„Jeigu pasinagrinėtume visų Europos teisės aktų, taip pat ir pabėgėlių konvencijos atitikimą mūsų pateiktam projektui – mes tikrai rastume, kad jis atitinka visoms toms teisės normoms, nes visos jos kalba apie tam tikras galimas išlygas, galimus nukrypimus būtent ekstremalios situacijos ar nepaprastosios padėties metu“, – trečiadienį LRT radijui sakė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pareigūnas.
„Jokios teisinės šizofrenijos iš tikrųjų nėra ir visos teisinės normos yra suderintos taip pat ir su Šengeno sienų kodeksų, kuris labai aiškiai reglamentuoja, kad valstybė gali imtis veiksmingų priemonių viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui apsaugoti masinio antplūdžio metu“, – teisininkų ir žmogaus teisių aktyvistų pastabas atrėmė A. Abramavičius.
VRM atstovas akcentavo, kad tokių teisinių žingsnių kaip atgręžimo politikos įteisinimas imasi ne tik Vilnius.
„Atitinkamus sprendimus dėl sienos apsaugos ir atitinkamų įstatymų jau yra padarę ir įteisinę Estijos Respublika, taip pat ir Suomijos Respublika. Artimiausiu metu atitinkamai pakeitimus teikia ir naujoji Latvijos vyriausybė. Todėl mes einame bendrame europiniame regioniniame kontekste ir susidariusi naujoji realybė su migracijos instrumentalizavimu (...) irgi suteikia tam tikras teises valstybėms narėms antplūdžio metu taikyti ir tam tikras nacionaliniu įstatymu nustatytas praktikas“, – nurodė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybę pasieks dar lapkritį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti migrantų apgręžimo politiką pasienyje. Ministerija siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Siekiant užtikrinti žmogaus teises, įstatymo projekte numatytas individualus, užsieniečių, kertančių valstybės sieną, pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas.
Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama sustiprinti valstybės sienos apsaugą įteisinant pasienio tarnybos rėmėjų pasitelkimą, aiškiau reglamentuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomene. Tai galėtų padėti operatyviau reaguoti į neteisėtus valstybės sienos kirtimo atvejus ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų užkardymą.
Taip pat Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime pateiktą išaiškinimą bei konsultuodamasi su Europos Komisija, parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais panaikinamos ES teisei prieštaraujančiomis pripažintos nuostatos, priimtos pernai vasarą.
Šio įstatymo pakeitimais sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai.
Taip pat įstatymo projektu panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
Iš viso nuo 2021 metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 19,4 tūkst.
