„Palapinę surentė draugai, maisto niekada netrūksta, o gerai apsiklojus visiškai nešalta“, – tikino iš Pagėgių kilęs vyras.
Per didžiuosius šalčius bičiuliai kvietė jį nakvoti namuose, tačiau A.Pociui būtų nejauku svetimuose namuose ir jis nenori trikdyti šeimininkų ramybės.
Maisto stygiumi kaunietis niekada nesiskundė ir dalį jo net atiduoda vargstantiems senoliams. Bandelių, dešrelių ir net daržovių benamiui parūpina netoliese veikiančio prekybos centros pardavėjos, apsaugos darbuotojai arba tiesiog pažįstami žmonės. Vyras gauna 220 eurų pensiją.
Tiesa, maistu A.Pociui tenka dalintis su palapinėje šmirinėjančiomis pelėmis.
„Turėjau labai gerų dešrelių, bet pelės apgraužė“, – juokėsi neįprasto būsto šeimininkas. Kartais prie jo palapinės užklysta katinas. Tuomet pelėms jau tenka slėptis.
Pas A.Pocių dažnai užsuka draugai, jie kartu vakaroja – pasikalba, išlenkia po taurelę, neseniai kepė šašlykus.
„Ateina ir moterų, klausomės muzikos, kartais net šokiai vyksta“, – šypsojosi kaunietis.
A.Pocius tikino turintis net 11 specialybių – moka kalvio, medžio drožėjo, mūrininko, šaltkalvio, kranininko ir daug kitokių darbų, bet didžiąją gyvenimo dalį dirbo nelegaliai, o šiais lakais niekas jau nebenori nelegaliai samdyti darbuotojo.
„Teko kelerius metus ir už grotų pasėdėti“, – nemaloniausią gyvenimo etapą prisiminė A.Pocius.
Kaip tai atsitiko?
Vežant šieną vienas agresyvus vyras, boksininkas priekabiavo prie moterų, plūdosi. A.Pocius bandė sudrausminti smarkuolį, vyrai susigrūmė ir A.Pocius peiliu nudūrė užpuoliką. Teismas nusprendė, kad jis viršijo būtinosios ginties ribas ir skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę.
„Jeigu nebūčiau apsigynęs, jis mane būtų nužudęs“, – įsitikinęs A.Pocius. Jis turi 3 vaikus, tačiau daugybę metų su jais nebendravo.
Kurį laiką vyras gyveno su motina netoli Kauno, tačiau svainis girtas užmigo su cigarete rankoje ir padegė namą. Ugnis visiškai sunaikino pastatą.
Iki motinos mirties A.Pocius su motina nuomojo būstą, o kai ji mirė, atsidūrė gatvėje. A.Pociaus brolį kukliame savo būste priglaudė visai netoliese, Vilijampolėje gyvenanti garbaus amžiaus moteris.
Pas A.Pocių ne kartą buvo užsukęs Vilijampolės seniūnas, taip pat paupe patruliuojantys aplinkosaugininkai.
„Su visais jais gerai sutariu, vyrai linkėjo man nesušalti“, – pasakojo benamis.
Jis įrašytas į eilę socialiniam būstui gauti, tačiau nežinia, kada tai įvyks.
„Žinoma, važiuočiau. Man užtektų vieno kuklaus kambariuko, tačiau ir dabar nesiskundžiu“, – tikino A.Pocius.
O kol tenka gyventi palapinėje, kaunietis laukia pavasario, ketina atnaujinti palapinę ir kvietė vėl užsukti.
