Karo Ukrainoje aktualijas ekspertas apžvelgė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Mobilizacijos bangų bus dar ne viena?
Kaip jau skelbta anksčiau, rusų okupantai sutelkė didžiules pastangas Soledaro šturmui Donecko srityje. Iš Soledaro infrastruktūros beveik nieko neliko.
Kaip televizijos eteryje sakė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko, pirmadienį antroje dienos pusėje Bachmuto kryptimi prasidėjo dar įnirtingesni mūšiai. Soledaras šiuo metu yra karščiausia vieta.
„Kaip žinote, priešas labai smarkiai sutelkė savo pastangas į Soledaro miestą. Nuo penktadienio „Wagner“ samdinių puolimo grupių skaičius labai išaugo. Samdiniai bando patekti į miestą. Tačiau aršiausios kovos tęsiasi, ir tai rodo, kad miestas yra ukrainietiškas. Tai vyksta mūsų gynėjų dėka“, – pabrėžė P.Kirilenko.
Pasak karybos eksperto E.Papečkio, šią sritį rusai pasirinkę neatsitiktinai.
„Bachmutas ir šalia esantis Soledaras yra puolami jau seniai, čia buvo sutelktas toks pagrindinis Rusijos puolimo smūgis – pasirinktas gana siauras fronto ruožas, kuriame mėginama ukrainiečius atstumti.
Po Bachmuto bus mėginama pulti Krematorską ir Slovianską, jeigu jį pavyks užimti, o ši vieta rusams palanki puolimui dėl to, kad už nugaros jie turėjo stiprią taip vadinamoje Donecko liaudies respublikoje turimą karinę infrastruktūrą, kuri buvo kuriama ir stiprinama nuo 2014 metų.
Turėdami tokį patogų užnugarį puolimui, Rusijos karinė vadovybė nusprendė būtent čia perkelti tą savo svorio centrą puolimui“, – aiškino E.Papečkys.
Pasak jo, ukrainiečiams šie sekinantys mūšiai nepalankūs tuo, kad jie priversti nuolat į mūšį mesti naujus ir naujus rezervus.
„Permesti rezerviniai daliniai reiškia, kad kažkur kitur, galbūt Luhansko kryptyje, galbūt Zaporožėje pritrūks tų brigadų, kurios dabar kovoja. Bet ukrainiečiai čia niekada nebandė pulti – čia buvo ta vieta, kur ukrainiečiai gynėsi. Jei ir buvo kontratakos, tai tik tam, kad atstumtų rusus, pasigerintų taktinę padėtį, sustiprintų savo gynybą“, – pabrėžė karybos ekspertas.
Jis pridūrė, kad ukrainiečių puolimas ir telkiamos pajėgos šiuo metu yra visiškai kitose vietose, ir tą rusai stebi su nerimu.
„Kol kas dėl objektyvių priežasčių ukrainiečiai negali pereiti į puolimą, bet jie galbūt pereis Kreminos srityje, galbūt puls Zaporožės kryptyje link Melitopolio, galbūt bandys keltis per Dniprą, nes ir ten yra skysta ir silpna Rusijos gynyba.
Čia nėra ta padėtis, kad ukrainiečiai staiga pralaimi karą ar kažkas nutinka – tiesiog yra dalis mūšių, kur ukrainiečiams gali tekti atsitraukti. Tai nemalonu, bet tokia karo realybė – esi priverstas gintis ir kartais atsitraukti“, – teigė E.Papečkys.
Karybos apžvalgininkas taip pat užsiminė ir apie naują Rusijos vykdomą mobilizacijos bangą. Pasak E.Papečkio, mobilizacija visada duoda tokią naudą, kad į frontą tu gali permesti naujus šimtus tūkstančių karių.
„Rusijai šiame kare nuolat trūksta gyvosios jėgos, ir ji tiesiog priversta, mobilizacijos bangos turi sekti viena kitą, kad jie išlaikytų fronte bent jau tam tikrą skaičių karių.
Fronto ilgis labai didelis, jeigu įsijungia dar Baltarusija, kuri irgi yra tiksintis laikrodis, nes nežinai, kada ten bus nuspręsta pradėti puolimą, tai beveik dvigubai pailgėja fronto linija, ir tie šimtai tūkstančių padeda ištempti ukrainiečių gynybą. Kuo labiau frontas plečiasi, tuo pajėgos išsiskirsto labiau, ir ukrainiečių gynyba silpnėja kitose vietose“, – dėmesį atkreipė E.Papečkys.
