Savo ruožtu naujienų portalo lrytas.lt kalbinta stiprią depresiją ir suicidines mintis išgyvenusi mergina pažymi, kad problemą atrasti ir pripažinti tikrai nėra lengva, tačiau svarbiausia ieškoti pagalbos tol, kol dar nevėlu.
Vien psichiatrai problemų neišpręs?
Šią savaitę paskelbta skaudi žinia, kad netikėtai mirė žymus Lietuvos dainininkas. Žiniasklaidoje pasirodžiusi oficialiai dar nepatvirtinta informacija, kad vyras nusižudė, sukėlė dar daugiau diskusijų bei emocijų.
Savo ruožtu psichikos sveikatos ekspertai ragina atkreipti dėmesį į signalus, rodančius, kad žmogus iš tiesų galvoja apie šį žingsnį, o jų esą – ne vienas.
Kaip portalui lrytas.lt teigė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė, savižudybių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja.
„Remiantis išankstiniais 2022 metų spalio mėnesio duomenimis, tikėtina, kad Lietuvoje 2022 metais savižudybių skaičius buvo mažesnis, nei 2021 metais“, – tvirtino ji.
Pateiktais išankstiniais 2022 metų dešimties mėnesių duomenimis, per praėjusius metus nusižudė 420 Lietuvos gyventojų. Palyginimui, 2021 metais spalį šis skaičius siekė 474.
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė taip pat aiškino, kad šiandien stebima savižudybių situacija Lietuvoje jau nei iš tolo neprimena buvusios prieš 10 metų, tačiau akivaizdu, kad kiekviena tokia nelaimė vis dar paliečia labai skaudžiai.
„Pasitikiu savo kolegomis, nes neseniai sekiau vieną diskusiją, kurioje nemažai psichikos sveikatos priežiūros srityje dirbančių specialistų diskutavo apie savižudybių tendencijas Lietuvoje – kaip suprantu, tendencijos visgi yra mažėjančios. Kas liečia anksčiau skelbtus skaičius, prieš dešimtmetį jie tikrai buvo visiškai kitokie, lyginant su tais, kokie jie yra dabar.
Bet, net jeigu ir bus viena savižudybė, bet kuriuo atveju apie ją išgirdę mes vis tiek sureaguosime, nes tai daugeliui žmonių yra visiškai nesuprantamas dalykas. Kad nebūtų jokios reakcijos iš mūsų pusės – tai yra neįmanoma“, – portalui lrytas.lt teigė R.Mazaliauskienė.
Pasak psichiatrės, šiandien savižudybių prevencijai skiriama itin daug dėmesio, pastangas mažinti šią problemą esą aktyviai rodo ir Sveikatos apsaugos ministerija. Visgi specialistė pripažįsta, kad vien medikai žmonių psichologinių problemų išspręsti tikrai nesugebės, tad savižudybių skaičių sumažinti gali tik bendros visuomenės pastangos.
„Mes, psichiatrai, gydome žmones. Mes jų neimame už parankių ir nesakome jiems, kad jie atrodo liūdni, ir mes bandysime dabar juos pagydyti, kad užkirstume kelią galimai savižudybei. Labai daug prevencinių dalykų vyksta būtent visuomenėje, bendruomenėje, nes savižudybė yra labai sudėtingas dalykas ir to sutvarkyti negali vien medicina.
Labai dažnai būna visa eilė psichologinių ir socialinių priežasčių, ir gydytojas psichiatras, koks jis bebūtų protingas, negali padėti pacientui išspręsti jo asmenybinių problemų, negali padėti išspręsti santykių problemų. Jei žmogus yra bedarbis ar neturintis būsto, negalime padėti išspręsti ir šitų problemų.
Vienos srities atstovo tam, kad sutvarkytume savižudybių problemą, tikrai neužteks – reikia labai didelio bendro darbo visuomenėje, pasitikėjimo ir pagalbos“, – įsitikinusi Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė.
Paklausta, kaip reikėtų elgtis tuo atveju, jei akivaizdžių suicidinių minčių turintis žmogus atsisako pagalbos, R.Mazaliauskienė pabrėžė, jog Lietuvoje yra nustatyta tam tikra tvarka – jei savižudybės rizika yra aukšta, o žmogus yra pavojingas tiek sau, tiek kitiems, žmogų galima gydyti ir prieš jo valią.
„Tokiu atveju yra kviečiama greitoji medicinos pagalba, jei reikia, ji atvyksta ir su policijos palyda, jei žmogus yra pavojingas sau bei kitiems. Tuomet pacientas yra pristatomas į psichiatrijos ligoninę.
Jei žmogus nesutinka gydytis, bet yra pagrįsti įrodymai, kad jis kelia pavojų, tokiu atveju galima kreiptis teismą ir žmogus gali būti gydomas prieš jo valią, jei teismas tokį leidimą suteiks“, – aiškino psichiatrė.
Kaip laiku pastebėti signalus?
Specialistė taip pat ragina atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius, kurie gali signalizuoti, jog žmogus galvoja apie savižudybę. Vienas ryškiausių – ryškūs žmogaus elgesio pokyčiai.
„Kartais yra sakoma, kad ir depresiškas žmogus, jei jis priima sprendimą nusižudyti, kartais atrodo, kad jis net pralinksmėja. Tai tas priimtas sprendimas pakeičia žmogų, jis kitaip elgiasi“, – komentavo R.Mazaliauskienė.
Dar vienas ženklas, pasak jos – staigus skolų, daiktų grąžinimas ar net testamento parašymas, jei apie jį iki šiol nebuvo galvojama.
„Pavyzdžiui, žmogus pasako, kad tau palieka savo mėgstamiausius karolius. Arba penkerius metus negrąžino kokių nors pasiskolintų knygų, ir staiga paskambina, atvažiuoja grąžinti knygas, kad neliktų skolingas.
