Vis labiau ryškėjant tokių asmenų veikimo tendencijoms, anot ekspertų, galima aiškiau nuspėti ir jų tikruosius tikslus.
Rusijos specialioji operacija?
Gruodžio pabaigoje nemažai diskusijų ir neigiamų reakcijų Lietuvoje dėl koncerto Minske sukėlęs operos solistas Vaidas Vyšniauskas dėl šio savo sprendimo atsiprašė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis kandidatuoja į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą su Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga.
Politikos analitikas Marius Laurinavičius šioje įvykių sekoje atsitiktinumų neįžvelgė ir teigė matantis labai aiškius Rusijos specialiosios operacijos požymius.
„Vertinu tai kaip gilesnes šaknis ir visiškai koordinuotą dalyką, turintį tam tikrus tikslus, kurie sutampa su Rusijos tikslais“, – portalui lrytas.lt sakė M.Laurinavičius.
Tarp Rusijos tikslų – destabilizacija tose valstybėse, kuriose ji yra įmanoma, politinė ir kitokia įtaka.
Dar prieš tai, kai V.Vyšniausko posūkis į politiką tapo viešai žinomas, M.Laurinavičius teigė manantis, kad operos solisto veikla yra gerokai pavojingesnė nei, pavyzdžiui, „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovės Erikos Švenčionienės, kuri važiavo į Baltarusiją prašyti A.Lukašenkos palankumo.
„Mano vertinimu, informacinės dalies prasme, V.Vyšniauskas savo pasirodymu keliose televizijose, kur kartojo atmintinai išmoktą tekstą, tas pačias frazes, sudalyvavo rusiškos dezinformacijos kampanijoje, kuri yra gerokai pavojingesnė Lietuvai negu E.Švenčionienės veikla.
V.Vyšniauskas yra labiau Lietuvoje žinomas žmogus, be to, labiau galintis paveikti kitus žmones. Kadangi labai aiškiai girdėjau išmoktą tekstą, man kilo visokių minčių, kas tą tekstą išmokė. Visa tai sudėjus ir žinant kitus dalykus, kuriuos žinau, iš savo profesinės perspektyvos vertinu, kad jis yra gerokai pavojingesnis.
O Rusija, išnaudodama vienus ar kitus asmenis, turi labai skirtingų tikslų, taikosi į skirtingas auditorijas. Net kalbant apie ėjimą į politiką, ne visais atvejais tikslas yra atsidurti valdžioje. Yra daugybė strategijų“, – pabrėžė analitikas.
Aiškėja tendencija
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas savo ruožtu pastebėjo ir platesnę tendenciją.
„Tuoj neliks įdomios reputacijos asmenų, nekandidatuojančių į Vilniaus savivaldą kuria nors apimtimi – ar į merus, ar į savivaldybės tarybą.
Galime matyti tendenciją, kad įvairios visuomenėje žinomos asmenybės, artėjant rinkiminiam laikotarpiui, pradeda reikštis abejotinos reputacijos tam tikra prasme žurnalistų ar buvusių žurnalistų, kaip R.Janutienė, laidose.
Čia galime prisiminti ir V.Tutkų, ir R.Pocių, ir kitus asmenis, kurie labai greitai gravituoja į politiką ir rinkimus ar su „Šeimų maršo“ atstovais, ar šiuo atveju su P.Gražuliu ir jo kompanija.
Ko gero, matome bandymą ruoštis ne tik tik savivaldos rinkimams, bet ir bandymą dėliotis asmenybes ilgesniems politiniams projektams, galvojant ir apie dar po metų vykstančius parlamento rinkimus“, – neatmetė I.Kalpokas.
Aktyvus dalyvis
Nepaisant visuomenėje kilusio pasipiktinimo dėl koncerto Minske, pirmadienio vakarą V.Vyšniauskas buvo pakviestas dalyvauti „LRT forumo“ laidoje apie Rusijos kultūrą. Netrukus socialiniuose tinkluose vėl kilo pasipiktinimas dėl solisto išreikštų minčių, kad žmogus gali būti prieš karą, bet ne prieš V.Putiną.
