Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė pastebi, kad abiturientai dėl šaukimo į kariuomenę dar pasigenda konkretumo, tuo metu Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Domantas Katelė įsitikinęs, kad šiandien būtų galima kalbėti ir apie visuotinį šaukimą, tačiau tik užtikrinus jauniems žmonėms bent kelias alternatyvas.
Moksleiviai nesijaudina, bet dar pasigenda aiškumo
Šią savaitę paskelbti naujausi šauktinių sąrašai – privalomąją karo tarnybą netrukus turės atlikti iki 3828 jaunuolių. Tiesa, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas A.Anušauskas jau siūlo pokyčius: ketinama vykdyti šaukimo sistemos pertvarką, kuri šauktinių skaičių iki 2027 metų leistų padidinti nuo 3,8 tūkst. iki 5 tūkst. kasmet, siekiant didinti aktyvųjį rezervą.
Taip pat siūloma trumpinti privalomosios karo tarnybos laikotarpį – jaunuoliai būtų šaukiami ne 9, kaip yra dabar, o 6 mėnesiams. Visgi sulaukęs kritikos ministras vėliau patikslino, kad 9 mėnesių laikotarpis išliktų, tačiau jau kitomis, jauniems žmonėms palankesnėmis sąlygomis.
„Devyni mėnesiai niekur nedingsta – jie išlieka, tiesiog už tuos paskutinius kelis mėnesius šauktiniui bus mokama profesinės karo tarnybos alga. Iš jų dalis eis į profesionalus, kaip ir dabar.
Tik pati bazė, išplėtus šauktinių skaičių, pasikeičia, ir tų devynis mėnesius atitarnavusių bus, ko gero, daugiau, negu dabar atitarnauja“, – šią savaitę nurodė A.Anušauskas.
„Visi užsiciklinę ant šešių mėnesių – devyni mėnesiai kaip buvo, taip ir lieka, tačiau kitokiomis sąlygomis, palankesnėmis jaunam žmogui“, – pridūrė ministras.
Visgi panašu, kad didesnio aiškumo patiems jauniems žmonėms tokie planuojami pokyčiai kol kas nesuteikia.
Paklausta, ar paskutiniųjų klasių moksleiviai diskutuoja, o galbūt net nerimauja dėl galimo šaukimo į kariuomenę, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė K.Pralgauskytė pažymėjo, kad labai didelio susirūpinimo dėl tarnybos moksleiviai kol kas neišreiškia. Tačiau jiems esą išlieka svarbus tam tikras užtikrintumas, ką šie veiks, galiausiai užvėrę mokyklos duris.
„Vyresniųjų klasių moksleiviai kartais diskutuoja apie šaukimo į kariuomenę procesus, dalijasi savo įžvalgomis, tačiau didelio ar intensyvaus nerimo nepastebime.
Priešingai – dalis abiturientų jau iš karto būna nusprendę, kad po mokyklos jie neskubės didinti savo žinių akademinėje srityje, bet pasirinks savanorišką karo tarnybą, nes nori užsiimti tokia pilietiška veikla. Arba iš tiesų bijo, kad ateityje bus pašaukti, kuomet tai gali sutrukdyti siekti nusibrėžtų tikslų“, – portalui lrytas.lt sakė LMS prezidentė.
K.Pralgauskytė pripažino, kad potencialus pašaukimas į privalomą karo tarnybą neabejotinai daro įtaką būsimiems moksleivių karjeros pasirinkimams.
„Vis dėlto dalis abiturientų, žinantys, jog nori studijuoti, nesijaudina dėl tokio reiškinio, nes jie žino, jog mokantis jie galės išvengti tarnybos. Tačiau mokiniai, pasirinkę turėti laisvus metus (angl. „gap year“), dėl to šiek tiek jaudinasi ir bijo, nes niekada nežinai, ar būsi šaukiamųjų sąraše, ar ne“, – svarstė LMS vadovė.
„Ši tema nėra labai populiari mokinių tarpe, tad požiūrių bei nuomonių, kaip ir visur, yra įvairialypių. Deja, tendencija, jog šis procesas yra laikomas neaiškiu ir nekonkrečiu – yra“, – pridūrė K.Pralgauskytė.
Paklausta, ar planuojami pokyčiai galėtų palengvinti jaunuolių karjeros planų kūrimą, studijas ar kitus asmeninius pasirinkimus po mokyklos, ji sakė tikinti, jog kiekviena veikla žmogui gali suteikti daug prasmės ir naudos tiek didinant savo turimus gebėjimus, tiek bandant atrasti ir pažinti save, tiek plečiant savo pasaulėžiūrą. Visgi tam tikri aspektai apibrėžtumo esą atneštų daugiau.
„Žinoma, pati šaukimo sistema, mano vertinimu, turėtų būti konsoliduojama ir siekianti užtikrinti tam tikrą stabilumą. Šiuo metu jaunuoliai yra palikti nežinomybėje – jie nežino, kaip pasisuks jų likimas, tad tai įneša tam tikros sumaišties“, – aiškino LMS prezidentė.
