atskaitinga ir atsakinga, formuotų visuomenės rengimą pilietiniam pasipriešinimui ir rezistencijai.
Šios dienos diskusijos tikslas iš esmės yra labai aiškiai pasakyti, kad tai turi būti aukšto strateginio lygio tikslas, kad turime sukurti aiškią instituciją, kuri už tai atsakinga tiek politinio, tiek karinio rengimo lygmeny. Turime sukurti pasirengimo kursą, ir tie žmonės, piliečiai, kurie norės prie jo prisijungti, turėtų tokią galimybę padaryti vienoje ar kitoje platformoje“, – sakė Seimo narys.
„Tokiu atveju mes kurtume visuotinės gynybos principą, ir kuo daugiau aktyvių piliečių įsitrauktų į gynybą, tuo mes būtume stipresni“, – pridūrė L.Kasčiūnas.
Paklaustas, ką tokios centralizuotos institucijos įkūrimas iš esmės patobulintų, NSGK pirmininkas išskyrė kelis svarbiausius aspektus. Bene svarbiausias iš jų – jog piliečius būtų galima integruoti į valstybės gynybos planus.
„Pirmiausia koordinavimą, patį kurso modelį, visuomenės įtraukimą ir daug kitų dalykų. Kas svarbiausia, kad po kursų baigimo, kai mes žinome, kokie mūsų piliečiai tuos kursus baigia, jie būtų integruoti į gynybos planus. Būna situacijų, kai tam tikrus mokymus turi ir tie patys Šaulių sąjungos nariai, tačiau jie dar nėra integruoti į visos valstybės gynybos planą. Tai yra problema.
Yra kursai, jie vyksta organizacijos viduje, bet tai nėra aiškiai matoma bendram paveiksle. Ir kai tu nusipieši tą strateginį paveikslą, integruoji visus tuos įgūdžius ir valią priešintis turinčius žmones į gynybos planus, viskas yra visai kitaip ir daug kokybiškiau.
Kaip Rusijos agresiją patyrę ukrainiečiai sako: visi planai, kuriuos planuoji, kai prasideda karas, žlunga. Bet vis tiek pranašumą turi ta pusė, kuri išlaiko geriausią koordinavimo struktūrą.
Tai manau, kad planuoti, mokintis, turėti kursus, pratybas, ir ruoštis vis tiek yra geriau, ruošiantis x valandai, nes jei tas koordinavimas liks, tu turėsi pranašumą“, – pažymėjo L.Kasčiūnas.
Pasak jo, pats piliečių pasiruošimo būdų spektras būtų labai platus.
„Nuo labai paprastų dalykų, tokių kaip informacijos apie priešo buvimo vietą perdavimas, iki galbūt gebėjimo sunaikinti priešo techniką, susprogdinti kokį nors infrastruktūrinį objektą, per kurį gali judėti priešininkas.
Galima kalbėti apie informacinių, psichologinių priemonių įvaldymą, kai tu turi pakelti savo tautos dvasią kautis, ir sumažinti priešo valią judėti į svetimą teritoriją ir bandyti mus užkariauti. Viskas yra ginklas – turėkime tą galvoje“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Politiko manymu, jeigu Lietuvai pavyktų į pilietinio pasipriešinimo ir pasirengimo rezistencijai kursus per skirtingas platformas įtraukti bent 200–300 tūkstančių Lietuvos piliečių, tai jau būtų labai daug.
„Tai jau yra 10 procentų visuomenės. Iš įvairių istorinių lūžinių momentų mes jau žinome, kad aktyvūs 10 procentų visuomenės gali daug nuveikti“, – tvirtino L.Kasčiūnas.
