Iš viso Seimo valdyba šią savaitę sulaukė net keliolikos parlamentarų grupių prašymų išleisti juos į įvairiausias komandiruotes svetur. Dėl prašymų gausos teko koreguoti komandiruotėms skirtą biudžetą.
Dar pernai jis siekė pusę milijono eurų, tiesa, buvo peržengtas. Jau šiemet parlamentarų komandiruotėms numatyta 650 tūkst. eurų.
Trijų savaičių žygis po JAV
Bene įspūdingiausia išvyka laukia „laisviečio“ Mariaus Matijošaičio. Jis pakviestas dalyvauti projekte, pavadintame „Dabartinės jauniesiems Europos lyderiams aktualios Jungtinių Amerikos Valstijų socialinės, politinės ir ekonominės problemos“.
Komandiruotė vyks JAV, o jos trukmė – net 23 dienos. Jų metu bus lankomasi Vašingtone, Klivlende, Sinsinatyje, Sietle, San Antonijuje, Larede ir Bostone.
Tiesa, pačios kelionės ir apgyvendinimo išlaidas apmoka kviečiančioji pusė, tačiau M.Matijošaitis šią išvyką traktuoja kaip komandiruotę, dėl to kreipėsi į Seimo valdybą, kad ši skirtų jam dienpinigius. Jų suma viršytų 1,2 tūkst. eurų.
Valstietis Jonas Jarutis stebėjosi, kodėl komandiruotė – tokia ilga, o „darbietis“ Andrius Mazuronis apskritai nesuprato, kodėl ši kelionė vadinama komandiruote.
„Nežinau, ar čia apsiverčia liežuvis sakyti žodį komandiruotė. Man irgi yra tekę dalyvauti panašiuose renginiuose. Jie iš tiesų yra naudingi, pažintiniai – viskas tvarkoje. Tik man kyla klausimas, jeigu čia yra ne komandiruotė, o man atrodo, kad tai – ne komandiruotė, o pažintinis renginys (...) ar mes nepersistengiame su dienpinigiais?
Kaip taisyklė, tokiuose renginiuose, kurie trunka po tris savaites, organizatoriai pasirūpina ne tik bilietais, transportu, bet absoliučiai viskuo – maitinimu, nakvyvėmis.
Man atrodo, kad su tomis dienpinigių išlaidomis mes persistengiame, nes čia nėra tipinė standartinė komandiruotė“, – svarstė A.Mazuronis.
Šiems „darbiečio“ pamąstymams pritarė ir konservatorius Jurgis Razma, tačiau kartu jis pabrėžė, kad pačios kelionės išlaidos Seimui – nulinės.
„Jeigu Seimo narys tuo metu gyventų Lietuvoje, jis, matyt, patirtų kur kas didesnes išlaidas“, – pastebėjo J.Razma.
M.Matijošaičio frakcijos kolega Vytautas Mitalas nenorėjo sutikti, kad tokios kelionės negalima laikyti komandiruote, nes ji esą susijusi su bendražygio darbo veikla parlamente. Tačiau „laisvietis“ sutiko, kad dienpinigių politikui galima ir neskirti.
Tačiau čia įsikišti buvo priversti Seimo kanceliarijos atstovai, kurie nurodė, kad parlamentarų darbinių komandiruočių į užsienį metu dienpinigius skirti yra privaloma.
Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė šią kelionę traktuoti kaip asmeninę, o ne darbinę, tuomet papildomų lėšų skyrimo būtų galima išvengti. Tokiam siūlymui buvo pritarta.
Nuotykiai Čilėje
Tuo metu konservatorius Kristijonas Bartoševičius užsimojo jau už savaitės išvykti į Čilę, Santjagą, ir sudalyvauti „Ateities kongrese 2023“ – šiam sumanymui Seimo valdybos prašė 3 tūkst. eurų.
Seimo vicepirmininkas V.Mitalas pastebėjo, kad prašymas sekretoriatą pasiekė vėliau, nei numatyta taisyklėse – likus mažiau nei dešimt darbo dienų iki kelionės pradžios, todėl išaugo ir kelionės sąmata.
