Ekspertai svarsto, kad G.Landsbergio raginimas prezidentui į šias derybas įsitraukti aktyviau ir paaiškinti, ką iš tiesų sutarė Lietuvos ir Vokietijos vadovai, rodo, kad aukščiausios šalies institucijos mėtosi atsakomybe, kas visuomenei turės pranešti prastas naujienas.
Pasigedo aiškumo
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis ketvirtadienį teigė, kad Vilnius ir Berlynas šiuo metu skirtingai supranta, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje.
„Turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje. Susitarime yra sakinys – „brigada Lietuvoje“. Visi Lietuvoje taip supranta. Tiesiog norime užtvirtinti tą faktą. Bet tą turi padaryti žmonės, kurie tą susitarimą pasirašė“, – sakė G.Landsbergis.
Ministras teigė dėl šio klausimo visą laiką palaikantis ryšį su Vokietijos politikais, tačiau to paties pasigenda iš prezidento: „Būtų gerai, kad palaikytų ir kiti – ir aukštesni pareigūnai taip pat“.
Netrukus Prezidentūra pareiškė, kad užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti G.Nausėdos ir Vokietijos kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs, yra „mažų mažiausiai neatsakingas“.
Nenori pranešti blogų naujienų?
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas pastebėjo, kad Vokietijos brigados dislokavimo klausimas vidaus politikoje tapo toksišku.
„Jeigu atsakymas būtų paprastas – kad Vokietijos brigada nuo x dienos, kai Lietuva padarys namų darbus, bus Lietuvos teritorijoje, būtų galima išeiti ir tai pasakyti. Akivaizdu, kad dėl to nėra susitarta“, – portalui lrytas.lt sakė G.Česnakas.
Anot politologo, paradoksalu, kad tariantis dėl vokiečių brigados dalyvavo ne viena institucija, tačiau dabar niekas negali pasakyti, koks iš tiesų yra turinys, dėl ko buvo susitarta. G.Česnakas svarsto, kad tiesiog nei vienas politikas nenori visuomenei pranešti blogų žinių.
„Buvo sukelti labai dideli lūkesčiai, visi jau kalba apie brigados buvimą. O dabar, kadangi mes norime, kad ji būtų, tačiau tas memorandumas nerodo, kad ji vienašališkai bus dislokuota, visi 5 tūkst. karių Lietuvoje, tai veikiausiai todėl tas klausimas tapo tokia „karšta bulve“, kuri mėtoma vienam nuo kito, ir nieko nepasakoma.
Pasakyti, kad kažkas ne visai bus, matyt, nei viena institucija nenori. Tai rodytų, kad lūkesčiai sukelti, bet rezultatas nebūtinai pasiekiamas“ – įvertino G.Česnakas.
Nepaisant Vokietijos ambasadoriaus Matthiaso Sonno įspėjimo, kad politikų reiškiamas nepasitenkinimas Vokietija neatsiųs nė vieno papildomo kario, G.Česnakas pabrėžė, kad vidaus politikoje valdžios atstovai gali diskutuoti bet kokiais klausimais.
„Mes esame suvereni valstybė. Tik tos diskusijos neturi virsti partnerių erzinimu – tai tikrai nėra gerai. Viduje politikai gali diskutuoti, tačiau, kadangi tai yra užsienio politikos, saugumo klausimas, turi būti bendra nacionalinė pozicija, su kuria išeinama, kurios pagrindu dirbama su partneriais“, – teigė politologas.
Ar iš tiesų yra bendras sutarimas tarp valstybės institucijų dėl vokiečių brigados, G.Česnakas teigė negalintis pasakyti.
Du skirtingi žaidimai
Paklaustas, kodėl G.Landsbergis paragino G.Nausėdą ir O.Scholzą iš naujo aiškinti pasirašytą dokumentą, net ir žinodamas skeptišką vokiečių nusiteikimą dėl visos brigados dislokavimo Lietuvoje, politologas teigė įtariantis vidinių kovų aspektą.
