„Surinkta labai daug medžiagos, bet akivaizdu, kad priimant nutarimą neatsižvelgta į itin svarbias detales. Todėl apsisprendėme skųsti sprendimą ir reikalauti visapusiško tyrimo“, – „Lietuvos rytui“ sakė velionės gydytojos brolis Artūras Šilinskis.
Šiaulietis verslininkas nesutinka, kad dėl 36 metų sesers savižudybės nėra kaltųjų, nors būtent taip teigiama praėjusių metų pabaigoje priimtame prokuratūros sprendime.
Atkreiptas dėmesys tiek į labai išsamią pomirtinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, tiek į įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo gydytojos atleidimas iš darbo RŠL jau pripažintas neteisėtu.
Neįžvelgė nė vieno kaltės
Prokuratūros sprendime nutraukti ikiteisminį tyrimą minimi vadovaujamas pareigas RŠL ėję 8 asmenys. Nemaža dalis jų gydymo įstaigoje jau nebedirba.
Tyrimą kuravusi prokurorė Valdemara Chodorcevičienė daugiau kaip 150 lapų apimties išvadoje pripažino, kad atleidimas iš darbo dėl tariamo šiurkštaus pažeidimo gydytojai reanimatologei-anesteziologei L.Šilinskytei tikėtinai sukėlė ūmios suicidinės rizikos būseną.
Tačiau prieita prie išvados, jog nėra duomenų, kad RŠL aukštas pareigas ėję darbuotojai būtų siekę privesti L.Šilinskytę prie savižudybės ar bent numatę tokią baigtį.
Todėl nutarta, kad su gydytoja konfliktavę ir ją engę asmenys nėra kalti dėl medikės savižudybės.
Pasigedo faktų įvertinimo
Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą apskųstas aukštesniajam prokurorui.
Jo prašoma įvertinti ne pavienius, o visus nustatytus faktus ir aplinkybes.
Skunde pažymėta, kad netinkamai įvertinti Baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
Mat privesti prie savižudybės galima ir tiesiogine tyčia, kai sąmoningai siekiama tokios baigties, ir netiesiogine tyčia, kai suvokiama, kad skriaudžiamasis gali nusižudyti.
Šilinskių šeimai atstovaujančio advokato Mariaus Barisevičiaus manymu, netiesioginė tyčia nebuvo vertinta skundžiamajame prokuratūros nutarime.
Be to, pabrėžta, kad per ikiteisminį tyrimą buvo apklausta daug liudininkų, bet jų parodymai nesusieti su kita bylos medžiaga, nevertinti tarpusavyje, neanalizuota, kiek nustatytos aplinkybės susijusios su tiriama nusikalstama veika.
Jautėsi persekiojama
Bylos medžiagoje daugybė faktų, kad L.Šilinskytė jautėsi diskriminuojama ir persekiojama RŠL vadovaujamas pareigas einančių asmenų.
Gydytoja ir namiškiams, ir medikams kalbėjo apie darbe jaučiamą stresą, įtampą, nes bendravimas su vadovais nebuvo nei draugiškas, nei dalykiškas.
Medikei nebuvo paslaptis, jog laukiama menkiausio paslydimo, kad tik ją galėtų atleisti iš darbo.
Pomirtinę ekspertizę atlikę ekspertai pažymėjo, kad L.Šilinskytė paskutinius dvejus metus jautė įtampą, o ypač sunkus buvo paskutinis pusmetis, kai jos atžvilgiu buvo pradėti keli tyrimai.
Vis dėlto gydytoja nebijojo mesti iššūkio, nes nesijautė ką nors blogo padariusi.
Anot ekspertų, L.Šilinskytė pasižymėjo tvirta psichine pusiausvyra, nesirgo jokiomis ligomis, o depresinio susirgimo požymių nebuvo.
Tai liudijo ir paskutinė stresinė situacija, kai jai po budėjimo pranešė apie atleidimą. Gydytoja akivaizdžiai nustebo, bet greitai priėmė racionalų sprendimą – pasakė „susitiksime teisme“.
Užkirto kelią karjerai
Ekspertų išvadose aiškinama, kad L.Šilinskytei ypač skaudus buvo atleidimas dėl pramanyto šiurkštaus pažeidimo.
Mat taip darbo netekęs medikas faktiškai neturi galimybių įsidarbinti užsienyje – ten reikalaujama nepriekaištingos reputacijos pažymos.
Todėl teismo ekspertizėje nurodoma, kad L.Šilinskytei atleidimas iš darbo sukėlė labai stiprų ir jai individualiai labai reikšmingą stresinį sukrėtimą, kuris atsirado ilgalaikio psichotraumuojančio poveikio fone.
Prokurorės tyrime akcentuota, kad medikė labai išgyveno išsiskyrimą su sužadėtiniu. Tiesa, šią situaciją įvertinę teismo psichologai ir psichiatrai padarė kitokią išvadą – esą šis įvykis buvo skausmingas, tačiau nesukėlė jokio reikšmingo psichikos būklės pablogėjimo, nepastebėta ir depresinio sutrikimo požymių.
„Ekspertizės aktas patvirtina, kad L.Šilinskytės patiriama emocinė įtampa ir išgyvenimai buvo susiję tik su darbe RŠL nuolat ir ilgą laiką patiriamais išgyvenimais, kuriuos laikė diskriminaciniais“, – rašoma skunde.
Ligoninė pripažino kaltę
Medikės artimieji ir jų gynėjas pasigedo dar vienos esminės aplinkybės įvertinimo.
Prokuratūros sprendime nutylima apie įsigaliojusį Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo L.Šilinskytės atleidimas pripažintas neteisėtu.
Anot skundo, neatkreiptas dėmesys į vieno tiesioginio vadovo veiksmus, dėl kurių gydytojos atžvilgiu formaliais pagrindais ir tendencingai buvo pradėti tarnybiniai tyrimai.
Iš atleisto direktoriaus Remigijaus Mažeikos vadovavimą perėmusi RŠL vadovė Česlova Špūrienė nutarė neskųsti įstaigai nepalankaus sprendimo ir sudaryti taikos sutartį. Pagal ją velionės artimiesiems išmokėta daugiau nei 41 tūkst. eurų kompensacija už neteisėtą atleidimą ir priverstines pravaikštas.