„Siūlyčiau kaip įmanoma labiau sveiku protu vadovautis ir taupiai naudoti biudžeto lėšas”, – kolegas paragino V.Mitalas, pripažinęs, kad apsispręsti, ar pritarti šiai kelionei, jam nėra lengva.
Konservatorius J.Razma savo ruožtu pastebėjo, kad kartais racionaliau konferencijose dalyvauti nuotoliniu būdu. Pats K.Bartoševičius patikino, kad galimybės dalyvauti nuotoliu nėra, o kvietimą ir pats esą gavo paskutinėmis dienomis.
„Tai yra spalio mėnesį įvykusio Ateities komiteto suvažiavimo Suomijoje tęsinys, ir jame buvo ne tik Lietuvos atstovai, bet ir kitų šalių (...) Dabar, susidarius tokiam tinklui tų Ateities komitetų, ne tik Europos, bet ir pasaulio lygmeniu, gaunami tie kvietimai.
Tas kvietimas iš tiesų atėjo labai vėlai, gruodžio 24 dieną, ir užtruko visokie procesiniai veiksmai”, – argumentavo K.Bartoševičius.
Vis dėlto, įvertinę, kad K.Bartoševičius už nakvynę susimokės iš savo parlamentinei veiklai skirtų lėšų, Seimo valdybos nariai nutarė konservatoriaus kelionei pritarti.
Kėlė klausimą dėl komandiruotės naudos
Diskusijos vyko ir dėl konservatoriaus Lino Slušnio planuojamos komandiruotės į Portugaliją, kur vyks renginys, pavadintas „Vaikų psichikos sveikatos perspektyvos pasitelkus socialinį ir emocinį ugdymą“. Tam parlamentarui prireiks 700 eurų.
Valstietis J.Jarutis teiravosi, ar ši konferencija apskritai yra susijusi su politiko parlamentine veikla, o ne profesine.
„Nežinau, kaip konferencijos tema yra susijusi su parlamento darbu. Kaip suprantu, ji susijusi su buvusia ir esama kolegos profesija. Su parlamento darbu – nelabai. Nežinau, kaip čia vertinti“, – komandiruotės reikiamybę kvestionavo J.Jarutis.
Su juo nesutiko Seimo pirmininkė, akcentavusi, kad renginio tematika netgi labai susijusi su L.Slušnio veikla Sveikatos reikalų komitete, kai kuriose komisijose. Be to, anot V.Čmilytės-Nielsen, kelionės išlaidos yra „pakankamai kuklios, nedidelės“.
Jai pritarė ir V.Mitalas, atkreipęs dėmesį, kad dalį kelionės išlaidų konservatorius padengė iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų, dėl to bendra reikalingų lėšų dalis gerokai sumažėja.
Šiai komandiruotei buvo pritarta.
Kompanijoje smagiau
Tuo metu liberalo Juozo Baublio, konservatoriaus Jono Gudausko ir „darbiečio” Vigilijaus Juknos pageidavimo keturioms dienoms vykti į Berlyno tarptautinę žemės ūkio parodą „Žalioji savaitė 2023“ Seimo valdybos nariai netenkino.
„Ar tikrai reikia tiek atstovų ir ar tikrai reikalingos keturios dienos parodai apžiūrėti? Ar negalėtų dalį išlaidų vykstantieji dengti iš savo parlamentinių lėšų?” – kolegų norais stebėjosi J.Razma.
„Jeigu Seimo valdyba būtų geranoriška, gal ir būtų galima pritarti, bet aš siūlau tikrai nepritarti pilna apimtimi ir pakviesti Kaimo reikalų komitetą persvarstyti šį klausimą, sumažinant vykstančiųjų skaičių iki dviejų ar net labiau”, – sutiko V.Mitalas.
Valdybos nariai sutarė, kad J.Baublys, V.Jukna ir J.Gudauskas turėtų arba sumažinti komandiruotės delegaciją, arba dalį lėšų apmokėti iš Seimo nario parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
Aplankys partinę šeimą
Vienuolika Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narių Seimo valdybos prašė skirti 2 tūkst. eurų iš šiai frakcijai skirtų parlamento lėšų komandiruotei į Berlyne vyksiantį Europos žaliųjų partijos susitikimą.
