Nepaisant augančių užsikrėtimų skaičių ir galimos naujos COVID-19 mutacijos Kinijoje, ekspertai įsitikinę, kad jokių papildomų koronaviruso valdymo priemonių Lietuvoje neprireiks.
Tiesa, mokslininkai įspėja dėl vienos SARS-CoV-2 rizikos, galinčios pridaryti nemažai bėdų Lietuvoje 10–20 metų laikotarpiu, prognozuojama mažo masto pandemija tarp jaunų žmonių.
Tikrieji skaičiai – nežinomi
Pekinui praėjusį mėnesį staigiai panaikinus ilgą laiką galiojusią „nulinio“ kovido politiką, užsikrėtimų atvejai šovė į viršų, o Kinijos ligoninės ir krematoriumai tapo perpildyti.
Netrukus JAV, Prancūzija, Ispanija ir Italija paskelbė įvedančios papildomas priemones iš Kinijos atvykstantiems keleiviams, argumentuodamos ir tuo, kad Pekinas nepakankamai skaidriai informuoja apie augantį susirgimų skaičių.
Kinija paskutinę gruodžio dieną pranešė, kad paros susirgimų skaičius siekė apie 6 tūkst. atvejų, mirė vienas asmuo. Tuo metu Jungtinės Karalystės mokslininkų duomenimis, Kinijoje koronavirusu kasdien užsikrėčia 1,8 mln., miršta – apie 9 tūkst. žmonių.
Prognozuojama, kad iki 2023 metų balandžio pabaigos visoje šalyje gali būti 1,7 mln. mirčių.
Užkrečiamųjų ligų specialisto, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko visiškai nestebina, kad Pekino skelbiami COVID-19 skaičiai neatitinka tikrovės – kitokie realūs skaičiai, anot jo, yra ir Lietuvoje.
„Lietuvoje diagnozuojama keliasdešimt kartų mažiau žmonių negu tikrai yra užsikrėtusių ir galinčių perduoti virusą kitiems. Tad Kinijoje, savaime aišku, kad diagnozuotų asmenų skaičius anaiptol negali atspindėti realaus plitimo masto.
Be to, dabar mirusius nuo kovido kinai registruoja tik tuo atveju, jeigu buvo išreikšta kovido klinika ir plaučių pažeida, bet, puikiai žinome, kad kovidas gali duoti daugybę kitų komplikacijų. Apie plitimo mastą spręsti iš oficialių Kinijos pateikiamų duomenų tikrai negalime“, – pabrėžė S.Čaplinskas.
Tuo metu neseniai pasirodžiusios informacijos apie užfiksuotą naują COVID-19 atmainą, kuri galimai kursto dabartinį infekcijų šuolį Kinijoje, anot profesoriaus, patvirtinti taip pat negalima – nors Kinijoje egzistuoja palanki terpė susiformuoti naujoms viruso mutacijoms, vis dėlto, virusas keičiasi visą laiką.
„Kinijoje yra didelė imlių žmonių grupė – jie buvo uždaryti, o tas uždarymas apribojo, bet nesustabdė viruso plitimo. Dabar, natūralu, kad, kai žmonės taip tankiai gyvena, virusas turi visas galimybes „atsigriebti“, ką jis ir daro, kad išliktų.
Ar jau susiformavo ir kokios naujos mutacijos, sunku pasakyti. Tačiau, kai virusas labai plačiai, sparčiai plinta, greitai keičia šeimininkus, ir tai daro dažnai, kai patenka pas šeimininką, kurio imuninė sistema nusilpusi, kuris neturi specifinio imuniteto prieš virusą, pas tokį šeimininką atsiranda puikios galimybės susiformuoti naujiems viruso štamams.
Tai vyko visą laiką, vyksta ir dabar, ir ne tik Kinijoje“, – aiškino profesorius.
Anot S.Čaplinsko, situacija Kinijoje yra labai rimta – pirmiausiai pačiai Kinijai, bet kelia nerimą ir likusiam pasauliui. Tiesa, Vakarų valstybės turi privalumą – čia yra daug mažesnė visiškai neturinčių jokios imuninės atminties prieš koronavirusą gyventojų grupė.
