Tiesa, ekspertai įžvelgia net kelias problemas: nors pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės privalo užtikrinti keleivių saugumą ir šviesti vairuotojus dėl seksualinio priekabiavimo, šis nutikimas į viršų iškėlė ir galimai Lietuvoje vis dar vyraujantį diskriminacinį požiūrį į kitataučius.
Kas prisiims atsakomybę?
Kaip jau rašė naujienų portalas lrytas.lt, šią savaitę iš savo gimtadienio šventės namo vykusi vilnietė išgyveno tikrą siaubą – pavežėjimo įmonės „Bolt“ vairuotojas naktį užrakino automobilio duris ir pradėjo prie jos seksualiai priekabiauti, ragino lytiškai santykiauti. Kaip teigė nukentėjusioji moteris, vairuotojas buvo užsienietis.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pažymėjo, kad po tokių incidentų pavežėjus samdančios įmonės turėtų dar kartą labai gerai pagalvoti apie savo atsakomybę.
„Lietuvoje ir daugelyje Europos valstybių galiojantys įstatymai įpareigoja darbdavius užtikrinti saugią darbo erdvę tiek darbuotojams, tiek klientams. Mūsų pasaulis vis labiau skaitmenizuojasi, dalis paslaugų „platformizuojasi“. O platformas sukūrusios įmonės kratosi atsakomybės, sakydami, kad jie yra tik platforma, o ne pavežėjų darbdaviai.
Kol kas platformos gali naudotis tokia egzistuojančia teisine padėtimi, tačiau kyla ir ateityje vis labiau kils klausimas, kokią atsakomybę turėtų nešti tokios įmonės kaip „Bolt“? Ar tikrai įmonės, uždirbančios iš klientų, kuriuos perveža pavežėjai, neturi atsakomybės klientų atžvilgiu?“ – svarstė J.Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė teigė, kad ir pati „Bolt“ platforma į tokį incidentą turėtų reaguoti adekvačiau – ne tik atsiprašyti, bet ir demonstruoti konkrečius veiksmus, užtikrinant seksualinio priekabiavimo bei diskriminacijos prevenciją.
„Pavyzdžiui, vykdyti privalomus mokymus visiems vairuotojams, kuriuose paaiškinama, kas yra seksualinis priekabiavimas, koks elgesys su klientais ir klientėmis nepriimtinas, numatant, kad dėl seksualinio priekabiavimo pavežėjai ne tik bus šalinami iš platformos, bet surinkta informacija bei skundai neišvengiamai bus perduoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
O jeigu yra baudžiamojo nusikaltimo požymių, bus kreipiamasi ir į policiją“, – aiškino J.Juškaitė.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė taip pat akcentavo, kad vis pasikartojančios situacijos, kai „Bolt“ ar kitų platformų keleivės patiria seksualinį priekabiavimą ir jaučiasi nesaugios, kelia rimtą susirūpinimą.
„Įmonė, nors pati tiesiogiai pavežėjimo paslaugų neteikia, turėtų pagalvoti apie prevencines priemones. Pavyzdžiui, privalomus tinkamo bendravimo su klientais ir klientėmis mokymus. Atsižvelgiant į tai, kad pavežėjais dirba ir užsieniečiai, mokymai galėtų vykti keliomis kalbomis.
„Bolt“ pavežėjams bei keleiviams, kurie naudojasi įmonės platforma, taip pat turėtų nustatyti aiškias taisykles, kaip vertina seksualinio priekabiavimo ir kitokius atvejus“, – portalui lrytas.lt nurodė B.Sabatauskaitė.
Pasak kontrolierės, pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjai turi pareigą nepriekabiauti prie klientų. Jei visgi dėl nederamo vairuotojo elgesio įmonė veiksmų nesiima, reikėtų kreiptis ir Tarnybą.
„Kadangi „Bolt“ yra tarpininkas, šis įstatymas, vartotojus bei vartotojas saugantis nuo seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl lyties, amžiaus bei kitų asmens tapatybės požymių, taikytinas konkretiems pavežėjams. Dėl jų veiksmų – seksualinio priekabiavimo arba priekabiavimo – keleiviai ir keleivės galėtų teikti skundą lygių galimybių kontrolierei.
Taip pat, kviečiame kreiptis į teisėsaugą, ypač, jei kyla grėsmė keleivių sveikatai ir saugumui.
Keleiviai ir keleivės, susidūrę su aukščiau minimu vairuotojų elgesiu, turėtų apie tai pranešti „Bolt“ administracijai (tiksliai nurodyti aplinkybes programėlėje). „Bolt“ administracija yra įsipareigojusi imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, nutraukti sutartį dėl naudojimosi platformos paslaugomis.
Jei įmonė nesiima veiksmų, asmenys gali kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl jos neveikimo“, – komentavo B.Sabatauskaitė.
Priekabiavimo su tautybe ragina nesieti
Žmogaus teisių centro direktorės J.Juškaitės teigimu, vilnietei nutikusi nelaimė ir pačios pavežėjimo platformos reakcija į ją sukelia dvejonių, kaip tokiomis paslaugomis bus galima pasitikėti ateityje.
„Po „Bolt“ viešo pasakymo, kad jie bendradarbiaus su policija, bet neplanuoja imtis jokių prevencinių veiksmų, kad klientės ir klientai galėtų jaustis saugiau, matyt, visiems kyla klausimų, ar tikrai galiu pasitikėti šia platforma, ar ji tikrai rimtai žiūri į seksualinį priekabiavimą“, – abejojo J.Juškaitė.