G.Česnakas taip pat abejoja politikų pareiškimais, esą dabar nežinoma, dėl ko Lietuva ir Vokietija susitarė.
„Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Prezidentūra ir Vyriausybė yra įsitraukusios į šio klausimo svarstymą, ir tai nėra kažkas, kas tiesiog nukrito, ko institucijos nesitikėjo, todėl dabar nežino iki galo, ką susitarė. Tai užtrunka, nenutinka per vieną dieną“, – pabrėžė politologas.
G.Česnakas svarstė, kad šiuo klausimu vienas žaidimas vyksta konservatorių partijos viduje, tarp Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Krašto apsaugos ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos vadovų, dar kitas žaidimas – konservatorių lyderių su Prezidentūra.
Tiesa, nepaisant to, kad brigados klausimas tapo savotišku koziriu politikų rankose, LKA profesorius pastebi, kad Vokietijos karių buvimas Lietuvoje iš tiesų yra nacionalinis interesas. Šiuo metu Vokietijos politikų siūlomas variantas – jog krizės metu vokiečių kariai į Lietuvą būtų perkelti per 10 dienų, anot jo, yra prastesnė alternatyva.
„Žiūrint iš karinio saugumo perspektyvos, sakyčiau, kad 10 dienų laikotarpis yra galimas, bet matėme, kaip vyksta (sprendimų – aut.past.) priėmimai prieš invaziją į Ukrainą, ir kad partneriai turi įvairias pozicijas. Pajėgų buvimas čia, be abejo, mums yra strategiškai geresnis sprendimas“, – pabrėžė jis.
Investicijų klausimas
Pats ministras G.Landsbergis, argumentuodamas savo raginimą paaiškinti susitarimą, teigė, kad Lietuva ketina investuoti milijardą eurų į kariams reikalingą infrastruktūrą, todėl, anot jo, šaliai pirmiausiai reikėtų aiškaus Vokietijos įsipareigojimo.
G.Česnakas savo ruožtu pabrėžė, kad investicijos į šalies gynybą yra reikalingos bet kokiu atveju.
„Jeigu ketiname plėsti Lietuvos karines pajėgas, o akivaizdu, kad ketiname tai daryti, jei įsigyjame naują techniką, reikia papildomų pratybų poligonų. Dabar turime tiek partnerių, kad jie iki galo netelpa, jog būtų užtikrintos pilnai kokybiškos pratybos ir su Lietuvos pajėgomis. Poligonų pratybų grafikas yra labai intensyvus.
Akivaizdu, kad investicijų reikia, ir gynyba vis tiek prasideda nuo pačios valstybės pasiryžimo gintis. Ir NATO yra fiksuota, kad pirmiausiai pačios valstybės turi būti pasirengę ir pasiryžę gintis“, – kalbėjo politologas.
LKA profesorius laikosi pozicijos, kad Lietuvoje galima atrasti vietos infrastruktūrai, reikalingai priimti Vokietijos brigadą ir kitiems kariams.
„Infrastruktūra, jeigu kuriama, tai sukuriama ir pastatoma. Jeigu mes sakome, kad Lietuvos nacionalinis saugumas, valstybės išlikimas ir gynyba yra neginčijami prioritetai, tada, man atrodo, galima rasti tam būdų ir priemonių tai pasiekti“, – pabrėžė jis.
Nori dalintis atsakomybe
Penktadienį į diskusiją dėl Vokietijos brigados klausimo įsitraukė ir premjerė Ingrida Šimonytė, taip pat paraginusi prezidentą G.Nausėdą pateikti „labai aiškią žinią“, kaip jis skaito savo su Vokietijos kancleriu O.Scholzu pasirašytą dokumentą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė portalui lrytas.lt teigė pastebinti konservatorių norą atsakomybę dėl galimos Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje nesėkmės pasidalinti su Prezidentūra.
