Skatina aktyviau įsitraukti į visuomenės gyvenimą
Galimybė kalbėtis, suprasti ir jaustis pagarbiai atviroje, įtraukioje, tolerantiškoje visuomenėje – siekiamybė, o įrankis – lengvai suprantama kalba, kurią išbandė ir įvertino pasaulis, ir kurios galimybės pristatytos bibliotekų, leidyklų, komunikacijos specialistams.
Paskaitoje „Lengvai suprantama kalba – teorija ir praktika“ dalyvavę savivaldybių, ugdymo įstaigų, valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų atstovai žadėjo įgytas žinias taikyti praktikoje, pavyzdžiui, kalbėdamiesi su klientais, atsakydami į užklausas, elektroniniuose laiškuose ar paslaugų aprašymuose.
Leidyklos „Svajonių knygos“ direktorė Daiva Cibutavičienė pasakojo paskaitoje apsilankiusi turėdama konkrečią idėją – viena leidyklos autorių savo romaną norėtų perrašyti lengvai suprantama kalba. Kaip pasakojo D. Cibutavičienė, pirmąsyk apie lengvai suprantamą kalvą išgirdo renginio Švedijos ambasadoje metu.
Šioje Skandinavijos šalyje nuo 1967-ųjų metų ne tik viešojo sektoriaus turinys, bet ir grožinė literatūra prieinama visiems visuomenės nariams. Lietuvoje bent kol kas grožinės literatūros lengvai suprantama kalba nėra, tokia, mano pašnekovė, turėtų atsirasti.
Leidyklos direktorė svarstė, kad noro pakanka, rimtesnė problema gali būti finansai, todėl tikisi, jog ateityje bus sukurtas ir finansavimo mechanizmas. „Keista, kad negalią turintys žmonės – vis dar atskirtyje, prašo turinio, o jo nėra. Nors yra besipriešinančiųjų, kad literatūra neturėtų būti paprastinama, tačiau visi visuomenės nariai turėtų turėti galimybę skaityti ir ne tik teisės aktus ar įstatymus“, – mano D. Cibutavičienė.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dar vasarą pradėtos iliustracijų lengvai suprantama kalba kūrimo dirbtuvės, į kurias įsitraukė Lietuvoje žinomi menininkai, virto itin daug dėmesio sulaukusiomis viešosiomis paskaitomis, praktine paskaita, kaip išmokti ir kasdieniame darbe pritaikyti lengvai suprantamą kalbą, galiausiai planuojamomis „keliaujančiomis“ paskaitomis regionuose – toks dėmesys lengvai suprantamai kalbai rodo: visuomenė pasiruošusi susikalbėti su visais jos nariais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė praktinėje paskaitoje, vykusioje Vilniaus miesto savivaldybėje, pabrėžė, jog informacijos prieinamumas, taigi, ir lengvai suprantama kalba, gali būti aktuali 420 tūkst. žmonių: senjorams, tautinių mažumų atstovams, imigrantams. Ypač – prasidėjus karui Ukrainoje ir į Lietuvą atvykus tūkstančiams nuo karo bėgančių žmonių.
Informacijos prieinamumas, pašnekovės žodžiais, priešingai nei mano skeptikai, ne brangus, nedidelei visuomenės daliai aktualus, sprendimas, bet norma ir būtinybė.
Seime kaip tik svarstomas ir vis daugiau palaikymo sulaukia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektas, kurio poįstatyminiuose aktuose daug dėmesio bus skiriama ir informacijos prieinamumui. „Prieinamumas atveria galimybes, ne nugalina“, – apibendrino Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Eglė Čaplikienė pabrėžė, jog paskaitomis, kurios vyksta, ir kuriose dalyvauja šimtai skirtingų specialybių atstovai, nori daryti pokytį, daugiau sužinoti ir su kitais dalytis informacija, kaip gerbti žmogų, pateikti jam informaciją. „Jei gerbiame žmogų, aplinką padarysime jam prieinamą“, – konstatavo E. Čaplikienė.