Visuotinis šaukimas turėtų privalumų
Savo ruožtu Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas D.Katelė taip pat pabrėžė, jog sprendimas karinę tarnybą pertvarkyti taip, kad ji truktų nebe 9, o 6 mėnesius, daugiau aiškumo į jauno žmogaus gyvenimą neįneša. Jis kritikuoja ir patį šauktinių loterijos principą.
„Sprendimas į nuolatinę privalomą pradinę karinę tarnybą jaunuolius šaukti loterijos principu išlieka. Jaunam žmogui, nesvarbu, ar tarnyba truks 6 mėnesius, ar 9 mėnesius, daugiau aiškumo nesuteikia, nes valstybė aiškiai nepasako, ar jis turės tarnauti, ar ne“, – lrytas.lt komentavo D.Katelė.
Paprašytas pasvarstyti, ar pats pritartų visuotinio šaukimo galimybei, apie kurią kalbama jau ne vienerius metus, jis teigė įžvelgiantis nemažai privalumų. Tiesa, pasak D.Katelės, dėl techninio jo įgyvendinimo dar reikėtų padiskutuoti.
„Visų pirma – tai yra aiškumas. Jaunas žmogus pagaliau aiškiai žinos, kad, sakykime, pabaigęs mokyklą jis turės atiduoti duoklę Tėvynei, atlikdamas nuolatinę privalomą pradinę karinę tarnybą. Dabar pats sprendimas jauną žmogų užklumpa netikėtai, dažnai – nepasiruošusį.
Antra, ministras A.Anušauskas ne kartą pabrėžė, kokia prasta yra jaunų žmonių sveikata, kai kone kas antras dėl sveikatos problemų negali atlikti tarnybos. Be jokios abejonės, tai yra kompleksinė problema, kurią spręsti galima konsoliduotomis institucijų pastangomis, tačiau pats aiškumas, kad pabaigus mokyklą jaunuolis turės atlikti tarnybą, gali suteikti daugiau motyvacijos tam ruoštis, gerinant fizinę būklę“, – pažymėjo LiJOT prezidentas.
Pasak D.Katelės, atsisakius loterijos principo, būtina įgyvendinti visuotinį šaukimą, tačiau privalu daugiau kalbėti ir apie alternatyvas – tarnybą Jaunųjų karininkų vadų mokymuose, Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
„Taip pat be galo svarbu vystyti alternatyvią tarnybą. Pastaruoju metu per metus tarnybą alternatyviai atlieka vos keletas jaunų žmonių. Taip pat jie alternatyviai gali tarnauti tik savivaldybės įstaigose. Būtina plėsti alternatyvios tarnybos infrastruktūrą.
Galima diskutuoti ir dėl galimybės sukurti tarnybos galimybes tiems, kurie dėl sveikatos problemų negali būti pėstininkais. Kariuomenė yra be galo didelė struktūra – esame tikri, kad, įvertinus galimybes, jauni žmonės, kurie negali atlikti, sakykime, įprastos karinės tarnybos, galėtų prisidėti ir duoti naudos kituose daliniuose, kur nereikia nepriekaištingo fizinio pasirengimo“, – pabrėžė LiJOT prezidentas.
D.Katelė pripažino, kad dėl galimo šaukimo į kariuomenę nuotaikos jaunų žmonių tarpe dažnai yra slogios, nes pats sprendimas juos pasiekia netikėtai.
„Mes grįžtame prie tos pačios problemos – loterijos principo. Kartais jauni žmonės juokauja sakydami, kad laimėjo ar pralaimėjo loterijoje. Be jokios abejonės, nekeliame klausimo dėl to, ar šaukimas į nuolatinę privalomą pradinę karinę tarnybą yra reikalingas. Mūsų akimis – jis yra būtinas.
Tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti aiškumą, kad šaukimas tarnauti nebūtų it žaibas iš giedro dangaus“, – pažymėjo D.Katelė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas praėjusią savaitę teigė, kad A.Anušausko siūlymas didinti šauktinių skaičių, bet įvesti daugiau tarnybos alternatyvų yra lankstus žingsnis link visuotinio šaukimo.
„Privalumai yra, kad daugiau galimybių derint karjeros kelią su piliečio pareiga valstybei, atsiranda daugiau pasirinkimų. Dabartinė loterijos sistema vis tiek turi savų trūkumų, o galimybė derinti tai ir ieškoti alternatyvų, man atrodo gera kryptis. Taip, tai žingsnis (link visuotinio šaukimo), bet lankstus“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.
„Mano požiūriu, svarbūs dalykai yra du – pirma, rasti kuo platesnį palaikymą šitoms idėjoms, taip pat, kad tai užtikrintų efektyvų visuotinės gynybos principo įgyvendinimą.
Aš vertinu teigiamai, aišku, reikia įsivertinti tokius dalykus, kaip trumpesnis parengimo laikas atsiliepia kario parengtumui“, – pridūrė politikas.
Primename, jog devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį.
Tai padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.
