Iki šiol byloje priteistus 145 tūkst. eurų grąžino tik bendrovė „Profarma“.
Lietuvos antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė BNS informavo, kad „Bona diagnosis“ atžvilgiu šiuo metu vykdomos keturios priverstinio išieškojimo bylos. Dar vienoje byloje 2021 metų sausį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sąskaitose esančių lėšų areštas išieškotojo reikalavimams užtikrinti. Visos skolos – valstybės naudai.
„Iki šiol nebuvo galimybių išieškoti nė vieno euro“, – nurodė D. Petkauskaitė.
Pasak jos, nuo tada, kai pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai, į šios bendrovės sąskaitas lėšos nepervedamos.
„Visos sąskaitos areštuotos“
„Bona diagnosis“ vadovas, Vilniaus miesto tarybos narys Redas Laukys BNS sakė, kad visos sąskaitos tebėra areštuotos dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, todėl bendrovė negali vykdyti veiklos.
„Antstoliai man rašo laiškus, aš jiems atsakau. Pirmiausia prasidėjo baudžiamoji byla, buvo visos sąskaitos areštuotos, o toliau – neteisėtai iškelta civilinė byla dar nepasibaigus baudžiamajai bylai. Dėl to pažiūrėsim, kokios bus pasekmės Lietuvai dėl tokių dalykų. Mes aiškinsimės Europos teismuose dėl tokių veiksmų“, – teigė R. Laukys.
Jis skundėsi, kad dėl areštuotų sąskaitų įmonė negali veikti.
„Dvejus su puse metų tęsiasi ikiteisminis tyrimas, imituojama, kad kažkas tiriama, kad kažkas daroma, man didžiuliai reputacijos nuostoliai“, – BNS teigė R. Laukys.
Pernai rudenį generalinė prokurorė Nida Grunskienė paprašė Lietuvos banko atlikti SEB banko patikrinimą, įtariant jį pažeidus „Bona diagnosis“ lėšų areštą, pastebėjus, kad iš vienos įmonės sąskaitos, kurios lėšos buvo areštuotos, buvo atliekami mokėjimai.
R. Laukio teigimu, lėšos buvo naudotos apmokėti advokatų paslaugoms ir sumokėti mokesčiams, tam gautas prokuratūros leidimas.
„Mes paprašėme prokuratūros sumokėti milijoną (eurų) mokesčių už parduotas prekes. Jie leido mums tą padaryti, o paskui pradėjo šaukti, kad pinigai išėjo. O pinigai išėjo į valstybės biudžetą – absurdiška ir juokinga situacija“, – sakė jis.
Dėl testų pirkimo – daugybė bylų
Baudžiamosios ir civilinės bylos vyko ir tebevyksta dėl Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ pandemijos pradžioje, 2020 metais, įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.
Pernai gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus.
Šis teismo sprendimas įsiteisėjo paskelbimo dieną ir buvo galutinis, nes Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ kasacinių skundų.
„Visiškai pilnai pinigai sumokėti. Mes patys kreipėmės, kad pinigus nurašytų ir atlaisvintų sąskaitas“, – BNS sakė „Profarma“ direktorė Edita Mištinienė.
Pasak jos, greitųjų testų byla jos vadovaujamai įmonei padarė didelę žalą reputacijai, pakenkė jos plėtrai, pasitraukė galimi partneriai iš užsienio.
„Mes gerbiame teismo sprendimą, mes jį įvykdėme, kas buvo priteista teismo, bet mes ir toliau nesuprantame, kodėl taip vyksta, kodėl pardavėjas turi būti atsakingas už perkančios institucijos veiksmus“ – BNS sakė E. Mištinienė.
Sandoris – dėl akių
Vilniaus apygardos teismas savo sprendime yra išreiškęs susirūpinimą, kad valstybei priteista milijoninė suma gali būti nesumokėta.
„Nagrinėjamu atveju svarbus ne tik atitinkamų piniginių sumų priteisimas Lietuvos valstybei iš neteisėtus sandorius sudariusių atsakovių, bet ir realus priteistų sumų grąžinimas/gavimas, o šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog iš UAB „Bona Diagnosis“ Lietuvos valstybei priteista itin ženkli pinigų suma – 3 997 400 eurų – realiai gali būti neatgauta“, – rašoma teisėjos Renatos Volodko sprendime.
