„Man nereikėjo antrų Pilėnų“, – tikino jis.
Pasirodo, tunelis iš Seimo iš tikrųjų buvo, bet jis buvo iškastas tik 1991-ųjų vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Tunelis buvo pradėtas kasti, kai buvo atidžiai išnagrinėti greta esančių pastatų komunikacijų planai. Tuomet paaiškėjo, kad nedaug pakasus galima atsiremti į jau egzistuojantį komunikacijų tunelį, vedantį į tuometinio Puslaidininkių fizikos instituto, esančio Goštauto gatvėje, rūsius.
Beje, šio instituto tuometinis direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Dagys labai nustebo, išgirdęs, apie tunelį, jungusį jo vadovaujamos įstaigos rūsius su Aukščiausios Tarybos pastatu.
„Gal tai buvo aspirantų bendrabučio rūsiuose?“– darė prielaidą M.Dagys.
– Ar 1991-ųjų sausio 13-ąją iš Seimo galima buvo išeiti tuneliu?, – klausiau tuometinio Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus A.Butkevičiaus.
– Ne, tuo metu tunelio nebuvo. Tunelis atsirado po mėnesio – maždaug vasario pabaigoje – kovo pradžioje.
– Iš kur žinojote, kur kasti tunelį? Sklando gandai, kad esą ekstrasensai parodė vietą, kur kasti tunelį... Kiek tuose gantuose tiesos?
– Tunelis buvo padarytas pagal egzistuojančių komunikacijų brėžinius. Netoli Seimo ėjo komunikacijų tunelis, kuris vienu galu rėmėsi į Nerį, o kitu – į Fizikos institutą.
Mes kasėme tam, kad įsikirstume į komunikacijų tunelį, t.y. jau egzistuojantį inžinerinį įrenginį. Nereikėjo jokių ekstrasensų – reikėjo surasti brėžinius – ir viskas.
– Kuo kasėte?
– Įvairi technika buvo naudojama. Pirmiausia, aišku, kastuvėliai. Taip pat buvo įrengtas elektrinis semtuvas. Ir – pneumatiniai plaktukai. Stengėmės didelio triukšmo nekelti. Bet kadangi viskas buvo giliai rūsiuose – darėm ir padarėm.
– Kas kasė tunelį?
– Vienos pasienio užkardos pasieniečiai. Pasienis tuo metu priklausė Krašto apsaugos departamentui, kuriam aš vadovavau.
– Kas apie jį žinojo?
– Vytautas Landsbergis, Jonas Gečas, aš ir dar keli žmonės. Ir, aišku, pasieniečiai.
– Minėjote, kad sausio 13-osios naktį buvote pasiruošęs padegti Aukščiausios Tarybos pastatą jei prasidėtų puolimas, o gynėjus bei Seimo narius ketinote išvesti. Jei tuo metu tunelio nebuvo – per kur būtumėte išvedęs žmones?
– Kiekviena žmonių grupė turėjo savo atskirą evakuacijos planą.
Kiekvienos grupės vadovas turėjo atskirą evakuacijos tvarką. Viskas buvo numatyta. Pastate buvo 2 400 gynėjų.
– Per kur būtų išvesta – per tas kelias duris?
– O ką, langų nėra? Nebūtina išeiti per paradines duris.
– Kai vasario pabaigoje iškasėte tunelį – ar jis turėjo strateginės reikšmės?
– Tunelis niekada neturėjo strateginės reikšmės. Jis buvo įrengtas tam, kad galėtume komunikuoti su įvairiais daliniais mieste neapžiūrimi priešininko.
Tai buvo būdas įvesti ar išvesti iš parlamento reikalingus žmones. Jokios kitos ypatingos reikšmės tai neturėjo.
Be abejo, krizės atveju būtume galėję vieną kitą žmogų pro ten išvesti. Bet iš esmės jis funkcionavo kaip priešininko nekontroliuojama pašto linija.
– Kurioje vietoje galima buvo išlipti iš tunelio?
– Tuometinio puslaidininkių fizikos instituto katilinėje Goštauto gatvėje arba Neries pakrantėje. ˙