Pašnekovės žodžiais, ateityje informaciją lengvai suprantama kalba bus privalu teikti, tuomet visi žmonės jausis gerbiami, vienos visuomenės nariai. Vis dažniau suprantama, kaip reikia aiškiai ir lengvai suprantamai rašyti, atsakyti žmogui, ypač teikiant viešąsias paslaugas – ne teisės aktų citatomis ir įstatymų numeriais – viskas tam, kad būtų patogu neįgaliajam, paaugliui ar senjorui.
„Viskas prisidėjo prie aplinkos pritaikymo, universaliojo dizaino, dabar eilė – informacijos prieinamumui. Tai – ne teisės aktai, reglamentai, lėšos – tai pagarba žmogui“, – apibendrino E. Čaplikienė.
Pritaikoma kone kiekvienoje srityje
Lingvistė, nepriklausoma lengvai suprantamos kalbos konsultantė Agnė Župerkaitė neabejoja: lengvai suprantama kalba – universali, tad ir tekstų gali būti įvairiausių žanrų – nuo teisinių dokumentų iki grožinės literatūros. Lengvai suprantama kalba buvo parengtas Prezidento Gitano Nausėdos 2021-ųjų metinis pranešimas, tokios kalbos pavyzdžių galima rasti ne tik Neįgaliųjų departamento tinklapyje, bet ir kai kurių institucijų interneto svetainėse.
Itin aktuali lengvai suprantama kalba parengta informacija apie energetikos iššūkius, netrukus vis svarbesne taps informacija apie rinkimus, o painūs, įvairių terminų gausūs, įvairūs teisės aktai, sutartys – jas perskaityti ir suprasti sudėtinga bene kiekvienam.
Lengvai suprantama kalba senjorams, tautinių mažumų atstovams, mažesnio raštingumo žmonėms praverstų net naudojantis paštomatais, kuomet pateikiamos trumpos, aiškios instrukcijos, parduotuvėse, ligoninėse ar valstybinėse institucijose, skaitant įvairiausius raštus, taisykles, sutartis.
Bene labiausiai lengvai suprantama kalba keičia asmenų su intelekto sutrikimais gyvenimo kokybę – palengvina jų integraciją, sykiu plečia socialiniai atsakingo verslo galimybes, gerina viešųjų paslaugų prieinamumą, informacijos prieinamumą visai visuomenei, ne tik atskiriems jos nariams.
Lietuvoje – daugiau kaip 250 tūkst. žmonių su negalia. Vadinasi, tam tikro informacijos pritaikymo reikia kas ketvirtam šalies gyventojui. Europoje lengvai suprantamos kalbos metodika taikoma nuo septintojo dešimtmečio, Lietuvoje būtent mūsų kalbai adaptuotas lengvai suprantamos kalbos taisykles parengė Vilniaus universiteto mokslininkai. Šias taisykles aktyviau taiko savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, tačiau vis dažniau pokyčių imasi valstybės institucijos ar verslai.
Teisininkė Gabrielė Marija Baltrušytė atviroje paskaitoje „Lengvai suprantama kalba – teorija ir praktika“ pristatė tikslinės grupės respondentų apklausą. Dauguma apklaustųjų tik patvirtino, jog informacijos suprantamumas viešojo sektoriaus interneto puslapiuose kelia iššūkių ir kad lengvai suprantama kalba būtų aktuali jų atstovaujamai visuomenės grupei.
74 proc. teigė neradę informacijos skambinantys į atsakingą instituciją. Daug teksto, specializuotų terminų, trūksta konkretumo, vaizdinės medžiagos – su tokiais sunkumais ieškodami aktualios informacijos viešojoje erdvėje teigia susiduriantys specialiųjų poreikių turintys žmonės.