Pasak eksperto, rusams tai yra naudinga, todėl mobilizacijos bangos vyks ir toliau. Būtent tam, kad agresorė nuolat turėtų reikiamą karių skaičių.
„Jie norėtų fronte turėti bent kelis kartus daugiau karių nei ukrainiečiai, bet kol kas to nepajėgia. Mobilizuoti jie gali, bet juos reikia parengti, apginkluoti.
Rusijos karo pramonė per 11 karo mėnesių dar nesugebėjo pasiekti to lygio, kokio buvo galima tikėtis. Jie taip išvogė, korupcija taip sugriovė karo pramonę, kad jiems neužteko beveik metų karo, kad pradėtų masiškai gaminti ginklus. Ką pajėgė Sovietų Sąjunga, to nepajėgia išvogta Rusija“, – svarstė pašnekovas.
E.Papečkys kalbėjo, jog Rusijos gyventojai per 30 metų jau yra gerokai „užzombinti“, imperinio ir šovinistinio mąstymo Rusijos visuomenėje yra labai daug, ir toks mąstymas galiausiai nugali žmogiškus instinktus.
„Mes matome, kad netgi prasidėjo kalba apie tai, jog į frontą reikia siųsti šauktinius, nes ir jie turi kovoti už tėvynę. Nors tai yra grobikiškas karas, ir šiame kare Putino Rusija labiau panaši į Hitlerio Vokietiją, nei į Stalino Sovietų Sąjungą. Tas imperinis siekis verčia eiti pirmyn, visuomenė palaiko tą karą, nepaisant visų didelių nuostolių.
Nepamirškime ir to, kad karas kol kas dar nepradėjo akivaizdžiai griauti Rusijos ekonomikos – niekas neatakuoja raketomis jų gamyklų, žmonės gatvėse nežūsta nuo raketų apšaudymų, atsakomieji sugriovimai iš ukrainiečių labai nedideli. Tad kol kas jų visuomenė to karo nejaučia, jie yra labai komfortiškoje padėtyje“, – tvirtino karybos ekspertas.
Revoliucija nebūtinai Rusijai atneštų demokratiją
Tiesa, E.Papečkys prisipažino, kad artimiausiu metu lūžio taško tokioje situacijoje neįžvelgia, o ateities scenarijai šioje šalyje gali būti labai įvairūs.
„Mes žinome, kad Rusijoje yra ilga istorija ir visada būdavo tas pats – tokios revoliucinės nuotaikos, ir nebūtinai ta revoliucija gali būti teigiama ir su demokratiniais pokyčiais. Gali būti atvirkščiai – ji gali būti rusofašistinė. Bet Rusijoje tie visuomenės virsmai atsiranda labai staiga, vėliau visi sako, kad mes tą matėme, jautėme, bet niekas nežino, kada tas lūžio taškas įvyks.
Tai nereiškia, kad tas taškas bus mums naudingas – į valdžią gali ateiti dar radikalesnės jėgos, po kurių atėjimo Rusija gali tapti panašesnė į Šiaurės Korėją“, – svarstė E.Papečkys.
Karybos ekspertas taip pat neatmeta, kad netrukus pamatysime ir didesnį Baltarusijos įsitraukimą į karą.
„Visų pirma, Baltarusija tapo tuo poligonu, kuriame baltarusių instruktoriai skubiai ruošia Rusijos mobilizuotus rezervistus. Labai skubiai tą daro, labai pagreitintai, to parengimo lygis tikrai nedidelis, nes trūksta ir priemonių, ir laiko.
Antra – visą laiką ten esanti Rusijos grupuotė atitraukia dalį Ukrainos pajėgų, ir trečia – ten Rusija labai greitai gali išauginti smogiamąją grupuotę. Matome pastaruoju metu skubiai gabenamas transporto priemones – tai reiškia, kad kuriamas logistinis būsimos grupuotės aprūpinimas. Jei reikės, Rusija greitai ten permes karius, tankus, artileriją, ir turės sukurtus tam tikrus logistinius pajėgumus.
Labai gali būti, kad Baltarusijos daliniai taip pat bus įvesti, bet ne dalyvauti mūšiuose, o saugoti smogiamosios puolamosios Rusijos grupuotės užnugarį“, – tvirtino E.Papečkys.
