Informacinę kampaniją VRM pristatė Nacionalinėje M.K.Čiurliono menų mokykloje, kurioje jau įrengta priedanga, skirta slėptis įvykus branduolinei nelaimei, esant karinėms grėsmėms ar įvairioms stichijoms.
Pasiruošę tik pusė šalies gyventojų
„Turiu konstatuoti, kad civilinė sauga buvo apleista. Iki šiol atrodė, kad visa tai yra kažkur toli, gyvenome taikos sąlygomis, bet šiandien reikia pasakyti, kad tos visos grėsmės yra šalia mūsų, o gal net ir mūsų kieme.
Kovido pandemija, neteisėta migracija, Rusijos karas prieš Ukrainą, nenuspėjama Baltarusijos kaimynystė, Vilniaus pašonėje esanti Astravo atominė elektrinė – tai yra vienas po kito mums tenkantys išbandymai“, – antradienį naujai įrengtoje priedangoje tvirtino A.Bilotaitė.
Tiesa, ministrė pabrėžė, kad šiuo metu jokių grėsmių Lietuvai nėra, tačiau žinojimas ir pasirengimas skirtingiems scenarijams yra kritiškai svarbus.
„Todėl šiandien startuojame su ilgalaike informacine kampanija, nes kuo daugiau žmonių žinos, ką turi daryti, kokių veiksmų turi imtis, žinos kaip apsaugoti save ir savo artimuosius, tuo geriau mes būsime pasiruošę įvairioms grėsmėms ir scenarijams“, – aiškino VRM vadovė.
Tačiau šiandien, A.Bilotaitės teigimu, to žinojimo lietuviams tikrai trūksta – kasmet VRM atlieka specialius tyrimus ir mato, kiek plačiai šalies gyventojai yra susipažinę su svarbiausiais civilinės saugos principais. Visgi tokių apklausų rezultatai – labai nuviliantys.
„Pusė Lietuvos gyventojų daugiau mažiau žino, kaip reikia elgtis iškilus ekstremaliai situacijai, bet kita pusė Lietuvos visuomenės nežino ir neturi supratimo, ką reikėtų daryti.
Pusė gyventojų turi būtiniausių atsargų 72 valandoms, tačiau tik penktadalis yra pasiruošę išgyvenimo krepšius, o tik dešimtadalis mūsų visuomenės turi šeimos planą“, – duomenis pateikė A.Bilotaitė.
Ministrė dėstė, kad šiuo metu jau yra parengtas naujas krizių valdymo modelis, civilinės saugos stiprinimo koncepcija, kartu su savivaldybėmis paženklintos turimos priedangos bei numatyta prievolė jas įrengti naujuose pastatuose.
„Taip pat modernizuojame gyventojų perspėjimo ir sirenų sistemą. Pasirengimui galimai Astravo atominei avarijai yra paruoštas ir patvirtintas priemonių planas, kuriam yra numatyti ir konkretūs pinigai – apie 92 mln. eurų. Vykdome reguliarias pratybas – taip pat planuojame regionines pratybas su Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija“, – vardijo A.Bilotaitė.
Gyventojų informavimo kampanija vyks itin plačiai ir bus transliuojama tiek žiniasklaidoje, tiek kitose gyventojams matomose platformose, lauko reklamose, viešajame transporte, bus pasitelkiami ir nuomonės formuotojai. Beveik pusę milijono eurų kainavęs projektas truks iki dviejų mėnesių.
VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas savo ruožtu pažymėjo, jog kampanijos tikslas yra ne išgąsdinti, bet padidinti gyventojų savisaugos jausmą.
„Šia kampanija mes siekiame ne sukrėsti žmones, ne juos išgąsdinti, kad nebūtų panikos, bet atvirkščiai – pati kampanijos strategija yra visiškai priešinga. Siekiame pozityvumo, norime visuomenę įkvėpti, sudominti, informuoti ir tokiu būdu padidinti žmonių savisaugos jausmą.
Šioje kampanijoje komandiškumo elementas yra ypatingai svarbus. Tai reiškia, kad visi siekiame bendro tikslo. Komandą galima suprasti kaip bet kurią Lietuvos šeimą, kuri turi savo planą, yra pasirengusi, žino ką daryti ir kaip elgtis konkrečios nelaimės atveju“, – teigė M.Bajarūnas.
Ką turėti išgyvenimo kuprinėje?
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius taip pat pademonstravo, ką reikėtų turėti taip vadinamojoje išgyvenimo kurpinėje, bei kaip tinkamai pasiruošti, jei užklups nelaimė. Pasak D.Gurevičiaus, svarbiausia krepšyje turėti tuos daiktus, kurie palaiko mūsų gyvybę.
