Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir M.Milta „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pastebėjo, kad svertų, kaip Baltarusiją įtraukti į karą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai turi.
Turi savo viziją
Praėjusią parą V.Putinas su A.Lukašenka susitiko net du kartus – kaip skelbia Baltarusijos režimo naujienų agentūra, daugelis klausimų buvo „galutinai suderinti“.
Pasak JAV Jeilio universitete studijuojančio politologo M.Miltos, tokie dažni susitikimai demonstruoja milžinišką – finansinę ir karinę – Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos, tačiau A.Lukašenkos tikslas, anot politologo, yra vienas.
„Pagrindinė A.Lukašenkos viltis yra aiški – ištempti iki karo pabaigos. Jis imituoja vienokią ar kitokią veiklą – ar skelbiant mobilizaciją, kurios iš tiesų nėra, ar jungtinių karinių vienetų steigimą su Rusija, kuris yra tiesiog dar vienas žingsnis į šoną, o ne į priekį.
Imituojant veiklą, A.Lukašenka siekia išbūti, išlaukti momento, kada status quo pasikeis, tuomet nebebus naudos Kremliui jį versti tiesiogine, fizine prasme įsitraukti į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje“, – įvertino M.Milta.
Vis dėlto, M.Milta abejoja, ar pats V.Putinas šiuo metu mato Baltarusijos tiesioginio įsitraukimo į karą būtinybę ir ar tai turėtų realią karinę prasmę.
„Nėra iki galo aišku, kokį pranašumą karine prasme baltarusių karių įsitraukimas į karą galėtų atnešti Rusijai, turint omeny tiek labai prastą Baltarusijos karių aprūpinimą, tiek kalbant apie tai, kad, vykdant antrines pagalbos funkcijas, Baltarusijos kariuomenė galėtų būti naudingesnė – ar teikiant medicinos, ar logistinę pagalbą“, – pastebėjo politologas.
Anot jo, imituodamas veiklą, A.Lukašenka gali aiškinti V.Putinui, kad baltarusių kariai, kurie dislokuoti prie sienos, leidžia Rusijai vykdyti vienokius ar kitokius puolimus Ukrainos rytuose, nes dalis Ukrainos kariuomenės priversta saugoti daugiau nei tūkstančio kilometrų sieną su Baltarusija.
Tiesa, M.Milta įsitikinęs, kad svertų įtraukti Baltarusiją į karą, jeigu to norėtų, V.Putinas turi.
„A.Lukašenka yra pilnai priklausomas nuo Rusijos, todėl Kremliui užsinorėjus, A.Lukašenka būtų priverstas tai padaryti. Tas A.Lukašenkos privertimas reikštų visiškai kitokį spaudimą, negu iki šiol buvo taikomas Baltarusijos atžvilgiu. (...) A.Lukašenka net mėnesį negali išbūti pareigose be dotacijų iš Rusijos, tad būdų, kaip priversti šalį įsitraukti į karą tiesiogiai, yra.
Nuolat didėja Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje, Baltarusijos saugumo tarnybos taip pat yra pilnai priklausomos nuo Rusijos. A.Lukašenkai jaustis saugiai ir užtikrintai nėra lengva, veikiau – neįmanoma“, – pabrėžė politologas.
Pasekmes supranta
M.Milta pabrėžė, kad A.Lukašenka puikiai supranta įsitraukimo į karą pasekmes.
„Jeigu ukrainiečiams pavyksta rengti provokacijas Rusijos teritorijoje, kalbant apie Rusijos infrastruktūros naikinimą, tai nebūtų jokia kliūtis ukrainiečiams padaryti tą patį su infrastruktūra Baltarusijoje.
Pietinėje Baltarusijos dalyje, Mozyrio mieste, yra milžiniška naftos perdirbimo gamykla, kiti infrastruktūros objektai, kurie, panašu, būtų iš karto ukrainiečių sunaikinti.
A.Lukašenka suvokia pasekmes, kurias atneštų jo įsitraukimas į karą, todėl, kol nėra būtinybės arba neišvengiamumo A.Lukašenkai įtraukti savo karius į šį karą, jis sieks ištempti laiko iki status quo pasikeitimo“, – įsitikinęs politologas.
Reali grėsmė A.Lukašenkos režimui
Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas V.Malinionis įsitikinęs, kad artimiausiu metu – artimiausią mėnesį – tiesioginio Baltarusijos įsitraukimo grėsmės nėra.
„Tai nereiškia, kad Rusija negali naudotis Baltarusijos teritorija kaip platforma, ką jie jau daro nuo pirmų dienų“, – pabrėžė jis.
O ir apskritai baltarusių karių įsitraukimo tikimybė, anot jo, egzistuoja, tačiau nėra didelė.
„Tačiau tai atima ukrainiečių energiją ir karius, kuriuos jie turi laikyti Baltarusijos pasienyje, jeigu taip netyčia atsitiktų. A.Lukašenka manevruoja, judina savo batalionus, karo ligonines, lyg kažkokią mobilizaciją bandė skelbti, bet realiai ji nevyko, buvo tik susiskaičiavimas, pasitikrinimas.
Logiškai galvojant, dabar A.Lukašenkai įsitraukti į karą, kurį Rusija akivaizdžiai pralaimi, būtų didelė kvailystė“, – įsitikinęs atsargos pulkininkas.
Anot jo, A.Lukašenka jau virš 300 dienų sėkmingai išsisukinėjo nuo tiesioginio įsitraukimo į karą, tikėtina, ir toliau mėgins daryti tą patį.
„Baltarusijos įsitraukimas V.Putinui palengvintų karo eigą, įtraukiant naujus žaidėjus, bet dalyvavimas kare nėra populiarus nei tarp karininkų, nei visuomenėje“, – sakė jis.
Be to, pasak karybos eksperto, Baltarusijos pajėgų įsitraukimas į karą vis tiek nebūtų lemiamas faktorius Kremliaus pergalei, tuo metu A.Lukašenkos režimo subyrėjimui – galėtų būti.
„A.Lukašenka supranta, kad jo galimybės prieš Ukrainos kariuomenę yra labai blogos, o jeigu jis praras savo kariuomenę, liks tik „OMON“, kuris saugo jo režimą. Tas pats K.Kalinausko pulkas, kuris dabar įgyja karinę patirtį, arti tūkstančio karių, taps realia grėsme A.Lukašenkos režimui.
Jam reikia galvoti ir apie ateitį“, – pabrėžė V.Malinionis.
