Statistikos departamento šią savaitę paskelbtais duomenimis, lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis matyti, jog labiausiai sumažėjo rusų tautybės gyventojų dalis – nuo 6,3 proc. iki 5 procentų. Kiek mažiau traukėsi lenkų dalis – nuo 6,7 proc. iki 6,5 procento.
Minėtu laikotarpiu mažėjo ir baltarusių – nuo 1,2 proc. iki 1 proc., bei ukrainiečių – nuo 0,7 iki 0,5 procento. Kaip ukrainiečių gyventojų dalį paveikė šiemet Rusijos pradėtas karas atsispindės išanalizavus šių metų statistiką.
„Pirmiausia reikia pasakyti, kad iš tiesų žvelgiant retrospektyviai, tiek rusų, tiek lenkų, tiek ir kitų Lietuvos pagrindinių etninių mažumų (ukrainiečių, baltarusių) atstovų skaičius mažėjo. 2021 metai – ne išimtis. Kita vertus, ši tendencija nėra drastiška“, – BNS atsiųstame komentare sakė Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus vedėja dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė.
Keitėsi surašymo būdas
Instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Andrius Marcinkevičius atkreipė dėmesį ir į tai, jog 2021 metų būstų surašymas, skirtingai nei ankstesnieji, buvo atliekamas kitokiu būdu, ypač renkant gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo duomenis.
Kas dešimtmetį vykdomas surašymas pernai pirmą kartą atliktas remiantis duomenimis iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų – surašinėtojai gyventojų nelankė.
Tam, kad Lietuvos gyventojų vaizdas būtų išsamesnis, taip pat atlikta ir gyventojų apklausa apie tautybę, kalbų mokėjimą ir išpažįstamą tikėjimą.
„Galima svarstyti, kad tai taipogi turėjo šiokios tokios įtakos rezultatams. Kita vertus, kaip matome iš rezultatų, skaičiai nėra labai reikšmingai pakitę lenkų etninės grupės atžvilgiu, o panaši rusų mažėjimo tendencija buvo pastebima ir dar ankstesniuose surašymuose“, – sakė jis.
Pasak M. Frėjutės-Rakauskienės, išmatuoti, kodėl rusų tautybės žmonių mažėjo labiau nei lenkų ir kokį poveikį skirtingoms grupėms daro socialiniai, ekonominiai ir demografiniai procesai, yra sudėtinga dėl oficialių statistinių duomenų rinkimo ir struktūravimo pagal tautybę stokos.
„Tačiau svarbiomis rusų grupės mažėjimo priežastimis galima įvardinti mažėjantį gimstamumą, emigraciją, ypač jaunų žmonių, bei rusų asimiliacinius procesus Lietuvos visuomenėje, ypač švietimo srityje“, – tvirtino mokslininkė.
Pasak jos, rusų emigraciją iš Lietuvos lemia ne tik socialinės ir ekonominės, bet ir politinės priežastys.
„Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – geopolitiniai pokyčiai Europoje po 2014 metų, Rusijos įgyvendintos Krymo aneksijos ir besitęsiančio karo prieš Ukrainą. Rusijai esant didžiausia grėsme šalies saugumui, tuo pačiu prastėja rusų tautybės vertinimas ir mažėja rusų kalbos prestižas visuomenėje“, – pastebėjo mokslininkė.
Daugiau vyresnių žmonių
M. Frėjutė-Rauskienė teigė, jog moksliniai tyrimai taip pat rodo glaudų ryšį tarp rusų tautybės žmonių skaičiaus mažėjimo ir amžiaus struktūros kaitos rusų etninėje grupėje.
„Jau 2001 metais konstatuota, kad rusų dalis amžiaus grupėje iki 20 metų tapo mažesnė, o vyresnių nei 55 metų grupėje – didesnė negu šalies vidurkis“, – sakė ji.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvių tautybės asmenų dalis didžiausia (90 proc.) tarp 0–9 metų gyventojų, o mažiausia (80,8 proc.) tarp 60–69 m. gyventojų. Lenkų tautybės gyventojų dalis didžiausia (7,2 proc.) tarp 50–59 metų gyventojų, mažiausia (5,3 proc.) – tarp 0–9 metų žmonių. Rusų tautybės asmenų dalis didžiausia (7,8 proc.) tarp 60–69 metų, o mažiausia (2,7 proc.) – tarp 20–29 metų gyventojų.
A. Marcinkevičiaus teigimu, skirtingą pokytį galėjo lemti ir tai, kiek skirtingos etninės grupės skiria dėmesio savo tautinei tapatybei.
„Nors moksliniai tyrimai rodo, jog etninėms mažumoms (tiek lenkams, tiek rusams) etninė tapatybė išlieka svarbi asmeninio tapatumo dalis, tačiau pastebima, kad lenkams etninio tapatumo elementai, pavyzdžiui, kalba ir kultūra, yra kiek svarbesnės kategorijos, nei tokios tapatinimosi kategorijos, kaip socialinė klasė, lytis, amžiaus grupė, – sakė jis. – Galima daryti prielaidą, kad tai atsispindi ir oficialiosios statistikos rodikliuose.“
Pasak mokslininko, etninėse grupėse vykstantys pokyčiai yra aktualūs, nes dėl jų palaipsniui kinta ne tik Lietuvos visuomenės etninės sudėties rodikliai, bet ir etninių mažumų grupių tapatybės bruožai, svoris ir vaidmuo įvairiose socialinės veiklos srityse, pavyzdžiui, švietime ir kultūroje.
