„Tik kardinolo Josepho Ratzingerio laiško dėka 1993 metais nebuvo sunaikinta Lietuvos katalikų radijo Mažoji studija“, – įsitikinęs žurnalistas ir dailininkas Vaidotas Žukas.
Paplito italės regėjimai
Ši istorija prasidėjo dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.
Lietuvoje pradėjo plisti brošiūros ir lankstinukai su italės Marios Valtortos regėjimais.
Prikaustyta prie ligos patalo italė esą regėjo vizijas, kuriose matė šventąją istoriją.
M.Valtortos populiarinimu Lietuvoje rūpinosi iš JAV atvykęs jėzuitas Kęstutis Trimakas.
Tuo metu Mažajai studijai vadovavęs V.Žukas ėmė gilintis, kaip tuos M.Valtortos regėjimus vertina blaiviai mąstanti pasaulio krikščioniška visuomenė, ir rado kritiškų straipsnių, kuriuos išvertęs paskelbė radijo laidose.
Kunigai parašė skundą
Pasauliečio žurnalisto pranešimai, prieštaraujantys Lietuvos bažnyčioje paplitusiai nuomonei dėl M.Valtortos regėjimų, nepatiko kai kuriems dvasininkams.
Dvidešimt Kauno arkivyskupijos kunigų kreipėsi į Vyskupų konferencijos pirmininką Audrį Juozą Bačkį, teigdami, kad žiniasklaida kišasi į Katalikų bažnyčios vidaus gyvenimą bei mokymą, ir pasiūlė imtis priemonių sustabdyti tokią žalingą veiklą.
Nuncijus kreipėsi į Vatikaną
Mažajai studijai grėsė sunaikinimas.
Prašydamas patarimo V.Žukas kreipėsi į tuometį apaštalinį nuncijų Baltijos šalims Justo Mullorą Garcią.
Nuncijus pasiūlė parašyti į Vatikaną.
Laiške buvo paprašyta Tikėjimo kongregacijos prefekto kardinolo J.Ratzingerio išdėstyti oficialią Vatikano nuomonę apie M.Valtortos rašytinį palikimą.
Po poros savaičių iš Vatikano faksu buvo atsiųstas laiškas, kurį pasirašė kardinolas J.Ratzingeris. Hierarchas pripažino, kad M.Valtortos raštai yra pigi beletristika, o juos platinančios vietinės bažnyčios turi prisiimti dėl to atsakomybę.
Šis kardinolo J.Ratzingerio laiškas buvo paskelbtas per Mažosios studijos programą.
To užteko, kad Lietuvoje dingtų M.Valtortos kultas.
Pozicija – tiksli ir aiški
„Istorija su Mažąja studija rodo, kad naujasis popiežius tikėjimo reikaluose – tikslus ir aiškus, ypač kai iškyla dvasinio šarlatanizmo grėsmė“, – kalbėjo V.Žukas.
Vakar inauguruoto popiežiaus Benedikto XVI tuometinis laiškas turėjo nemažai įtakos Lietuvos katalikų bažnyčiai, kadangi sustabdė pseudoreliginės literatūros plitimą mūsų šalyje.
Žurnalisto tvirtinimu, tuo metu Vatikano oficiali pozicija daugeliu klausimų buvo drąsesnė ir atviresnė nei Lietuvos bažnyčios pozicija.
