„Gedulo gaidelė visada bus, nes visada bus žmonės, kurie neteko savo artimųjų ir jiems tai yra vis tiek skausmo diena taip pat, – mokyklos bendruomenei sakė prezidentas. – Bet kita vertus jie puikiai supranta, ir tai galbūt yra šioks toks palengvinimas, kad tie žmonės žuvo tikrai ne veltui. Tie žmonės šiandien sukūrė laisvę mums, ypatingai jauniems žmonėms“.
„Aš gyvenau dar toje sistemoje, kad galėjau palyginti laisvę ir nelaisvę (...) ir šiandien, kai aš matau, kad jaunimas gali ne tik važinėti, ne tik keliauti, bet mokytis, dirbti – tiesiog domėtis pasauliu, pažiūrėti, koks jis yra gražus, supranti, kokia supuvusi buvo ta ana sistema, kokia ji buvo ekonomiškai negyvybinga ir dėl tos priežasties aš manau, kad laisvę iškovoti yra didžiulis pasiekimas vien dėl to, kad laisvė yra aukščiausia mūsų gyvenimo vertybė“, – kalbėjo jis.
G.Nausėda sakė, kad Lietuvos kova už laisvę per Sausio 13-ąją yra įkvėpimas ir savo šalį ginantiems ukrainiečiams.
Prezidentas Sausio 13-osios rytą Vilniaus Antakalnio gimnazijoje pradėjo pilietiškumo pamoka. Jis teigė, kad Sausio įvykių metu ne vienas savęs klausė, kas bus toliau, nejau „blogis vėl laimės prieš šviesą“.
„Tačiau manau, kad tomis valandomis ir buvo atsakyta į klausimą: šį kartą nepavyks. Šį kartą mes esame stipresni, nes mes pasiryžome, nes esame visi kaip vienas kartu ir mes esame pasirengę paaukoti viską, jeigu reikia, ir gyvybę“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Štai kodėl manau, kad ta diena yra nepaprastai svarbi: Lietuva gimė iš naujo, gimė tam, kad gyvuotų per amžius“, – sakė jis.
G.Nausėda akcentavo, kad laisvė suteikia galimybę rinktis ir įgyvendinti savo svajones, todėl ragino ją branginti ir padėti ją išsaugoti ukrainiečių tautai.
„Patikėkite, jie žvelgia ir į mus, jie žvelgia į visą pasaulį“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pabrėžė, jog karo Ukrainoje akivaizdoje būtina likti „teisingoje istorijos pusėje“.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
