Savo ruožtu specialistai ragina dar garsiau kelti klausimus dėl pavežėjimo įmonių darbuotojų atrankos ir saugumo užtikrinimo.
Maldavimai nepadėjo
Trečiadienio naktį, po savo gimtadienio šventės, moteris iš sostinės centro vyko namo į Šeškinės mikrorajoną, tad nusprendė pasinaudoti „Bolt“ pavežėjimo programėlės paslaugomis.
Kadangi atvykęs vairuotojas buvo ne lietuvis, tamsesnio gymio, moteris su juo kalbėjo angliškai.
Netrukus keleivė paprašė vairuotojo sustoti netoli jos namų, kadangi įvažiuoti į kiemą būtų buvę nepatogu, tačiau panorusi išlipti iš automobilio ji nebegalėjo atidaryti durų – šios buvo užrakintos.
Kaip rašė naujienų portalas 15min.lt, tuomet pavežėjas atsisuko į moterį ir pradėjo jai glostyti kojas, taip pat siūlė lytiškai santykiauti, o prašymus išleisti iš automobilio ignoravo.
„Pradėjau verkti ir visais įmanomais būdais maldavau, kad mane paleistų“, – pasakojo nukentėjusioji.
Šis susidūrimas esą truko apie dešimt minučių – vėliau vairuotojas pats atidarė duris ir liepė jai išlipti.
Grįžusi namo siaubą patyrusi keleivė iš karto kreipėsi į policiją bei „Bolt“ atstovus, taip pat išplatino įspėjimą savo socialiniuose tinkluose.
Pabrėžia įmonių atsakomybės svarbą
Į šią istoriją nedelsdama sureagavo VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja, Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Nors viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta pasipiktinimo žodžių apie užsieniečius pavežėjus, specialistė teigė ribą brėžianti labai aiškiai – spręsti apie žmogų pagal jo tautybę tikrai nereikėtų.
Tačiau Lietuvoje, pasak R.Butkevičiūtės, turime ir daugiau problemų.
„Nereikėtų suabsoliutinti, kad štai, visi lietuviai yra nuostabūs, niekada neprievartauja, yra palaikantys ir visada užtikrinintys saugumą, o visi užsieniečiai yra blogi. Tai yra netinkamas kelias, nes yra ir užsieniečių tarpe įvairių tautybių žmonių – yra tokių, kurie smurtauja, o yra tų, kurie niekada gyvenime smurto nenaudojo ir nenaudos. Lygiai taip pat yra ir lietuvių tarpe.
Sakyčiau, Lietuvoje yra kita problema – seksualinis smurtas ir seksualinė prievarta Lietuvoje yra ypatingai paslėpta. Yra tas naratyvas, kad mes esame Europos Sąjungoje, mes tokie išsilavinę ir viską žinome, bet smurtas yra neįtikėtinai paslėptas.
Tai svarbu yra nekurstyti tautinės nesantaikos, bet kartu kovoti su smurtu“, – pažymėjo Moterų informacijos centro programų vadovė.
Pasak R.Butkevičiūtės, visas neigiamas emocijas, kurias sukėlė šis incidentas, reikėtų nukreipti į realius veiksmus – kelti klausimus, kodėl tokie atvejai kartojasi, kas yra daroma, kad vyktų prevencija, kaip galime užtikrinti saugumą naudojantis tiek „Bolt“, tiek kitų pavežėjų paslaugomis.
Specialistė pabrėžė, kad tokios įmonės privalo užtikrinti tiek teikiamų paslaugų kokybę, tiek ir žmonių saugumą.
„Kadangi tai tikrai nėra pirmas kartas, kai tokios istorijos patenka į viešumą, atsakymas visada yra tas pats – kad „Bolt“ vairuotojai dirba ne su darbo sutartimis. Bet tai nereiškia, kad mes neturime imtis visų įmanomų priemonių, kad užkirstume kelią tokiems atvejams.
Aš pati paklausiau „Bolt“, kas vyksta, kas yra daroma dėl šios situacijos, gal reikia kažkokios pagalbos, gal jiems reikia mokymų ar susitikimo.
Iš jų gavau atsakymą, kad sausio mėnesį įmonė turės specialius mokymus, kad saugumo komanda dirba su nukentėjusia mergina. Darbuotojų mokymai irgi yra labai svarbu, bet ne tik kaip reaguoti, kai tokios situacijos jau atsitinka, bet ką daryti, kad jų apskritai nebūtų.
Labai svarbu žiūrėti į pačius atrankos procesus, kaip mes atrenkame tuos žmones – jeigu turi verslo liudijimą ir neturi fiksuotų nusikaltimų, tai prašau, imk ir vežk žmones?“ – svarstė R.Butkevičiūtė.