Politologas I.Kalpokas pastebėjo, kad žurnalistai atsidūrė keblioje padėtyje – turi garantuoti, kad būtų atstovaujama įvairioms nuomonėms, gerbti piliečių teises ir laisves pasisakyti, tačiau tuo pačiu kalbindami tam tikrus asmenis suteikia pažeidžiamumo šalies viešajai erdvei.
„Viena vertus, ypač, kai kalbame apie nacionalinio transliuotojo eterį, būtų labai problematiška, jeigu imtume cenzūruoti, kad toks požiūris yra nepriimtinas. Kita vertus, kai tokie dalykai išsakomi iš žinomo meno ir kultūros veikėjo lūpų, tai visuomenės akyse jiems prideda tam tikro legitimumo, kad taip, gal iš tiesų reikia brėžti tą skirtį tarp meno ir politikos.
Visai neseniai atrodė, kad jau perėjome tą diskusiją, jog „atskirkime meną ir politiką, sportą ir politiką“, ypač po M.Drobiazko ir P.Vanago atvejo, kur, atrodo, buvo ryškus sutarimas, kad nereikia tokių perskyrų, nes Rusijoje viskas yra politika, o dabar vėl prie viso to sugrįžtame.
Patys žurnalistai yra sudėtingoje situacijoje, kur kaip pasielgsi, taip blogai – yra demokratija, žodžio laisvė, kita vertus, yra ir pavojus, kad mes suteiksime papildomo patikimumo, ypač karo kontekste, pavojingiems pasisakymas, kad tas draugavimas yra įmanomas“, – pastebėjo politologas.
Su kuo susiduriame?
Kaip šiuo atveju reikėtų elgtis žurnalistams – ar kviestis V.Vyšniauską į pokalbių laidas atstovauti mažiau visuomenėje girdimoms nuomonėms, ar nesuteikti dar daugiau platformų pasisakyti, M.Laurinavičius pripažino, jog yra sunkus klausimas.
„Iš vienos pusės yra demokratijos reikalavimai, kad kiekvienas žmogus turi teisę pasakyti savo nuomonę, juo labiau, kai tai yra su juo susiję, be to, LRT yra išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigų ir todėl privalo būti atspindimos įvairios nuomonės.
Man tik kyla klausimas, ar mes suprantame – kalbu tiek visuomenę, tiek apie televiziją ir vedėjus, kurie daro tas laidas, su kuo mes susiduriame.
Galime diskutuoti, galbūt ne visi su manimi sutiks, bet, mano įsitikinimu, mes susiduriame su Rusijos specialiąja operacija. Jeigu mes tai suprantame ir tam esame pasiruošę, tai yra vienas dalykas. Jeigu V.Vyšniauską kviečiame į laidas to nesuprasdami, tada tai yra pakankamai pavojinga“, – pabrėžė analitikas.
Tiesa, M.Laurinavičius įsitikinęs, kad ribojimai tokiems asmenims pasisakyti gali būti net kontrproduktyvūs, suteiktų galimybę Rusijai tokią situaciją išnaudoti savo naudai.
„Tuomet Rusijos pusė tai galėtų išnaudoti, ir tie, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie Rusijos tikslų siekimo net ir Lietuvoje, sakyti, neva kažkas kažko neleidžia, riboja, nuomonių įvairovės neleidžia“, – pastebėjo jis.
Anot analitiko, V.Vyšniausko atvejis yra kitoks, negu už šnipinėjimą Rusijai nuteistų ar kitų tiesiogiai režimus palaikančių asmenų.
„Nesuprantu, kaip koks nors „Avia Solutions Group“ atstovas, ar tai būtų G.Žiemelis, ar V.Ušackas, yra kalbinami televizijoje, nes „Avia Solutions Group“ kaip bendrovė yra pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Šiuo atveju turime situaciją, kai televizijos kalbina asmenis, kurie kelia grėsmę – nesvarbu, kad jie patys asmeniškai nėra įvardyti, bet jie ir toliau dirba toje bendrovėje, kuri tiesiogiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tokiu atveju, mano įsitikinimu, to nereikėtų daryti. V.Vyšniausko atvejis yra kitas“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