„Neatsitiktinai yra 72 valandos. Tai yra trys paros. Jei įvyktų didelio masto nelaimė, reikės rūpintis vieni kitais ir patiems savimi, todėl labai kviečiame visus gyventojus pasiruošti šiuos daiktus, kuriuos tikrai rasite savo namuose“, – ragino jis.
Anot D.Gurevičiaus, nelaimės atveju svarbiausias yra laikas.
„Mums tuos daiktus reikės susikrauti labai greitai. Ką parodė įvykiai Ukrainoje – tie žmonės, kuriuos mes matėme atvykstančius į Lietuvą, matėme, kad žmonės buvo nepasiruošę, nors karas vyksta jau ne vienerius metus.
Laikas bus svarbiausias nelaimės atveju, todėl, jei kiekvienas šiuos daiktus pasiruošime iš anksto ir su šeimos nariais žinosime, kaip elgtis nelaimės atveju, turėsime savo planą, mes sutaupysime labai svarbų dalyką – laiką.
Tada galbūt nereikės grūstis kamščiuose, degalinėse, ir turėsime svarbiausius daiktus“, – kalbėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas.
Pasak jo, kai kuriuos šaldytuve ar spintelėse turimus maisto produktus galima persidėti į išgyvenimo kuprinę, besibaigiant jų galiojimui pernešti atgal į virtuvę, o krepšį papildyti. Tačiau ne mažiau svarbūs ir kiti daiktai.
„Pats paprasčiausias miegmaišis – tikrai einame į žygius ir juos turime, tai susidėkime viską į vieną vietą. Jei planuojame šildytis maistą, turėkime indą, indelį, galbūt dujų balionėlį, kuris pravers ne tik maistui, bet ir pačiam susišildyti.
Labai svarbu yra ir mobilieji telefonai. Ką rodo Ukrainos patirtis – priedangose susirinkę žmonės sako, kad labiausiai jiems reikia wifi ryšio, nes visi eina ir žiūri naujienas. Tie patys išoriniai akumuliatoriai, kurie galėtų pakrauti mūsų telefonus, yra labai svarbūs.
Galime atsidurti bet kokiose situacijose, todėl svarbu turėti ir pagrindines higienos priemones, taip pat reikėtų turėti jau mums žinomus respiratorius, nes netgi tos pačios Astravo nelaimės atveju mes lygiai taip pat saugosime savo plaučius ir kvėpavimo takus“, – aiškino D.Gurevičius.
Anot jo, taip pat reikia nepamiršti svarbiausių dokumentų, grynųjų pinigų bei artimųjų nuotraukų. Tiesa, jos turi būti ne telefone.
„Mes esame įpratę turėti nuotraukas mobiliuosiuose telefonuose, bet artimojo dingimo atveju atspausdinta nuotrauka leistų paviešinti, persiųsti ir ieškoti. Galbūt mūsų mobilieji telefonai bus išjungti ar nebus mobiliojo ryšio?
Matėme, kai vasario 24 dieną ypač Vilniuje buvo ištuštinti bankomatai, bet jeigu mes iš anksto būsime pasiruošę, turėsime nedidelį kiekį grynųjų pinigų, bus greičiau“, – patarė specialistas.
Gyventojų perspėjimo atveju visi būtiniausi veiksmai bus skelbiami per Lietuvos radiją bei televiziją, todėl svarbu pasirūpinti ir radijo imtuvu, elementais. D.Gurevičius ragina kuo greičiau su savo šeimos nariais susikurti ir individualų šeimos planą, kaip visi jos nariai elgsis nutikus nelaimei.
„Šeimos planas yra būti pasiruošus bet kokiai nelaimei. Kiekvienas šeimos narys turi žinoti, kokie yra gyventojų perspėjimo būdai – labai svarbu yra gauti pranešimą į mobilųjį telefoną. Jeigu iki šiol nesate gavę tokių pranešimų, vadinasi, jūsų telefonas yra netinkamai sukonfigūruotas.
Kur jūs visi susitiksite, kokioje konkrečioje vietoje? Pas tetą? Kieme? Kokiu keliu važiuosite? Tas vietas pagal kiekvieną šeimą ir jos narį reikėtų apsitarti“, – ragino Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas.
D.Gurevičius pridūrė, kad, atsižvelgus į kiekvieną šeimą, jos planą ir išgyvenimo kuprinės turinį galima koreguoti savaip – pavyzdžiui, jei šeimoje yra mažų vaikų, galima visada šalia turėti knygelę ar mėgstamą vaiko žaislą, kad būnant slėptuvėje atžala patirtų mažiau streso.