Ji pridūrė, jog pavežėjimo paslaugą privaloma suteikti saugiai, tad tokia situacija kelia didelį pavojų ne tik žmonėms, bet ir pačios įmonės reputacijai.
„Juk „Bolt“ naudojasi ne tik Vilniaus, bet ir kitų savivaldybių gyventojai“, – priminė ekspertė.
Vis dar kaltiname auką?
Tiesa, Moterų informacijos centro programų vadovė išskyrė dar vieną problemą, kurią jau spėjo pamatyti ir šioje konkrečioje situacijoje – visuomenė vis dar linkusi dėl priekabiavimo kaltinti ne smurtautoją, o pačią auką.
„Jau yra bandoma susisiekti su nukentėjusia mergina, bandoma kvestionuoti ir klausti, kaip ji ką pasakė, ką ji padarė. Tokie atvejai mane piktina, nes nukentėjęs ir traumą patyręs žmogus vis dar turi aiškintis visuomenei, kaip reagavo į patirtą prievartą.
Apskritai svarbu įvertinti, kokia neįtikėtina yra nukentėjusios merginos drąsa – ji po tokios traumos ir sukrėtimo, kai tu esi užrakintas mašinoje, yra naktis, vis tiek sugebėjo po šio įvykio kreiptis į „Bolt“, kreiptis į policiją, ji įspėjo visuomenę, ir mažiausiai, ką mes galime padaryti – ją palaikyti“, – tvirtino R.Butkevičiūtė.
Anot specialistės, daugybė žmonių po tokių įvykių grįžta namo ir nieko nebenori daryti, neketina kreiptis pagalbos.
„Mergina dabar gauna daug žinučių, ir ne visos jos yra palaikančios. O kodėl Vilniuje ar kituose miestuose moteris vis dar negali saugiai gyventi vakarinio ir naktinio gyvenimo? Jau pasigirsta komentarų, jog „kam čia važinėti naktimis, geriau būtum namuose“.
Kodėl? Kodėl aš negaliu saugiai vidury nakties ir susimokėdama už paslaugą tikėtis, kad ji bus suteikta saugiai?“ – svarstė R.Butkevičiūtė.
Ekspertės teigimu, tokio pobūdžio merginų skundus turime priimti labai rimtai bei imtis atsakomųjų veiksmų, o įmonėms tai turėtų būti signalas, kad savo klientų saugumo užtikrinimui nuolat reikia skirti dėmesio.
Anot „Ribologijos“ ir Moterų informacijos centro programų vadovės, seksualinio smurto situacija Lietuvoje yra sudėtinga dar ir dėl to, kad moterys nesikreipia arba labai retai kreipiasi į nevyriausybines organizacijas, kurios teikia pagalbą. Esą taip dažnai yra dėl to, kad moterims vis dar gėda, o visuomenėje vis dar yra stigmų – pavyzdžiui, galvojama, kad seksualinis priekabiavimas yra normalu.
„Parodykime, kad mums rūpi, kad mes palaikome, ir taip mes visoms moterims ir merginoms pasakysime: „Nebijokite išeiti ir kalbėti“. Kuo daugiau tokios istorijos bus palaikomos, tuo daugiau merginų ir moterų išdrįs bent jau anonimiškai kreiptis į pagalbą teikiančias tarnybas“, – tvirtino R.Butkevičiūtė.
Kaip portalui lrytas.lt teigė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja, tyrimas dėl šio įvykio kol kas nepradėtas, policija tikslina aplinkybes.
„Yra tikslinamos įvykio aplinkybės, skundas perduotas komisariatui“, – teigė policijos atstovė.
„Bolt“ atstovas žiniasklaidai Mantas Čižas portalui lrytas.lt teigė, jog situacija įmonei yra žinoma ir šiuo metu sprendžiama.
„Nuoširdžiai apgailestaujame dėl tokios keleivės patirties. Ypatingai neigiamai vertiname visus atvejus, kai grasinama ar naudojama prievarta, ir visada imamės veiksmų. Nors daugiau komentuoti apie šį konkretų atvejį negalime, esame pasirengę bendradarbiauti su policija ir pateikti jiems visą turimą informaciją.
Primename, kad vairuotojai, norintys verstis pavežėjo veikla, pagal galiojančią tvarką turi atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Nors už šią atitiktį atsakingos institucijos, mes remiamės savo turima informacija – gauta iš institucijų, keleivių ir pačių vairuotojų.
Jeigu turime pakankamai informacijos dėl netinkamo elgesio, visada blokuojame vairuotojo prieigą prie platformos“, – teigė „Bolt“ atstovas.
