Praėjusį lapkritį Muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai apgręžė į Lietuvą iš Baltarusijos trąšas gabenusią geležinkelio cisterną, ant kurios buvo pastebėta mūsų šalyje draudžiama simbolika.
Skelbta, kad vagonas su Rusijos karinės agresijos Ukrainoje simboliu tapusia Z raide buvo atkabintas nuo likusio sąstato ir grąžintas į Molodečną Baltarusijoje, iš kur ir atvyko.
Bet, šaltinių teigimu, vos po kelių dienų ta pati cisterna vėl buvo pastebėta Lietuvoje, tiesa, šį kartą jau be draudžiamų simbolių – galbūt todėl didesnio mūsų šalies pareigūnų dėmesio ji nesulaukė.
Gali būti, kad be reikalo. „Lietuvos ryto“ žiniomis, vagonas priklauso privačiai Ukrainos įmonei ir gali būti, kad iš jos praėjusių metų kovo mėnesį rusų buvo pasisavintas Sumų srityje.
Teigiama, kad kilus karui rusai iš ukrainiečių yra pagrobę ir daugiau vagonų bei kitokių riedmenų. Ar gali būti, kad dalis jų laisvai rieda ir Lietuvos geležinkelių bėgiais?
Stebisi jau ir baltarusiai
Kad Lietuvoje užfiksuotas vagonas gali būti Rusijos karo Ukrainoje grobis, maždaug prieš mėnesį buvo skelbiama socialiniuose tinkluose.
Tokiais įtarimais dalijosi kaimyninės Baltarusijos geležinkelininkų bendruomenė, stebinti rusiškų krovinių judėjimą per jų šalį į Vakarus ir atvirkščiai.
Priešiškai Aliaksandro Lukašenkos režimui nusiteikusi grupė skelbė, kad Rusijos Federacija ir toliau naudoja iš ukrainiečių pasisavintas geležinkelių cisternas kroviniams per Europos Sąjungą vežti.
Kaip to įrodymas pateikiama informacija apie netrukdomas Ukrainai priklausančio vagono klajones po Lietuvą. Baltarusių teigimu, minėta cisterna priklauso Ukrainos geležinkeliams, bet į Gaižiūnus su Lietuvos įmonei skirtu kroviniu buvo išsiųsta iš Kaznačejevskio geležinkelio stoties Rusijoje.
Baltarusių žiniomis, galimai vogtas vagonas Lietuvoje esą ne kartą pastebėtas ir anksčiau. Skelbiama, kad nuo praėjusių metų rugsėjo iki lapkričio pabaigos iš viso galėjo būti keturi reisai, kai iš ukrainiečių pavogta cisterna su amoniaku kursavo iš Rusijos į Lietuvą.
Negrįžta ir mūsų vagonai
Lietuvos muitinės duomenimis, lapkričio 8-ąją Lietuvoje sulaikytoje cisternoje gabentas krovinys per mūsų šalį keliavo tranzitu. Iš kurios geležinkelio stoties Rusijoje jis pajudėjo, neatskleidžiama.
Šaltinių teigimu, cisterna keliavo iš Pamaskvyje esančios stoties pagal įmonės „Ščekinoazot“ užsakymą. Ši įmonė pastaruoju metu dėl smarkiai sumažėjusių užsakymų yra priversta stabdyti veiklą.
Geležinkelio cisterna, ant kurios buvo matyti Lietuvoje draudžiami simboliai, priklauso vienai Ukrainos įmonių ir iki karo galėjo būti priskirta vadinamajam bendrajam vagonų parkui.
Šiam parkui prieš karą priklausė ir mažiausiai 800 bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vagonų. Įmonė teigia, kad jai priklausančių vagonų tiekimas pakrauti Rusijoje ir Baltarusijoje esą buvo sustabdytas dar praėjusį kovą.
Vis dėlto įmonės vadovai gruodžio pradžioje pripažino, kad dalis vagonų vis dar yra Rusijoje arba pakeliui į Lietuvą. Informacijos apie LTG priklausančių riedmenų likimą Rusijoje pareikalavo Seimo Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.
Paaiškėjo, kad net ir praėjus devyniems mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios po Rusijos platybes yra išsibarstę 37 vagonai.
