Nors konkretesnių detalių apie būsimus pokyčius dar nėra, tiek karybos ekspertai, tiek politikai jau pastebi, kad siekis sugeneruoti norimą šauktinių skaičių trumpinant tarnybos laiką gerokai kirstų per šauktinių kovinio parengimo kokybę.
Kas siūloma?
Pristatydamas siūlomos pokyčius krašto apsaugos ministras A.Anušauskas nurodė, kad tokia pertvarka leistų šaukiamųjų skaičių padidinti nuo 3,8 tūkst. iki 5 tūkst. 2027 metais.
Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, įgytų specializaciją, o už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.
Naujame modelyje numatoma ir alternatyvų, pavyzdžiui, trijų mėnesių šaukimas studijas baigusiems jaunuoliams arba trejų metų tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys savo ruožtu nurodė, kad šaukimo į kariuomenę pertvarka padės pasiekti tikslą ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių:
„Mes kalbame apie mažiausiai 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių, kad šiai dienai turėtume. Pagal šiandieninę rengimo sistemą, mes to užtikrinti negalime, todėl žiūrime variantus“.
Mato probleminį tašką
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad ministro A.Anušausko ir kariuomenės siūlomi pokyčiai – judėjimas visuotinės gynybos link, atliepiantis ir NSGK akcentuojamą strateginę kryptį.
„Tai yra sprendimas, kuris gali padėti derinti profesinę karjerą ir įsipareigojimą tėvynei, ieškoti alternatyvių būdų atlikti pareigą tėvynei, įsitraukti į karinį rezervą. Tai yra didžiulis privalumas – kad didinsime savo karinį rezervą.
Galime plėsti Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), nes viena iš opcijų numato trejų metų tarnybą KASP savaitgaliais. Tai yra svarbūs privalumai“, – portalui lrytas.lt sakė L.Kasčiūnas.
Tiesa, NSGK pirmininkas įvardijo ir siūlomos pertvarkos trūkumą.
„Diskusijų vertas objektas yra šeši mėnesiai, kiek tai yra kariniam parengtumui pakankamas laiko tarpas. Tai yra probleminis taškas, kuris gali sukelti diskusijų“, – pastebėjo L.Kasčiūnas.
Politikas teigė planuojantis šį klausimą įtraukti į NSGK darbotvarkę ir strategines kryptis apsvarstyti dar iki Seimo pavasario sesijos pradžios, kuri prasidės kovo 10 dieną.
Katastrofiškas sprendimas?
Tuo metu karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ministro A.Anušausko siūlymą trumpinti privalomąją karinę tarnybą iki pusmečio vadino „sunkiai paaiškinamu, katastrofišku sprendimu“.
A.Matonis pabrėžė, kad bandymas tokiu būdu išspręsti demografinių aplinkybių sukurtą problemą ir sugeneruoti norimą šauktinių skaičių kerta per šauktinių kovinio parengimo kokybę.
„Teko girdėti vadų, teigiančių, jog „man tereikia pėstininko, kuris nueitų iš taško A į tašką B ir ten atliktų tą ir tą“. Ukrainos karo kontekste matome, kiek klaidingas tas požiūris, koks iš tiesų yra vertingas pėstininkas, kaip svarbu išsaugoti jo gyvybę ir sveikatą kitam, ir dar kitam, ir dar kitam mūšiui.
Profesionalūs vadai pagal nutylėjimą supranta, kad geras pėstininkas statistinio kario vietoje atsiranda ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Taigi, jau ir esant devynių mėnesių tarnybos laikui, realiai batalionai nepasiekia ir neturi laiko išnaudoti parengto kario teikiamų minimalių pajėgumų.
Kas bus po pusmečio tarnybos? Labai aišku kas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A.Matonis.
Gynybos ekspertas pastebėjo, kad per du mėnesius buvęs civilis tik įpranta nešiotis ginklą, išmoksta žemėlapio topografinius ženklus ar apkaso kasimo techniką.
„Per likusius keturis mėnesius daugiausia bus suspėta išmokyti pėstininko specialybės, tai yra kulkosvaidininko, granatsvaidininko ar panašiai, ir, geriausiu atveju, pasiekti veikimo skyriuje baziniai įgūdžiai.
Sakysit – veikimas būryje, kuopoje toliau yra tik vadų reikalas? Ir taip, ir ne. Veikimas skyriuje – didelis komandinio darbo iššūkis, tie įgūdžiai dažnai šlifuojami ne vieną mėnesį ar metus“, – rašė A.Matonis.
„Man teko per daug kartų matyti šauktinius, kurie po devynis mėnesius trukusios tarnybos kuopų vertinamosiose pratybose elgdavosi lyg „headless chicken“ (begalviai viščiukai, – liet.)“, – pridūrė jis.
Gynybos ekspertas įsitikinęs – normalaus aktyviojo rezervo iš šešis mėnesius tarnavusių šauktinių nebus: „Jei devynių mėnesių tarnybos šauktinius esame įpratę vadinti „kario pusfabrikačiais“, net liežuvis nesiverčia pavadinti „pusmetinius“.
Vienintelės galimos išeitys, eksperto manymu – ilginti tarnybą iki metų ar dar ilgiau, didinti materialinį šauktinių skatinimą piniginėmis priemonėmis, realiomis galimybėmis po tarnybos įstoti mokytis geresnėmis sąlygomis.
Kelia daug klausimų
Buvęs kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas savo ruožtu teigė iš ministro išgirdęs tik sumanymo įgyvendinimo planą, tačiau koks iš tiesų yra ministerijos sumanymas, kokį tikslą norima pasiekti, lieka visiškai neaišku.
V.J.Žuko teigimu, informacija, kuri ketvirtadienį buvo pateikta, kelia labai daug klausimų.
„Šeši mėnesiai yra tas minimumas, kuris reikalingas – per jį praeinamas bazinis kursas, įgaunama karinė specialybė, prasideda kolektyvinis rengimas skyriaus ir būrio lygmenyje.
O toliau, pagal tai, kas buvo pasakyta, spėju, kad tie, kurie nori toliau tarnauti, jie dar tris mėnesius tarnauja pagal kontraktą. Tai ar jis bus sudaromas trims mėnesiams, ar vėliau bus galima sudaryti trejiems metams?
5 tūkst. (šauktinių, – aut.past.) yra tvarkoje, jeigu yra, kur juos dislokuoti. Kai aš tarnavau, 3,5–4 tūkst. buvo riba – daugiau kareivių nebuvo galima paimti vien dėl to, kad nebuvo infrastruktūros, nebuvo, kur juos apgyvendinti. Atvyko eFP, vokiečiai, amerikiečiai – (prisideda, – aut.past.) jų treniruotės, apgyvendinimas, buvo sudėtinga kalbėti apie didesnį skaičių.
Tačiau dabar statomi trys nauji kariniai miesteliai, galbūt dėl to tas skaičius bus padidintas ateityje. Be abejo, tai nėra blogai, tik klausimas, ar yra galimybė juos pilnavertiškai aprūpinti, apgyvendinti, sudaryti jiems geras sąlygas treniruotėms“, – portalui lrytas.lt sakė V.J.Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas pasigedo ir informacijos, ar šešių mėnesių tarnyba bus visoms karinėms specialybėms, ar kai kurioms sudėtingesnėms karinėms specialybėms išliks devyni mėnesiai.
V.J.Žukas svarstė, kad ministras A.Anušauskas, pristatydamas planuojamus pokyčius, galėjo juos įvardyti gerokai konkrečiau.
„Tai atrodo kaip sumanymo įgyvendinimo planas. O koks sumanymas? Paties sumanymo kol kas pasigendu“, – pabrėžė jis.
Buvusio kariuomenės vado teigimu, nėra aišku, kokį tikslą ministerija nori pasiekti. V.J.Žukas svarstė, kad galbūt siekiama palengvinti savanorių, norinčių toliau tarnauti kariuomenėje, priėmimo procedūrą, tačiau ir tai, anot generolo, turėtų būti aiškiai įvardijama.
„Kai aš tarnavau, po devynių mėnesių būdavo labai daug savanorių, kurie norėdavo sudaryti kontraktą ir likti kariuomenėje, tiesiog tos procedūros užtrukdavo labai ilgai, apie pusę metų – kol juos patikrindavo iš naujo, visi reikalavimai, slaptumai, būdavo daugiau kandidatų negu yra laisvų vietų. Žmonės pakankamai ilgai turėdavo laukti.
Gal dabar kaip tik sprendžia šią problemą – gal dalis žmonių po šešių mėnesių išeina į atsargą, o tie, kurie norės tarnauti, gali likti, sudaryti kontraktą trims mėnesiams, o po trijų mėnesių automatiškai pratęsti kontraktą trims metams. Gal tame yra sumanymo esmė, tačiau A.Anušauskas turėtų tai paaiškinti visuomenei, suteikti daugiau informacijos“, – pabrėžė V.J.Žukas.
Pertvarkai priimti reikės keisti įstatymus, juos Seimui ketinama teikti pavasario sesijoje. Pokyčiai palaipsniui įsigaliotų nuo 2024 metų.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį. Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.
