Arūnas Karaliūnas. Šventiniai kauniečių galvosūkiai – kur nupešti žąsį ir apkirpti vaiką?

Nepaisant ekonomistų perspėjimų apie susitraukusį pirkėjų biudžetą ir
prekybininkų baimių dėl kritusio pardavimo, jokių esminių pokyčių šiemet
turbūt neįvyks – patiekalais nukrautiems šventiniams kauniečių stalams
vėl teks laikyti tvirtumo išbandymą.

Šios tradicijos negali sugriauti nei santaupas tirpdantys infliacijos
skersvėjai, nei perspėjimai apie gerokai išsipūtusias sąskaitas už
šildymą.

Tradicijos – amžinos, tačiau nauji virtualūs bendravimo būdai paskatino
kauniečius netradiciniais būdais ieškoti kilusių problemų sprendimo.

„Gal galėtumėte rekomenduoti, kas nupeštų keletą žąsų?“ – toks
kaunietės prašymas socialiniame prieš Kalėdas gali pasirodyti visai
suprantamas, tačiau geriau pagalvojus neaiškumų tik daugėja.

Kodėl reikėjo pirkti nenupeštas žąsis ir išvis – ar jos dar gyvos? O
galbūt gyvybės atėmimas įeina į prašomą paslaugą? Beje, nupeštą paukštį
dar reikia išdoroti. Kas tai padarys?

Jau kirba įtarimai, kad galbūt žąsys dabartinio savininko nuosavybe tapo
ne visai teisėtais keliais, o dabar žmogus ieško išeičių, kaip gardžiu
kepsniu papuošti stalą.

O štai Romainiuose gyvenanti jauna moteris sužibėjo gerumu – ji pasiūlė
sunkiai besiverčiančiai šeimai padovanoti eglutę, žaisliukų, vaikiškas
rogutes ir net pažadėjo visa tai atvežti. Išties kažkam tai gali tapti
puikia netikėta dovana.

Trumpą, bet liūdną istoriją socialiniame tinkle išdėstė kita jauna
moteris iš Užliedžių. Pakaunėje jos šeima apsigyveno prieš dešimtmetį,
augina dvejų metų sūnų, tačiau visi jie jaučiasi labai vieniši ir prašė
patarimų, kaip susirasti draugų.

Vietos bendruomenės nariai sureagavo akimirksniu ir negalėjo patikėti,
kad taip gali būti – juk visi naujakuriai esą labai draugiški, mielai
bendraujantys ir linkę padėti kaimynams.

O štai Giraitės gyventoja paprašė bičiulių patarimo, kaip spręsti
kaimynų šunų problemą. Kiekvieną rytą jų šeimininkai išvyksta iš namų,
o vieniši keturkojai nepaliauja stūgauti ir loti, kol žmonės sugrįžta.

Keista, tačiau ar nebūtų gerokai paprasčiau ir lengviau dėl nepatogumų
kreiptis tiesiai į kaimynus? Galbūt su jais pavyktų rasti išeitį ir
nereikėtų apie ištikusią bėdą trimituoti visai bendruomenei. Tikėtina,
kad žmonės net nežino, kaip likę vieni elgiasi augintiniai.

Jeigu šunų mylėtojai nesileistų į kalbas – visai kas kita. Tuomet jau
tikrai galima prašyti patarimo ir pagalbos.

Galbūt kai kam vis dėlto paprasčiau bandyti spręsti problemas neiškėlus
kojos iš namų, mat Ringauduose gyvenanti jauna mama nusprendė tokiu būdu
sužinoti, ar Ringaudų apylinkėse yra koks nors kalnelis, tinkantis vaikų
žiemos pramogoms.

Paprastas patarimas kaunietei – kartais išeiti pasižvalgyti po
apylinkes. Galbūt tolumoje ir pasirodys kalnelis, kurį jau spėjo
atrasti vietos gyventojai.

Kita kaunietė prieš šventes buvo susirūpinusi dėl savo mažosios atžalos
šukuosenos, mat ieškojo kirpyklos, kur būtų galima nukirpti jos dvejų
metų sūnų.

Jeigu jau moteris sugebėjo iškelti problemą socialiniame tinkle,
internetu naudotis moka, lygiai taip pat sėkmingai galėjo imtis tokią
paslaugą teikiančios įstaigos paieškos pati.

Kaunietei galima priminti, kad karantinas šalyje seniai baigėsi ir
kirpyklų paslaugos yra nedraudžiamos.

Galbūt tikrai žmonės lig šiol jaučia karantino padarinius ir nuotoliniu
būdu stengiasi išspręsti kilusius rūpesčius net tuomet, kai užtenka
žengti kelis žingsnius?

Kalėdos – puiki proga praverti namų duris ir įsileisti naujus vėjus,
kurie išneštų nerimo, baimės ir dužusių svajonių šukes.