Tiesa, LTG tikina, kad nė vienas jų esą negali būti panaudotas karo tikslais.
Be simbolio neužkliuvo
Bet ar LTG tikrai žino, kur ir kokiems tikslams Rusijoje naudojami bendrovės vagonai? Tokių abejonių kyla ir dėl vangios valstybės įmonės reakcijos į pranešimus apie galimai rusų pasisavintų ukrainietiškų vagonų keliones po Lietuvą.
Bendrovės atstovai „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad į Baltarusiją sugrąžintas vagonas su Lietuvoje draudžiama simbolika vėliau dar kartą grįžo į mūsų šalį.
Anot LTG, lapkričio 12-ąją jis buvo užfiksuotas Kenoje ir Lietuvoje išbuvo iki lapkričio 22 dienos. Bendrovė taip pat patvirtino, kad cisterna oficialiai yra registruota Ukrainoje ir priklauso privačiam klientui.
Ar LTG nekilo įtarimų, kad šis vagonas gali būti pavogtas iš Ukrainos, kuri yra pasitraukusi iš plačiąją geležinkelių vėžę naudojančias buvusias sovietų respublikas vienijančios Geležinkelių transporto tarybos?
Įmonės atstovai atsakė, kad LTG nuolat palaiko ryšį su „Ukrainos geležinkeliais“.
„Prieš kurį laiką kreipėmės į juos teiraudamiesi, ar bendrovė nėra užfiksavusi neteisėtų riedmenų nusavinimo atvejų. Jei tokių atvejų būtų užfiksuota, paprašėme pasidalyti tokių riedmenų sąrašu. Atsakymo į šią užklausą dar laukiame“, – „Lietuvos rytui“ nurodė LTG ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.
Anot įmonės atstovės, gavus informacijos apie nusavintų vagonų naudojimą būtų reaguojama nedelsiant: „Todėl turinčius duomenų apie galimą nusikalstamą veiklą raginame kreiptis į teisėsaugos institucijas, taip pat informuoti LTG – sulaukusi tokios informacijos bendrovė ja pasidalins su atsakingomis institucijomis.“
Sukluso ne iš karto
L.Gabrilavičiūtės teigimu, LTG į ukrainiečius taip pat kreipėsi ir dėl konkrečios cisternos, kuri keliavo po Lietuvą: „Informacijos, kad ši cisterna galėtų būti nusavinta, kol kas nesame gavę.“
Vėliau ji patikslino, kad dėl Lietuvos pareigūnų dėmesio sulaukusios cisternos savininkų į kolegas Ukrainoje buvo kreiptasi gruodžio viduryje, jau po to, kai LTG gavo „Lietuvos ryto“ klausimus apie įtartiną vagoną.
Tiesa, kaip LTG ir tvirtina, ukrainiečiai neskuba pateikti atsakymų. Jų nesulaukė ir apie Ukrainoje per karą pavogtus geležinkelio vagonus užklausęs „Lietuvos rytas“.
Vis dėlto lieka neaišku, kodėl LTG, neišsiaiškinusi visų aplinkybių, sulaikytą ukrainiečiams priklausančią galimai vogtą cisterną grąžino į Baltarusiją, o ir vėliau leido kitus krovinius gabenusiam vagonui laisvai judėti mūsų šalies geležinkeliais.
Bambagyslės nenukirptos
Daug klausimų vis dar lieka neatsakytų ir dėl pačių „Lietuvos geležinkelių“ sąsajų su Rusija. Šiai strateginę reikšmę turinčiai valstybės įmonei priklausomybės nuo Rusijos nepavyksta atsikratyti net siaučiant karui.
Kaip anksčiau rašė „Lietuvos rytas“, LTG vis dar priklauso Maskvoje valdomai geležinkelio krovinių vežimo informacinei sistemai, be to, rusai atlieka ir krovininių vagonų registraciją.
Lietuvos įmonėms priklausantiems vagonams Rusijoje suteikiamas unikalus aštuonių ženklų numeris, pagal kurį vagonai atpažįstami visoje plačiosios geležinkelio vėžės (1520 mm) erdvėje.
Be šio numerio krovininiai vagonai iš Lietuvos negali patekti ne tik į Rusiją ar Baltarusiją, bet ir į Latviją bei Estiją, taip pat Kazachstaną.