„Kadangi situacija yra tokia, jog buvo sukelti labai dideli lūkesčiai, ir matome, kad kol kas visi procesai stringa, natūralu, kad niekas nenori prisiimti visos atsakomybės. Norima pasidalinti atsakomybe, tą kamuoliuką permesti ir į Prezidentūrą“, – įvertino R.Urbonaitė.
Anot jos, Vokietijos brigados klausimu Prezidentūra niekada nebuvo labai aktyvi, visada laukė Vyriausybės veiksmų – ne itin kišosi.
„Tai buvo gana patogi pozicija. Manau, kad tai yra ir toks taktinis manevras, jog nebūtų nepatogu tik Vyriausybei ir atskiriems ministrams, bet kad nebūtų patogu ir pačiam prezidentui“, – svarstė ji.
Vis dėlto, R.Urbonaitė pripažįsta, kad dabartiniai politikų aiškinimaisi viešojoje erdvėje atrodo keistai ir net pavojingai.
„Kai prasideda diskusijos, kas ten parašyta ir kaip reikėtų tai išversti, tampa baugu pagalvojus apie kitus procesus, kurie susiję su užsienio politika.
Manyčiau, kad turime gana ydingą situaciją, kurios visų pasekmių suprojektuoti gal dar negalime. Bet jos gali būti liūdnos, atsižvelgiant į tai, kokias žinutes siunčia ir Vokietijos politikai, įskaitant ir pastaruoju metu nuskambėjusį Vokietijos ambasadoriaus pasisakymą.
Įsivėlėme į nemalonią istoriją, tik tiek, kad konservatoriai nusprendė, jog jie vieni šioje baloje nenori šlapti kojų, todėl kviečiasi prezidentą į kompaniją.
Labiausiai reikėtų ne viešai toje baloje mirkti, bet susitikti privačiai, aptarti situaciją ir rasti bendrą vardiklį, ir, į jį atsižvelgus, veikti. Nes jeigu turėsime tokią kakofoniją, kuri skamba pastarosiomis dienomis, tada nieko gero negalime laukti“, – įsitikinusi R.Urbonaitė.
Laukia prezidento palaikymo
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis svarsto, kad tokiu būdu valdantieji tikisi svaraus papildomo veiksnio derybose su Vokietija – prezidento žodžio.
„Matyt, valdantiesiems atrodo, kad šį klausimą galima išspręsti čia ir dabar. Kad šis klausimas yra sprendžiamas, tereikia padaryti keletą ryžtingų žingsnių.
Ir jiems reikalingas papildomas veiksnys – prezidento žodis. Manyčiau, kad jie tokiu būdu nori iš prezidento gauti tokį veiksmą, kuris padėtų jiems realizuoti tuos tikslus, kuriuos jie yra numatę“, – portalui lrytas.lt įvertino L.Bielinis.
Anot politologo, valdantiesiems dabar reikalingas papildomas rimtas politinis palaikymas.
„Tai gali būti prezidentas, kuris tarptautinėje arenoje yra pakankamai aktyvus. Šiuo atveju kreipinys į prezidentą, kad jis būtų aktyvesnis, iš esmės reiškia viena – kad jis vienaip ar kitaip palaikytų, kad jo kalbėjimas atitiktų tuos interesus, kuriuos nori realizuoti dabartiniai valdantieji“, – apibendrino L.Bielinis.
Politologas teigė nemanantis, kad tai, jog G.Landsbergis iš pažiūros į šį krašto gynybos klausimą atrodo įsitraukęs aktyviau negu pats krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rodo kokį nors konfliktą.
„Tai yra normalus stumdymasis dėl sprendimo – vienas kitą bando paskatinti. Žmonės yra emocingi, dėl to galime manyti, kad jie susipyko, vienas kitą nori nuversti nuo kėdės.
Iš tikrųjų tiesiog taip atrodo emocinga diskusija dėl to sprendinio, kurį valdantieji įsivaizduoja, kad gali išspręsti čia ir dabar“, – įsitikinęs L.Bielinis.
