„Seimo etikai prieš savaitę pripažino, kad pagal Seimo statuto 145 straipsnį, Seimo narių grupė dėl įstatymo projekto ekspertinio vertinimo gali kreiptis bet kuriuo momentu, kuomet projektas yra svarstymo stadijoje. Tada projekto svarstymas sustabdomas, o pagrindinis komitetas privalo užsakyti ekspertų išvadą. S. Šedbaro vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pripažintas pažeidusiu Seimo statutą, nes atsisakė užsakyti Civilinės sąjungos įstatymo projekto ekspertinį vertinimą. Tuo metu komiteto pirmininkas posėdžių salėje aktyviai agitavo neatlikti ir kanapių dekriminalizavimo ekspertinio vertinimo. Dabar, matant etikos sargų sprendimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kyla klausimas, o kaip tada su analogiška situacija, kuomet buvo kreiptasi dėl kanapių dekriminalizavimo ekspertinio vertinimo? Situacijos juk identiškos. Etikai aiškiai pasisakė, kad ekspertinis vertinimas privalo būti užsakytas“, – kreipimosi į etikos sargus motyvus pranešime žiniasklaidai aiškina Seimo narė Asta Kubilienė.
Pasak vienos iš kreipimosi iniciatorių, Seimo narės Agnės Širinskienės, praeityje jau buvo atvejų, kuomet Etikos ir procedūrų komisija, pripažinusi Statuto pažeidimus, konstatuodavo, kad to pažeidimo rezultatai (balsavimas, jo metu priimti sprendimai) taip pat yra neteisėti ir turi būti pakartoti taip, kad atitiktų Statuto nuostatas.
„Yra bendrasis teisės principas, sakantis, kad iš neteisės neseka teisė. Jei padaromas procedūrinis pažeidimas, procedūra paprastai kartojama nuo pažeidimo padarymo momento. Dekriminalizavimo projektų svarstymo atveju, pažeidimas įvyko prieš pat balsavimą. Jei valdantieji būtų laikęsi Statuto, balsavimas būtų neįvykęs ir būtų užsakytas ekspertinis vertinimas. Ekspertų išvados galėjo pakeisti ir Seimo narių nuomonę balsuojant. Jos yra neabejotinai reikšmingos teisėkūros procese. Antraip, Statutas nenumatytų privalomo įstatymo svarstymo sustabdymo tol, kol laukiama ekspertų išvados. Dėl to ir reikalaujame perbalsavimo po to, kai ekspertai pateiks savo išvadas“, – teigia Seimo narė A. Širinskienė.
Seimo narys Arvydas Nekrošius pažymi, kad valdantieji, norėdami „prastumti“ kontraversiškus klausimus, eina teisinio nihilizmo keliu, pamina Seimo statutą ir buldozeriu stumia kontraversišką politinę darbotvarkę. „Manipuliavimas Statutu tapo įprastine praktika, kurios griebiamasi norint bet kokiomis priemonėmis įgyvendinti kontraversišką politinę darbotvarkę. Ignoruojama Lietuvos žmonių nuomonė, žmonių saugumas ir sveikata, skaldoma visuomenė, paminamos opozicijos teisės, nuvertinamas daugiau kaip 30 Seimo narių prašymas. O prieš rinkimus buvo žadama teisėkūros kokybė ir pagarba teisei bei demokratijai, žadėtas ir įsiklausymas į ekspertų pozicijas. Viso to nėra“, – sako kreipimąsi į etikos sargus pasirašęs Seimo narys A. Nekrošius.
Jis pastebi, kad Statuto pažeidimai, padaryti priimant įstatymus, paskui gali tapti priežastimi Konstituciniam Teismui pripažinti įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai vien dėl formalios priežasties – jo priėmimo tvarkos.
Pasak kreipimąsi pasirašiusio Seimo nario Aido Gedvilo, išsamus narkotikų dekriminalizavimo ekspertinis vertinimas yra reikalingas ir jo būtina siekti dar ir dėl to, kad jau dabar girdėti ekspertų įspėjimai apie galimus dekriminalizavimo pavojus. Pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra projektui priešinasi ir įžvelgia daug grėsmių. „Pasitikiu Generalinės prokuratūros įspėjimais dėl dekriminalizavimo keliamų pavojų. Tačiau būtų svarbios ir mokslininkų įžvalgos – kokias jie mato galimas alternatyvas dekriminalizavimui, kurios jaunus žmones skatintų gydytis. Kartu niekaip negaliu suprasti valdančiųjų užsispyrimo neužsakyti ekspertinio vertinimo projektams. Tas užsispyrimas rodo, kad ekspertų nuomonės jiems nėra svarbios, o galbūt, atvirkščiai, – jų paniškai bijomasi“, – stebisi Seimo narys A. Gedvilas.
Parlamentarų grupė prašo Seimo etikos sargų pripažinti, kad balsuojant svarstymo stadijoje dėl kanapių dekriminalizavimo buvo pažeistas Statutas ir rekomenduoti Seimui pakartoti balsavimą, nes „pažeidžiant teisės aktų reikalavimus įvykęs balsavimas negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. yra neteisėtas, ir neabejotinai lems priimto įstatymo konstitucingumo problemą vien dėl įstatymo priėmimo tvarkos pažeidimų“.
Kreipimosi į etikos komisiją autoriai prašo įspėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą, kad savo veikloje jis privalo vadovautis Statuto nuostatomis. Anot pranešimo žiniasklaidai, atsižvelgdami į tai, kad „S. Šedbaras, dėl kurio inspiruotų Statuto pažeidimų ir buvo kreiptasi į etikos sargus“, yra Etikos ir procedūrų komisijos narys, Seimo nariai prašo S. Šedbarą nusišalinti nuo jų kreipimosi svarstymo.
„Manau, kad S. Šedbaras, kaip etikos sargas, negali svarstyti savo paties padarytų Statuto pažeidimų, nes posėdžių salėje juos uoliai gynė ir taip klaidino Seimą. Nuostabą kelia tai, kad S. Šedbaras kartą jau nenusišalino nuo dalyvavimo svarstant, ir balsavo, kai Seimo etikai vertino jo vadovaujamo komiteto atsisakymą atlikti Civilinės sąjungos įstatymo ekspertinį vertinimą. Kurioziškai skamba, kai S. Šedbaro inicijuotus Statuto pažeidimus tiria ir vertina pats S. Šedbaras. Kas tuomet dėsis Konstituciniame Teisme, jei jis bus paskirtas to teismo teisėju? Kokio objektyvumo ten tuomet teks tikėtis, jei jau Seime nesugebama nusišalinti, ir asmuo ištiria bei bando išteisinti pats save?“ – retoriškai klausia Seimo narė A. Širinskienė.