Dėl to, pasak teisėjos, tampa svarbus restitucijos taikymas bei užtikrinimas pagal sutartį tarp bendrovių „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains“, tokiu būdu suteikiant UAB „Bona Diagnosis“ turtinę reikalavimo teisę į „Rouen Grains“.
Teisėja R. Volodko nusprendė, kad byloje yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindą pripažinti tarp atsakovių „Bona diagnosis“ ir „Rouen Grains“ 2020 metų kovo 19 dieną sudarytą bendradarbiavimo sutartį negaliojančia kaip tariamą sandorį, sudarytą tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių.
Teisėja atkreipė dėmesį kad „Bona Diagnosis“ buvo įteigta ir kaip juridinis asmuo įregistruota Juridinių asmenų registre tik 2020 metų kovo 18 dieną, tai yra prieš pat sutarčių dėl COVID-19 testų pasirašymą ir sutarties su „Rouen Grains“ sudarymą; įmonės buveinė registruota 2,98 kvadratinio metro ploto negyvenamojoje patalpoje – sandėliuke Vilniuje.
Todėl teismas kaip nepagrįstus ir nelogiškus atmetė įmonių teiginius apie nuo seno buvusį „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains“ bendradarbiavimą, dar 2020 metų vasarį vykusias diskusijas dėl bendradarbiavimo.
Teismai atkreipė dėmesį, kad „Profarma“, su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija sudariusi didelės vertės sutartį, tarpininku pasirinko naujai įsteigtą, patirties, darbuotojų, realios buveinės neturinčią bendrovę „Bona diagnosis“, iš „Bona diagnosis“ sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad ši bendrovė gavo pajamas tik iš „Profarmos“.
„Taigi, tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog UAB „Bona Diangosis“ buvo įsteigta betarpiškai siekiant atsakovei UAB „Profarma“ dalyvauti viešajame pirkime ir sudaryti sutartį su laboratorija dėl greitųjų testų pirkimo – pardavimo, o tuo pačiu ir ją lydinčias papildomas sutartis, įskaitant nagrinėjamoje byloje ginčijamą sutartį“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
Priteista dar beveik 0,5 mln. eurų
Teisme Generalinė prokuratūra siekė, kad visos lėšos, ginčytų sandorių pagrindu neteisėtai gautos atsakovių ir realiai atsidūrusios ne tik pas „Bona Diagnosis“ ir „Profarma“, bet ir pas „Rouen Grains“, būtų grąžintos tam subjektui, kuriam priklauso.
Dėl to po Apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo tenkintas prokuratūros ieškinys dėl 4 mln. eurų priteisimo iš dviejų bendrovių, dalis bylos perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pernai šioje byloje Vilniaus apygardos teismas „Bona Diagnosis“ iš „Rouen Grains“ priteisė dar beveik 0,5 mln. eurų. Spalio pabaigoje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis buvo apskųstas.
Pasak teismo, 454 tūkst. 931 euro sumos priteisimas iš „Rouen Grains“ valstybei, o ne betarpiškai sutartį su ją sudariusiai atsakovei „Bona Diagnosis“ šiuo atveju nebeįmanomas.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai gegužę priimtame sprendime konstatavo, kad bendrovės „Profarma“ darbuotojas R. Laukys 2020 metų kovą buvo paskirtas „Bona diagnosis“ vadovus, o iš „Bona diagnosis“ sąskaitos išrašo matyti, kad ši bendrovė gavo pajamas tik iš bendrovės „Profarma“. Be to, „Bona diagnosis“ bendrovės „Profarma“ direktorei E. Mištinienei kovą pervedė 20 tūkst. ir 22,8 tūkst. eurų sumas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad nauja bendrovė buvo įsteigta tuo metu, kai „Profarma“ teikė pasiūlymus ministerijai ir laboratorijai bei buvo pasirinkta kaip tiekėja, „Bona diagnosis“ atstovai žinojo apie sutarties su laboratorija sudarymą, o bendrovė „Profarma“ atliko reikšmingo dydžio avansinį mokėjimą naujai įsteigtai įmonei „Bona diagnosis“ už prekes, nepareikalavus jokių adekvačių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, nežinant konkretaus prekių gamintojo.
„Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo bendras UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sumanymas pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekes neskelbiamų derybų būdu ir nesąžiningai gauti neprotingo bei ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną, taip pat išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams“, – rašoma Apeliacinio teismo sprendime.
