Praėjusių metų lapkričio pabaigoje „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai tokie: kiek daugiau nei ketvirtadalis suaugusių šalies gyventojų 2022-uosius įvardijo kaip jiems asmeniškai nesėkmingus, ketvirtadalis – kaip nesėkmingus, o mažiau nei pusė – kaip vidutinius.
Palyginti su ankstesnio tyrimo rezultatais, vertinimai pablogėjo – 2021 m. lapkritį nepatenkintų metais žmonių buvo 19 proc., o 2022-ųjų lapkritį – 27 procentai. O nuo ikipandeminių 2019-ųjų net 18 proc. sumažėjo teigiančių, kad metai jiems asmeniškai buvo sėkmingi.
Pagal asmeninės sėkmės rodiklį (teigiamų ir neigiamų nuomonių santykį) gyventojų vertinimai 2022 metų pabaigoje buvo minus 2, o prieš metus – plius 11 punktų. Nuo 1995-ųjų pats prasčiausias rezultatas buvo 2009 metais (minus 25), o geriausias – 2006 metais (plius 28) ir 2019 metais (plius 33).
Kad praėję metai jiems buvo sėkmingi, dažniau už kitus atsakė jaunimas iki 30 metų, ypač besimokantieji jaunuoliai, didmiesčių gyventojai, respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir didžiausias (per 1800 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, vadovai, specialistai, tarnautojai.
Tuo metu tarp tų, kurie 2022-uosius įvardijo kaip asmeniškai nesėkmingus, daugiau buvo vyresnių nei 50 metų žmonių, rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojų, respondentų, turinčių mažiausias (iki 1000 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, pensininkų, bedarbių, namų šeimininkių.
Tik 6 proc. apklaustų suaugusių šalies gyventojų 2022-uosius įvertino kaip sėkmingus Lietuvai, kiek daugiau nei pusė atsakė, kad metai šaliai buvo nesėkmingi, o 36 proc. respondentų mano, kad metai buvo vidutiniai.
Blogesni gyventojų vertinimai buvo tik kriziniais 1999 ir 2009–2010 metais, taip pat 2021-aisiais. Lyginant su pernykščiais vertinimais, manančiųjų, kad Lietuvai metai buvo nesėkmingi, dabar sumažėjo 5 proc., o metus vertinančiųjų kaip šaliai sėkmingus dalis nepakito.
2022-uosius kaip nesėkmingus Lietuvai dažniau apibūdino gyvenantys kaime, respondentai, baigę kolegiją ar technikumą, pensininkai, darbininkai ir ūkininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės.
Kaip ir anksčiau, žmonių požiūris į valstybės sėkmes ir nesėkmes labai priklauso nuo to, ar jiems asmeniškai metai buvo sėkmingi, ar nesėkmingi.
Antai net aštuoni iš dešimties asmeniškai nepatenkintų 2022-aisiais žmonių kaip nesėkmingus juos įvardijo ir visai Lietuvai, o metus kaip sėkmingus šaliai nurodė tik 2 proc. tokių asmenų.
Šių metų tyrimas rodo, kad nuo 2020 metų pradžios šalį sukausčiusios koronaviruso pandemijos prasidėjusi neigiamų nuotaikų krizė dar nesibaigė, o 2022-aisiais optimizmą slopino karas Ukrainoje, didelė infliacija ir energetinė krizė (rekordinės elektros, dujų ir naftos kainos).
Per šią apklausą gyventojų taip pat buvo prašoma atsakyti, kokie 2022 metai buvo ne tik asmeniškai jiems ar Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Paaiškėjo, jog daugelis lietuvių padėtį pasaulyje įvertino dar prasčiau negu Lietuvoje – net 68 proc. pareiškė, jog pasauliui metai buvo nesėkmingi, o tik 4 proc. – kad sėkmingi.
Ko lietuviai tikisi iš 2023-iųjų? 16 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad būsimi metai bus geresni mūsų šaliai, o 45 proc. – kad blogesni. Trečdalis respondentų tikisi, kad 2023 metai bus tokie pat kaip ir praėjusieji. Kadangi pusė apklaustųjų 2022 metus įvertino kaip nesėkmingus, nemaža dalis žmonių nieko gero nelaukia ir ateityje.
Per pastaruosius metus žmonių nuostatos dėl ateities šiek tiek pablogėjo (4 proc. padaugėjo manančių, kad 2023 metai bus blogesni nei 2022-ieji). Nuo 2000 metų, kai respondentams pateikiamas toks klausimas, prastesnės gyventojų nuotaikos dėl Lietuvos ateities buvo per ekonominę krizę 2008–2009 metais. (LR)
Skelbiant šiuos duomenis būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“.