Kad kitos šalys atpažintų iš Lietuvos keliaujančius vagonus, LTG turi suvesti duomenis apie juos į Maskvoje valdomą duomenų bazę.
Tam naudojama į bendrą sistemą glaudžiai integruota Operatyvioji krovinių vežimo kompiuterinė sistema (OPKIS).
Taigi rusai gali nevaržomai naudotis duomenimis apie lietuviškus krovinius: kur ir iš kur jie keliauja, ką gabena, kokia vagonų techninė būklė.
Panašią informaciją apie į Lietuvą įvažiuojančius ar per ją tranzitu keliaujančius geležinkelių krovinius gali gauti ir LTG. Bet įmonė tikina, kad jautri informacija, pavyzdžiui, apie karinius krovinius, esą nėra prieinama Rusijai ar kitoms šalims.
Be to, LTG tvirtina, kad Lietuvoje vagonus registruoja Transporto saugos administracija, bet jos registruoti vagonai gali važinėti tik šalies viduje – norint išvežti vagoną į kitas plačiosios vėžės tinklui priklausančias šalis reikalingas aštuonženklis registracijos numeris.
Anot „Lietuvos geležinkelių“, sustabdžius duomenų mainus su Geležinkelių transporto tarybos informacinėmis sistemomis, tarptautinis gabenimas geležinkeliu vyktų toliau, tačiau būtų apsunkintas apsikeitimas duomenimis, kurie reikalingi atsiskaitymams ir techniniam vagonų reglamentavimui užtikrinti.
Kur vagonai – nežino
Valstybės kontroliuojama įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad darbą Rusijos ir Baltarusijos rinkose, taip pat ir priklausymą Geležinkelių transporto tarybai vertina kaip keliančius riziką ir ilgainiui ketina šią priklausomybę mažinti.
Bet tokie migloti pasvarstymai apie įmonės ateitį jau kelia nemenką erzelį tarp politikų.
Antai Seimo Ekonomikos komitetui vadovaujantis konservatorius Kazys Starkevičius mano, kad būtina kuo skubiau mažinti bet kokias sąsajas su Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių sistemomis.
Politikas net pasidalijo svarstymais, esą jam susidaro įspūdis, kad gal Lietuvoje kažkas laukia „sugrįžtant ruso“, todėl ir neskuba nieko keisti.
K.Starkevičius taip pat neatmetė, kad į Lietuvą iš Rusijos negrąžinami LTG priklausantys vagonai gali būti naudojami ir kare prieš Ukrainą.
„Nesulaukėme atsakymo, kodėl taip ilgai iš Rusijos nepavyksta susigrąžinti vagonų ir kokiomis kryptimis jie juda. Žinant rusų išmoningumą, gali kur nors atsirasti informacijos, kad šiais vagonais vežama kokia nors karinė ginkluotė.
Yra pavojų, kai nors vienas vagonas juda Rusijos ar Baltarusijos teritorijoje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ nuogąstavo K.Starkevičius.
Tikisi aktyvesnių veiksmų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovui Laurynui Kasčiūnui susirūpinimą kelia nauja informacija, kad Lietuvoje gali laisvai judėti Ukrainoje pavogti vagonai.
Politikas mano, kad LTG turėtų imtis aktyvesnių veiksmų aiškindamiesi, ar į Lietuvą iš Rusijos patenkantys vagonai nėra pavogti: „Tokiu atveju reikėtų juos perimti ir perduoti ukrainiečiams.“
Parlamentaras teigė, kad ši problematika nebuvo aptariama specialiai surengtame bendrame kelių parlamento komitetų posėdyje ir ji iki šiol nebuvo žinoma.
„Norėtųsi, kad sistemos, kurios galėtų atpažinti, kam priklauso mūsų sieną kirtę vagonai, būtų tobulesnės. Matyt, tam reikia laiko.
Bet „Lietuvos geležinkeliai“ turi atidžiau vertinti tam tikrus įtarimų keliančius atvejus ir daryti viską, kas nuo jų priklauso, kad iš Ukrainos pavogti traukiniai negalėtų laisvai riedėti per Lietuvą ir būtų grąžinti tikriesiems savininkams. Tokių atvejų įmanoma pasistengti išvengti“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