V.Mitalas pastebėjo, kad suma, kurios prašo 11 frakcijos narių, yra dvigubai didesnė, nei pernai Seimas skyrė visai „Vardan Lietuvos“ frakcijai.
Savo ruožtu J.Razma pastebėjo, kad į šią komandiruotę planuoja nevykti tik penki visos frakcijos nariai, tad dienpinigių mokėjimas tokiai didelei grupei žmonių, net jeigu būtų skiriamas iš frakcijos kanceliarinių lėšų, būtų abejotinas.
Tuo metu A.Mazuronis argumentavo demokratų naudai – anot jo, parlamentinė demokratija Europos mastu yra svarbi, o partijos turi integruotis į europines struktūras, dalyvauti jų veikloje.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen paragino pakoreguoti norinčių į komandiruotę vykti Seimo narių skaičių taip, kad parlamentarai sutilptų į frakcijai skirtų lėšų rėmus.
Sieks apginti čempionų vardą
Parlamentarų nuotaiką praskaidrino Seimo narių grupės prašymas dėl komandiruotės į Estiją, Taliną, kur vyks Baltijos šalių parlamentarų krepšinio turnyras. Ši komandiruotė atsieitų kiek per 2 tūkst. eurų.
„Labai svarbus klausimas“, – šyptelėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Valstietis J.Jarutis juokaudamas mestelėjo, kad ši išvyka – labai svarbi, nes „reikia išsaugoti taurę“.
Pernai šis turnyras vyko Latvijoje, Daugpilyje. Mūsų parlamentarų krepšinio komanda tuomet iškovojo Baltijos Asamblėjos taurę.
Siūlys pokyčius
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas pastebėjo problemą – dažnai metų pabaigoje Seimo nariams pritrūksta numatytų Seimo biudžetų lėšų tikrai svarbioms komandiruotėms, nes lėšos jau būna išnaudotos galimai mažesnės reikšmės parlamentarų kelionėms.
Šiuo metu Seimo valdyba dėl kiekvienos komandiruotės finansavimo sprendžia individualiai. P.Saudargas siūlo įvesti bendrą komandiruočių kriterijų sistemą – pagal jų politinį intensyvumą, turinį ir kryptį būtų sprendžiama, ar Seimui verta išvyką finansuoti pilna apimtimi, ar ne.
Aukšto prioriteto komandiruotėmis būtų laikomos tos, kurios geriausiai atspindi Lietuvos užsienio politikos viziją: saugumo, gynybos, energetikos klausimai, susitikimai su NATO, JAV, Vokietijos ir Lenkijos partneriais.
„Vykdamas į kažkokią parodą ar konferenciją turėtų įvertinti, ar to reikia. Tokiu būdu Seimo nariai patys, planuodami vizitą, atsakingiau pagalvotų.
Važiuodamas į kokią nors šalį, kur jį kviečia kaip to komiteto narį, pagal temą, dalyvauti kažkokioje konferencijoje, pagalvotų, kodėl tuo pačiu negali tais svarbiais klausimais savo darbotvarkę padaryti intensyvesnę – susitikti su tos šalies parlamentarais, suorganizuoti dvišalius, trišalius susitikimus, padaryti darbotvarkę turiningą, ir tik tada prašyti finansavimo“, – savo idėją portalui lrytas.lt pristatė P.Saudargas.
Tuo pačiu konservatorius siūlo įvesti ir komandiruotės ataskaitas.
„Gerai, kad nuvykai – bet ar tikrai įgyvendinai visą tą programą, ką parašei? Iš vienos pusės darytume atranką, įvertindami kriterijus, iš kitos Seimo nariai orientuotųsi į valstybės tikslus, planuodami savo išvykas“, – pabrėžė P.Saudargas.
„Manau, kad „politinio turizmo“ daug nėra, bet tobulumui ribų irgi nėra – turime siekti kuo efektyviau leisti pinigus, kurių visada nepakanka“, – pridūrė jis.