Tiesa, viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta baimių ir nusiskundimų būtent dėl kitataučių pavežėjų, iš trečiųjų šalių atvykusių vairuotojų. Kai kurie netgi ragina atšaukti savo keliones, jei telefono ekrane pasirodo užsienietiška pavardė. Visgi J.Juškaitė kitataučių kaltinimą vertintų kaip lengvo taikinio ieškojimą.
„Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų neatpažįsta, yra linkę normalizuoti seksualinį priekabiavimą kaip dėmesio rodymą, o dėl įvykusių situacijų atsakomybę perkelia aukoms. Tad kelčiau klausimą, kiek besipiktinantys asmenys yra nuoširdūs – kiek atvejis, jei priekabiautojas būtų buvęs lietuvis, būtų sulaukęs reakcijos ir palaikymo?
Matome, su kokiu pykčiu, panieka, aukos kaltinimu žmonės reaguoja į galimo seksualinio priekabiavimo istorijas ir kokie buvo komentarai internete, kai, pavyzdžiui, visai neseniai viešumon iškilo atvejis, kai kariuomenės majoras galimai ne tik priekabiavo, bet ir pasikėsino prievartauti jaunas merginas skautų stovyklose.
Seksualinis priekabiavimas ir seksualinė prievarta turi būti vertinama vienodai neigiamai – nesvarbu, ar tokius veiksmus įvykdė lietuvis, ar nelietuvis“, – sakė J.Juškaitė.
Programos „Media4Change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė savo ruožtu tvirtino, jog vertinti grėsmę tik pagal tautybę iš tiesų būtų diskriminacinis veiksmas.
„Tarp visų tautybių gali pasitaikyti visokių atvejų, įskaitant ir lietuvius. Mano nuomone, šiuo atveju atsakomybę įgyvendinti prevencinę veiklą turėtų prisiimti „Bolt“.
Naujus darbuotojus priimant teikti paslaugas turėtų būti privaloma imtis prevencinių priemonių: įspėjant, edukuojant, kas yra laikoma priekabiavimu ir kad tokie veiksmai nebus toleruojami. Taip pat baigiant užsakymą prie įvertinimo privalo būti pridėtas ir vertinimas, ar asmuo jautėsi saugus, gaudamas pavežėjo paslaugą“, – portalui lrytas.lt sakė N.Jurčiukonytė.
Lygių galimybių kontrolierė B.Sabatauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad priekabiavimas negali būti siejamas su konkrečia tautybe, kilme ar religija.
„Kartais atrodo, kad akcentuojami tik priekabiavę užsieniečiai, nors problema egzistavo ir anksčiau. Kai Tarnybai dar nebuvo suteikta teisė nagrinėti skundų dėl priekabiavimo vartotojų teisių srityje (tokia teisę turime nuo šios vasaros), pasitaikydavo besikonsultuojančių dėl taksi ar pavežėjų paslaugas teikiančių asmenų seksualinio priekabiavimo.
Bendrovė turėtų imtis prevencinių priemonių bendrai komunikuodama bei formuodama pagarba grįstą aptarnavimo kultūrą ir tas priemones parengti skirtingoms pavežėjų grupėms“, – tvirtino kontrolierė.
„Bolt“: visiems taikome vienodus reikalavimus
Įvykusį incidentą penktadienį portalui lrytas.lt pakomentavo „Bolt“ platformos atstovas Mantas Čižas. Pasak jo, situacija įmonei yra žinoma ir šiuo metu sprendžiama.
„Nuoširdžiai apgailestaujame dėl tokios keleivės patirties. Ypatingai neigiamai vertiname visus atvejus, kai grasinama ar naudojama prievarta, ir visada imamės veiksmų. Nors daugiau komentuoti apie šį konkretų atvejį negalime, esame pasirengę bendradarbiauti su policija ir pateikti jiems visą turimą informaciją“, – teigė M.Čižas.
Pasak „Bolt“ atstovo, iš užsienio į Lietuvą atvykę vairuotojai yra vertinami lygiai pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir lietuviai. Pavyzdžiui, jie turi išsiimti tuos pačius dokumentus, būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti specialų leidimą.
„Procedūra yra ta pati. Nuo 2020 metų liepos mėnesio vairuotojus tikrina Lietuvos transporto saugos administracija. Pavežėjas turi turėti individualią veiklą ir šios administracijos išduodamą leidimą. O tam, kad gautum tą leidimą, jie patikrina duomenis VMI, jie turi gauti pažymą apie nepriekaištingą reputaciją, kad žmogus nėra teistas, ir jie tą pažymą turi nuolat su savimi vežiotis.
Kai jie registruojasi programėlėje, mes pažiūrime, ar jie turi tą pažymą, ar turi individualią veiklą, ir tada leidžiame jiems dirbti“, – aiškino M.Čižas.
Pavežėjimo platformos atstovas atkreipė dėmesį, kad jau kitų metų pradžioje ketinama stiprinti „Bolt“ saugumo klausimus. M.Čižas pridūrė, kad kiekvienas atvejis, kai yra pranešama apie nederamą vairuotojų elgesį, baigiasi taip, jog pavežėjas nebegali teikti paslaugos.
Jis taip pat ragino nepamiršti po savo kelionės palikti atsiliepimo ir pranešti apie nederamą elgesį kuo greičiau.