Apklausti viešojo sektoriaus darbuotojai patikslino, jog gauna daugybę užklausų, kuriuose jų prašoma pateikti aiškesnę informaciją apie asmenims su negalia susijusius įstatymus, pasiruošimą vizitui pas gydytoją, operacijai, informacijos apie vaistus, sveikatos sistemą.
Ypač dažnai žmonėms sunkiai suprantama, tačiau itin aktuali informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą, prašymai dėl socialinių paslaugų ar susisteminta informacija negimtakalbiams bei iš kitų šalių atvykusiems žmonėms.
Padėtų susikalbėti kasdieniame darbe
Užsienio šalyse egzistuoja minimalūs reikalavimai, kokia informacija turėtų būti pateikiama lengvai suprantama kalba. Lietuvoje, svarstoma, lengvai suprantama kalba galėtų būti pateikta informacija apie konkrečią viešąją įstaigą, jos kontaktai, funkcijos.
Kol kas institucijoms rekomenduojama specifines, nesikeičiančias paslaugas aprašyti lengvai suprantama kalba, prieš tai, žinoma, konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis, kurios patvirtintų – kuri informacija būtų išties vertinga.
Paskaitoje dalyvavusi ir pati tekstą lengvai suprantama kalba pabandžiusi parengti lopšelio-darželio psichologė Erika Urbienė neabejoja – įgytos žinios jai pagelbės bendraujant su vaikų tėvais.
„Specialistai mokosi kalbėti sudėtingomis frazėmis, o su žmonėmis svarbu kalbėti kitaip, paprastai. Kartais vaikams vedant pamokėles, kalbant su tėvais reikia apgalvoti, ką pasakyti, jie ne viską supranta, o juk pagalbos dažniausiai kreipiasi paprasti žmonės“, – komentavo psichologė.
Sostinės Pilaitės seniūnijos atstovė Rūta Karčiauskienė kalbėjo, jog jos viena pareigų – seniūnijos gyventojams viešinti nutarimus, priimtus Vilniaus miesto administracijos, tačiau sulaukia daug gyventojų pastebėjimų, jog reikėtų tą daryti paprasčiau.
Negalią turinti, tačiau savarankiškai gyvenanti Erika Šimonytė taip pat pasidalijo, su kokiais sunkumais susiduria kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, apsilankiusi odontologijos klinikoje, ji nebuvo informuota, jog turės susimokėti, apie tai sužinojo tik po dešimties dienų, sulaukusi skambučio iš klinikos.
Mergina pripažįsta: jautėsi nemaloniai, neabejoja – jos ir kitų žmonių su negalia kasdienybę palengvintų aiškiai, suprantamai, konkrečiai pateikta informacija, klinikos taisyklės, parengtos lengvai suprantama kalba, nes daugybės jų, surašytų smulkiausiu šriftu, nė neįmanoma perskaityti.
Valakupių reabilitacijos centro pagalbos priimant sprendimus specialistė Nijolė Dirsienė antrino: apsilankius viešosiose įstaigose – daugybė galimybių arba draudimų, galiausiai, dalis žmonių taisyklių nė neperskaito iki galo, pasirašo, ypač kitataučiai, vyresnio amžiaus žmonės.
Teisiniai terminai, dokumentai, taisyklės – visi jie galėtų būti parengti lengvai suprantama kalba, taip pat papildyti lengvai suprantamos kalbos iliustracijomis – būtent tokias kūrė Lietuvos menininkai, jos atsidūrė duomenų bazėje, kurios mūsų šalis iki šiol neturėjo.
Neįgaliųjų reikalų departamento komanda kitais metais ketina apsilankyti šalies regionuose ir kalbėti ne tik apie lengvai suprantamą kalbą, jos iliustracijas, bet apskritai apie informacijos prieinamumą.
Ministerijų ir jiems pavaldžių įstaigų atstovams, atsakingiems už tekstų rengimą interneto svetainėms, planuojami mokymai – viskas tam, kad viešojo sektoriaus interneto interneto svetainėse pateikiama informacija taptų prieinamesnė šalies gyventojams bei svečiams.