„Tai nereiškia, kad susidūrus su virusu, ir nebūtinai su tuo, ateinančiu dabar iš Kinijos, bet su cirkuliuojančiu dabar pas mus, kad neišsivystys pas mus infekcija ir kad sirgsime tik lengva forma. Šis virusas taip lengvai dar mūsų nepaleis – reikės mokytis iš naujo su juo gyventi kasdien“, – kalbėjo virusologas.
Tiesa, S.Čaplinskas įsitikinęs, kad privalomi neigiami testai iš Kinijos grįžtantiems keleiviams nėra reikalingi.
Problemų nesukels
Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas Gytis Dudas pabrėžė, kad Kinija nekontroliuoja užsikrėtusių keliautojų, o pagal juos galima numatyti COVID-19 paplitimo mastą šalyje.
„Esame girdėję apie skrydžius iš Kinijos, kuriuose kas antras žmogus yra užsikrėtęs. Kinija tokių dalykų nekontroliuoja, o tokia informacija mums sako, kad viruso paplitimas Kinijoje šiuo metu iš tiesų yra milžiniškas.
Kuo Kinija nesidalina, ir ko mes negalime patvirtinti tiesiogiai, yra mirčių duomenys. Tai galima suprasti iš Kinijos valdžios perspektyvos, nes greičiausiai nesinori kelti panikos“, – kalbėjo G.Dudas.
Mokslininkas įsitikinęs, kad didžiulis atvejų šuolis Kinijoje susijęs su šalyje vykdyta „nuline“ kovido politika, bet ne naujomis, pavojingomis koronaviruso atmainomis.
„Kinai praktiškai iki praėjusio mėnesio taikė nulinio kovido politiką – buvo skiriami visi ištekliai sustabdyti virusą savo sienų ribose, taikomi ženklūs ribojimai atvykstantiems žmonėms, ir dėl to absoliučiai didžioji dalis žmonių Kinijoje iki šiol nebuvo persirgę.
Jie buvo skiepyti Kinijos „Sinovac“ vakcina, kuri net su pirminėmis atmainomis nepasižymėjo labai geru efektyvumu – jis buvo apie 60 proc. Turint omeny, kad dabar pasaulyje cirkuliuoja omikron ir jos palikuonys, ženkliai skirtingesnė atmaina nuo visų cirkuliavusių prieš tai, reiškia, kad Kinijos ir taip nelabai geras skiepų efektyvumas šiuo metu yra dar labiau sumažėjęs“, – įvardijo G.Dudas.
Anot jo, pagal užsikrėtusius keliautojus žinoma, kad ir Kinijoje cirkuliuoja praktiškai tos pačios atmainos, kaip ir likusiame pasaulyje, todėl ant naujų SARS-CoV-2 atmainų didžiulo atvejų šuolio suversti negalima.
Nors dalis Vakarų valstybių imasi griežtesnių priemonių prieš keliautojus, atvykstančius iš Kinijos – į šalį įleis tik parodžius neigiamą koronaviruso testą arba reikalaus dėvėti kaukes visos kelionės metu, G.Dudas įsitikinęs, kad užsikrėtę keliautojai iš Kinijos reikšmingų problemų Vakarų valstybėse nesukels.
„Matome atvejų šuolį Kinijoje, bet nematome nieko panašaus su tomis pačiomis atmainomis likusiame pasaulyje – būtent todėl, kad šiuo metu praktiškai visa žmonija yra persirgusi, išskyrus Kiniją“, – įvardijo mokslininkas.
„Nenustebčiau, jeigu toks privalomas testavimas yra savotiška reakcija į Kinijos taikytą „nulinio“ kovido politiką, kuri buvo ganėtinai griežta kitų šalių atžvilgiu. Toks kaip dantis už dantį“, – pridūrė jis.
