Laužai uždegti ir prie Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.
„Kai ta diena – mes niekada nepraleidžiame. Nebent kas nors atsitinka su sveikata. Ir vaikai ateis, laukiame, susitiksime, anūkai“, – BNS sakė prie Seimo rūmų atėjusi 82-ejų pensininkė Ona Bučiūnienė.
Tiek ji, tiek jos vyras, 83-ejų Gediminas Bučiūnas, atsimena 1991-ųjų metų įvykius, nes patys vyko budėti prie svarbių valstybės objektų.
„Mes tą dieną ėjome. Ir prieš tai buvo visokių renginių, mes irgi dalyvavome ir ėjome. Prie Spaudos rūmų, tenai budėjome, grįžone namo, atsigulėme... jau paskui naktį ir pasigirdo šūviai, paskambino sesuo, kad jau puola“, – pasakojo O. Bučiūnienė.
Ji prisiminė, kad tų įvykių metu visur nešiodavosi radijo aparatą ir skubėdavo ten, kur pranešdavo, jog reikia atvykti.
„O tą naktį, kai paskambino, žmona liko, aš su dviem sūnum paaugliais, apsirengę kaip reikiant, nes buvo šalta, atlėkėme čia ir iki ryto prabuvome, visą naktį“, – žmonos pasakojimą tęsė G. Bučiūnas.
Vyras įsitikinęs, jog būtent tūkstantinė minia anuomet padėjo apsaugoti parlamento rūmus.
„Būtent tos minios, kuri čia buvo, dešimčių tūkstančių dėka, rūmai buvo apsaugoti. Jeigu ne ta masė, būtų desantininkai ėmę rūmus“, – kalbėjo vyras.
Sutuoktiniai prisiminė, jog anuomet žmonės susirinko taip gausiai, jog ir pajudėti buvo sunku, ir nesiskirstė net girdėdami naujienas apie tai, jog artėja tankai.
Į renginį su vaikais atėjusi 39-erių teisininkė Agnė Juškienė BNS sakė, jog jai Sausio 13-oji – labai svarbi proga, naują atspalvį įgavusi karo Ukrainoje metu.
„Man yra svarbu tą žinią perduoti savo vaikams: prisiminimą tą, kad gerbtume, kad gerbtume žuvusiųjų atminimą, kad gerbtume tai, ką turime, kad gerbtume laisvę ir saugotume ją, ypatingai šiandien, kai žinome, kas dedasi Ukrainoje“, – BNS sakė ji.
Prie parlamento rūmų buvo rodomas dokumentinis filmas apie Sausio 13-osios įvykius, Seimo rūmuose vaikams vyksta dirbtuvės.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