Visą laiką reikėtų reaguoti ir į tarsi atsitiktinai metamus žodžius, kad žmogui nesinori gyventi, geriau būtų išeiti.
Kartais liaudyje yra tokia nuostata, kad, jeigu žmogus kalba apie savižudybę, tai jis niekada nenusižudys. Iš tikrųjų tai yra vienas iš mitų, į tiesiogiai išsakomus dalykus visą laiką reikėtų atkreipti dėmesį“, – ragino psichiatrė.
„Galbūt vieną, antrą ar trečią kartą veži žmogų į ligoninę ir jis kiekvieną kartą paneigia tą dalyką, sako, kad kalbėjo nerimtai, bet geriau apsirikti į tą pusę, kur žmogaus gyvybė būtų išsaugota, nei į priešingą. Net jei įtariame, kad tai tik manipuliacija, vis tiek reikėtų gerai pagalvoti“, – pridūrė R.Mazaliauskienė.
Kaip jaučiasi suicidinių minčių kamuojamas žmogus?
Ką reiškia kiekvieną rytą atsikelti kamuojamai depresijos ir nerimo, o kasnakt užmigti suicidinių minčių prislėgta galva, žino kaunietė Justina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut.past.).
Po ne vienerius metus trukusios kovos su savimi, vidinius demonus jai pavyko išvaikyti, o tam, kaip sako mergina, svarbiausia yra tinkamai parinktas gydymas. Justina jau nuo paauglystės varstė gydytojų kabinetų duris, nes nesuprato, kas su ja ne taip.
Kasdien ji jautėsi blogai tiek fiziškai, tiek psichologiškai, nors įvairiausi tyrimai jokių sveikatos sutrikimo ženklų nerodė, todėl šeimos gydytojai tik pakraipydavo pečiais ir siųsdavo ją namo.
Tik būdama 22 metų mergina sužinojo, kad visų jos problemų diagnozė – nerimo sutrikimas ir depresija. Sunkiausia, anot jos, kad ši diagnozė visuomenėje vis dar nesuprantama. Dažnai draugai ir artimieji pašaipiai teiraudavosi, kas jai yra, ko ji visada tokia liūdna ir nesuvokdavo, kokia baisi ši liga. Galiausiai ji progresavo tiek, kad Justinos kasdien neapleisdavo mintys apie mirtį, savižudybę.
„Tuo metu tiesiog jautiesi pasidavęs. Galvoji, kad visiems bus geriau, jei tavęs nebebus, nebereikės kentėti, todėl tai neatrodo savanaudiškas žingsnis. Atvirkščiai, atrodo, kad kiti yra savanaudžiai, nes jie nori, jog tu gyventum, nors tu kenti. Tai kuris čia savanaudis? Suicidinės mintys ne visada tokios pat.
Metus laiko prieš užmiegant maldavau Dievo šiąnakt mane pasiimti. Tai nebuvo bandymas nusižudyti, o išreikštas noras nebegyventi“, – portalui lrytas.lt pasakojo kaunietė.
Kaip tokius žmones atpažinti? Kaip jiems padėti? Mergina pripažįsta, kad tai – be galo sunku.
„Atpažinti žmogų su suicidinėmis mintimis yra labai sunku, nes mes esame geriausi aktoriai. Jeigu žmogus pradeda atidavinėti savo daiktus, neplanuoja ateities ar stengiasi su visais susitikti, pasakyti, kad myli – tai gali būti ženklas, kad planuojama savižudybė“, – pastebėjo Justina.
Padėti tokiam žmogui, jos teigimu, geriausia bandant jį suprasti, išklausyti, nuolat domėtis, kaip jam sekasi, kaip jis jaučiasi, nebandyti brukti savo patarimų ir nuomonės.
„Reikia dažniau kitais domėtis, o ne tik verkti per jų laidotuves ir tada sakyti gražius žodžius. Sakykit jam juos, kol žmogus yra gyvas. O jeigu jis nenori gydytis, bandykite jį įtikinti, kad pagalbos prašymas nėra silpnumo, o nepasidavimo ženklas“, – patarimais dalijosi mergina.
Pasak jos, galiausiai vis dėlto reikia suprasti, kad pats juodų minčių neišvaikysi – tam reikalinga specialistų pagalba. Ypač svarbu pasirinkti tiek tinkamus gydytojus, tiek vaistus, o jei nei tie, nei tie nepadeda – juos keisti.
„Man labai padėjo terapija. Manau, kad ji mane ir išgelbėjo. Labai svarbus tinkamai parinktas gydymas medikamentais, nes, kol nepradėjau gerti vaistų nuo depresijos, nerimo sutrikimo ir panikos atakų, suicidinių minčių neturėjau. Neseniai, po šešerių metų, pakeičiau psichiatrą ir sužinojau, kad man buvo netinkamai paskirtas gydymas.
Per kelis mėnesius nuo naujo gydymo pradžios aš savęs nebeatpažįstu, nes man nereikia kelias valandas emociškai ruoštis tam, kad nueičiau iki parduotuvės.
Galiu dirbti darbą ne tik iš namų, nors būna ir sunkesnių dienų, bet buvo toks etapas, kai dėl agorofobijos negalėjau prisiversti išeiti pro namų duris. Pastovūs kūno skausmai, pykinimas kiekvieną dieną ir kiti somatiniai simptomai ir pritraukia suicidines mintis, nes tu nebenori taip gyventi“, – aiškino Justina.
Mergina atkreipė dėmesį, kad suicidinių minčių kamuojami žmonės turėtų visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo, nes svaigieji gėrimai veikia kaip depresantai.