Priemonių neprireiks
Tiesa, mokslininkas pripažino, kad tikrojo sirgimo koronavirusu masto nežinome ir Lietuvoje, kadangi testavimo algoritmas yra visiškai pakeistas, tačiau galima palyginti santykinius rodiklius, kaip teigiamų testų procentas, ligoninių užimtumas.
„Dėl to, kad ženkliai daugiau nei pusė visuomenės buvo paskiepyta, daugelis persirgo omikron, net pasirodžius skirtingiems omikron palikuonims, Lietuvoje nekildavo banga. Tos bangos niekaip neatsiliepė hospitalizacijų ir mirčių rodikliams.
Jeigu žiūrime tik į iš omikron kilusias atmainas, labai abejoju, ar jos gali pridaryti žalos šiuo metu“, – kalbėjo mokslininkas.
G.Dudos manymu, kovojant su SARS-CoV-2 Lietuvoje nebeprireiks privalomai dėvėti medicinines kaukes arba kokių nors karantino priemonių, tiesa, mokslininkas ragino kaukių nepamiršti – jos lieka naudingos kovojant su kitais virusais.
Nauja mažo masto pandemija
G.Dudas priminė kitą riziką – ilgalaikę SARS-CoV-2 problemą, kuri 10–20 metų laikotarpyje Lietuvoje gali pridaryti bėdų.
„SARS-CoV-2 nėra labai išrankus, jis yra patekęs į daugelį kitų šeimininkų. Tai yra ilgalaikė problema, kuri gali sukelti papildomą naštą 10–20 metų bėgyje, ir apie tai reikėtų pradėti mąstyti ir tą situaciją stebėti jau dabar“, – perspėjo mokslininkas.
G.Dudas priminė, kad 2020 metų pabaigoje Lietuvoje buvo aptikti koronaviruso protrūkiai kailinių audinių ūkiuose.
„Lietuvoje ta situacija audinių ūkiuose, iš sekoskaitos pusės, yra absoliučiai tragiška. Turime bent keletą viruso patekimo į audines atvejų, kai kuriais atvejais po to matome viruso šuolius iš audinių į žmones, ir nemažai atvejų matome, kad SARS-CoV-2, peršokęs į žmones, yra cirkuliavęs audinėse virš metų laiko.
Jeigu pasiūlytume atlikti kažkokį panašų eksperimentą laboratorijoje, kai leidžiame virusui cirkuliuoti kitame šeimininke ir paskui leidžiame tam šeimininkui kontaktuoti su žmonėmis, tokie eksperimentai būtų uždrausti. To negalima daryti.
Tačiau aplinkybės padarė taip, kad turime tokį natūralų eksperimentą savo sienų ribose, apie kurį žinome ir apie kurį nėra daroma labai daug“, – paaiškino mokslininkas.
Anot jo, tokios problemos dabar nėra labai aktualios, tačiau bus itin aktualios po 10–20 metų, arba dar greičiau, ir naujajai kartai.
„Šiuo metu gimę vaikai, jeigu neskiepijami nuo SARS-CoV-2, anksčiau ar vėliau persirgs jo atmainomis, greičiausiai omikron palikuonimi. Tokie vaikai įgis imuninį atsaką prieš omikron ir į jį panašius virusus.
Tačiau virusas, kuris cirkuliuoja audinėse, jeigu ilgą laiką nepatenka į žmones – nebesvarbu, ar tas virusas keičiasi audinėse, ar išlieka toks pats – po 10–20 metų turėsime labai didelę populiacijos dalį, kuri turės imunitetą tik prieš žmonių SARS-CoV-2, bet dėl to, kad virusas audinėse bus skirtingas, kalbame apie mažo masto pandemiją tarp jaunų žmonių“, – nurodė G.Dudas.
„Tai nėra labai katastrofiškas scenarijus, nematome pandemijos, kuri turėtų labai didelį poveikį, tačiau tai yra papildomos naštos, kurių nereikia niekam“, – pridūrė jis.
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 486 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis. Pirmą kartą užsikrėtė 340, antrą – 134, trečią – 12 žmonių. Ligoninėse gydomi 154 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje.