„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Pusvalandis su Valatka“ kalbėję Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis ir žurnalo „Verslo klasės“ redaktorius Ramūnas Terleckas įvertino, kuo praėjusiais metais išsiskyrė valdantieji ir parlamento mažuma.
Valdančiųjų ir opozicijos praradimai: kas prarado daugiau?
Įvairių krizių, politinių įtampų fone valdančioji dauguma 2022 metais sumažėjo tik vienu žmogumi – buvusiu konservatoriumi Mykolu Majausku. Tarp valdančiųjų praradimų galima įvardyti ir pernai sumenkusį visuomenės palaikymą Vyriausybei. Ką dar praėjusiais metais prarado dabartinė valdančioji dauguma?
VU TSPMI docentas, politologas M.Jastramskis, vertindamas Vyriausybę ir valdančiųjų praradimus, įvardijo kelias stebinančias aplinkybes.
„Nei vienas ministras iki šiol nepakeistas – taip dar nėra buvę, kad Vyriausybės pusiaukelėje nei vienas ministras būtų nepakeistas. Aišku, kažkokio didžiulio, baisaus pagrindo tam nebuvo, bet tai yra šioks toks pasiekimas“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Anot jo, tai, kad net kelių krizių – pandemijos, pabėgėlių, karo Ukrainoje, infliacijos – fone Vyriausybė dar stovi, yra keista.
„Tai rodo ir tam tikrą sugebėjimą parlamentinei daugumai išsilaikyti tikrai sudėtingomis sąlygomis, kai prarastas tik vienas M.Majauskas.
Bendrai Vyriausybės vertinimas nėra nuostabus. Jei pasižiūrėsime dešimt metų atgal, tai Lietuvoje gana stabiliai gerokai daugiau žmonių Vyriausybe nepasitikėdavo negu pasitikėdavo.
Paskutinis premjeras, kurio Vyriausybe buvo pasitikima ilgesnį laiką apie 30 proc., buvo Algirdas Mykolas Brazauskas. Dar buvo Algirdas Butkevičius, bet ten buvo labiau asmeninis reitingas.
Šiuo požiūriu nematau nieko ypatingo. Valdantieji prarado dalį simpatijų, bet jie turi pagalvę, nes dešinieji visą laiką turi rinkėjų, kurie balsuos už juos – kad ir kokios krizės“, – įvertino M.Jastramskis.
„Politinio įrėminimo“ klausimas
Tuo metu „Verslo klasės“ redaktorius Ramūnas Terleckas sutiko, kad opozicija praėjusias metais prarado daugiau nei valdantieji – komunikacijos liniją, kurią galima apibūdinti kaip „kas ten mus puls?“.
„Taip, prarado savo pagrindinį ginklą – „rusai puola“. Jeigu reikėtų apibūdinti, kas dabar yra opozicija, sunkiai galėčiau tai įvertinti. Tai yra tam tikras Seimo narių skaičius, kuris save vadina opozicija, bet ar yra koks nors idėjinis, strateginis tikslas? Aš to nematau“, – kalbėjo R.Terleckas.
Pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai aiškino, kad jie yra „už šeimą“, prieš LGBT bendruomenės žmones ir prieš Stambulo konvenciją.
M.Jastramskis pastebėjo, kad Stambulo konvencija daliai politikų tapo „pigiu arkliuku“, klausimu, kurį eskaluojant nereikia užsiimti rimtesnių problemų sprendimu.
„Jeigu paklausi vidutiniškai žmogaus, kas yra Stambulo konvencija, jis nesugebės pasakyti. Kalbant apie visuomenės paramą Stambulo konvencijai esu matęs skirtingų formuluočių – jeigu tik pamini Stambulo konvenciją, tai jau asocijuojama su kažkuo prieš šeimą, tada tai remia daug mažiau žmonių.
Bet, jeigu suformuluoji klausimą, ar jūs remiate Stambulo konvenciją, kuri yra skirta kovai už moterų teises, prieš smurtą, tada žymiai daugiau žmonių ją remia.
Tai yra „politinio įrėminimo“ (framing, – angl.) klausimas, ir dalis politikų tai tiesiog išnaudoja kaip pigų arkliuką, kurį galima pasijodyti, vengiant rimtesnių problemų“, – įvertino M.Jastramskis.
„Ką opozicija kalba apie centro kairę, tai apskritai negalioja. Opozicijoje turime penkias partijas, šešias, jeigu pridėsime R.Žemaitaitį, kuris iš savęs pats yra partija ir kartais užgožia kitas, bet opozicija neturi jokios jas vienijančios, idėjinės, vertybinės tapatybės, išskyrus tai, kad jie yra prieš Landsbergį ir konservatorius“, – pridūrė politologas.
M.Jastramskis pastebėjo, kad valstiečiai dabar tapo anti Laisvės partija – tų pačių dviejų klausimų, bet visiškai skirtingos pozicijos, partija.
„Jeigu apie Laisvės partiją buvo kalbama, kad tai yra dviejų klausimų partija, tai valstiečiai tiesiog užima radikaliai priešingą poziciją negu Laisvės partija“, – kalbėjo jis.
Iš karto pamirštas klausimas
Pernai sausį Seimas vieną iš klausimų, dėl kurių Lietuva mušėsi 30 metų, išsprendė – Seimas įteisino „x“, „w“ ir „q“ raides asmens dokumentuose. Vos įteisintas klausimas iš karto buvo pamirštas.
R.Terleckas teigė manantis, kad Lietuvai užtektų išspręsti tris ar keturis aštresnių diskusijų sulaukiančius klausimus, o tada liktų spręsti tik esminius valstybei dalykus.
„Visuomenei yra pateikiami tie klausimai, kurie nėra patys svarbiausi. Šiandien radijuje klausiausi žmonių, kurie buvo pasirengę vienas kitam gerklę perkąsti dėl to, ar reikia per Naujus metus fejerverkų, ar ne, lyg neturėtų apie ką daugiau diskutuoti ir apie ką galvoti.
Mūsų net valstybė yra trapi, lyginant šių dienų kontekstą. Turime daug draugų, tačiau demokratijų ir autokratijų kova gresia ir mums. Diskutavo apie „w“ – uždarė klausimą, uždarys kada nors ir kanapių klausimą.
Žmonės linkę diskutuoti apie tokius dalykus, kuriuos supranta – reikėjo kokio nors fontano ar pliažo Lukiškių aikštėje, ar nereikėjo“, – kalbėjo R.Terleckas.
