„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ G.Vagnorius aptarė didžiausias klaidas, kurias, jo nuomone, padarė Vyriausybės atstovai, o itin daug pastabų teko užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui ir Lietuvos vykdomai užsienio politikai.
Viešas santykių aiškinimasis
Buvęs premjeras G.Vagnorius itin kritiškai įvertino pastaruoju metu stebimą Lietuvos politikų tarpusavio santykių aiškinimąsi, kurį šie perkelia į užsienio politiką.
„Paskutinis užsienio reikalų ministro pareiškimas, kreipimasis į Vokietijos kanclerį, kad jis padėtų išsiaiškinti santykius su Lietuvos prezidentu – vidaus, politines kovas įsigudrinome perkelti į užsienio politiką.
Mes esame maži. Keistai atrodo, kai mūsų pareigūnai, politikai priekaištauja Vokietijai – dar trūksta, kad su Vokietija susipyktume – priekaištaujame, kodėl jie į mus žiūri, kaip į mažiukus. Mes esame mažiukai.
Kartais norime būti pasaulio žaidėjais, bet esame mažiukai ir turime ieškoti ne priešų, o draugų, būti naudingi.
Įsivaizduojame, kad visas pasaulis mums yra skolingas, visas pasaulis turi rūpintis mūsų interesais. Dar esame saugumo vartotojai – nesame saugumo kūrėjai, realiai neprisidedame prie didesnio saugumo visai NATO ar Europos Sąjungai, bet mūsų reikalavimai kartais nepamatuoti“, – įvertino G.Vagnorius.
„Man visiškai nepatinka viešas tarpusavio santykių aiškinimasis. To nedaro ir didelės valstybės, tuo labiau neturėtų to daryti mažai valstybei, nes tampame šiek tiek provincialūs, neprofesionalūs, konfliktiški, o iš to draugų mes neturėsime daugiau“, – pridūrė jis.
Rėkianti politika?
Buvęs premjeras prisiminė, kad vienu metu Lietuva, įsivaizdavusi, kad yra pasaulio politikos formuotoja, sugebėjo konfliktuoti su keliomis valstybėmis.
Tiesa, pastebėjus, kad tiek Lietuva, tiek užsienio reikalų ministras G.Landsbergis vienu metu buvo pirmuose pasaulio spaudos puslapiuose, G.Vagnorius abejojo, ar Vakarų valstybių lyderiai tokius Lietuvos užsienio politikos žingsnius vertino vienareikšmiškai.
„Tai, kas mums patinka ir atrodo gražu, nebūtinai yra efektyvu ir mums naudinga. Manau, kad mes turime remti Taivanį, bet neturime būti išsišokėliai, neturime primesti savo valios ir įsivaizduoti, kad didžiosios valstybės nuo mūsų pareiškimų pradės vykdyti kitokią politiką.
Užsienio politika turėtų būti atsargesnė, orientuota į didesnį mūsų saugumą – kiekvienas pareiškimas, kiekvienas sakinys užsienio politikos klausimais turi būti vertinamas per prizmę, ar tai atneš mums daugiau saugumo ir patikimumo, ar ne“, – įsitikinęs G.Vagnorius.
Nors Lietuvos politikai ir aiškina, kad jų vykdoma užsienio politika ir yra nukreipta į didesnį Lietuvos ir regiono saugumą, G.Vagnorius įsitikinęs, kad valdantieji turėtų pasirinkti kitokią strategiją šių tikslų siekimui.
„Kartais girdžiu kitų valstybių reakcijų, kad jie mato mūsų rėkimą, konfrontacinę politiką. Nuo to rėkimo nemanau, kad kiekvieną kartą atsiranda daugiau saugumo ir patikimumo“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Tuo metu pastebėjus Lietuvos užsienio politikos laimėjimus – Lietuvoje nuolat dislokuotą JAV batalioną, Lietuvai priskirtą vokiečių brigadą, G.Vagnorius tikino, kad ir tai – ne rėksmingos užsienio politikos rezultatas.
„Tai, kad atsiranda JAV batalionas, kad atsiras Vokietijos nuolat veikiantis darinys, yra nuostabus dalykas, bet tai nėra mūsų agresyvios, rėksmingos politikos rezultatas. Manau, kad tai yra nuosaikaus politinio darbo rezultatas“, – įvertino buvęs premjeras.
„Kryptis yra nuosaiki, bet radikalizmas arba aštrios reakcijos, peraugančios į priekaištus, pavyzdžiui, Vokietijai – nuo to brigados greičiau neturėsime. Jeigu sugebėtume susitarti, turėti švelnesnę retoriką, bet stipresnę, vieningesnę poziciją, manau, greičiau pasiektume ir Vokietijos brigados atsiradimą“, – pridūrė jis.
Priekaištavimą Vokietijai G.Vagnorius aiškintų artėjančiais rinkimais.
„Per daug prioritetų skiriame vidaus, partinei politikai. Dažnas kalbėjimas yra skirtas mūsų vidaus auditorijai, mūsų rinkėjams. Suprantu mūsų politikus, partijos taip veikia, joms tai būtina – tai jų išgyvenimo klausimas, tačiau užsienio politikoje šito reikėtų vengti ir tikslų siekti įmanomais būdais“, – pabrėžė G.Vagnorius.
„Aš irgi už vertybinę politiką ir dėl to neturiu menkiausių priekaištų Vyriausybei, bet retorika turi būti pamatuota – ne bet koks garsus kalbėjimas atitinka vertybinės politikos siekiamybę“, – pridūrė jis.
Tuo metu kodėl konservatoriai, užsienio reikalų ministras G.Landsbergis ir prezidentas G.Nausėda užsienio politikos klausimais nekalba vienu balsu, G.Vagnorius paaiškinimo neturi, tačiau tikina, jog tai – nepateisinama.
„Premjerės I.Šimonytės pozicija man atrodo yra nuosaikesnė ir solidesnė, manyčiau, kad ji galėtų imtis aktyvesnės iniciatyvos ir tuos santykius sureaguliuoti, kad visos trys valdžios šakos išeitų su viena nuostata“, – sakė jis.
