Per buvusio Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe valstybines laidotuves š. m. spalį dabartinio ministro pirmininko Fumio Kishidos užuojautos kalboje nu-skambėjo frazė iš samurajų garbės kodekso „Bušido“, kurią Sh.Abe citavo Nacionalinės gynybos akademijos diplomų teikimo ceremonijoje: „Drąsa reiškia daryti tai, kas yra teisinga.“
„Bušido: Japonijos siela“ – tai mokslininko Inazo Nitobe anglų kalba parašyta knyga, pirmą kartą išleista JAV 1900 m. I.Nitobe parašė knygą apie bušido, nes užsienyje jo dažnai klausdavo apie japonų moralinį ugdymą ir religinius įsitikinimus. Jis tikėjo, kad japonų moralės ir elgesio standartai kilo iš samurajų. „Buši“ reiškia samurajų, o „do“ – moralės kodeksą. Vėliau knyga „Bušido“ tapo bestseleriu dėl Japonijos pergalės Rusijos ir Japonijos kare. Žinomas ir toks epizodas, kai tuometis JAV prezidentas Theodore’as Rooseveltas taip susižavėjo šia knyga, kad nusipirko daugybę egzempliorių ir išdalijo juos savo draugams.
Steponas Kairys, taip pat po Japonijos pergalės susidomėjęs Japonija, 1906 m. išleido trilogiją apie Japoniją. 2010 m. rašytoja Kumiko Hirano apie S.Kairio knygeles parašė knygą „Japonija ant kalvos“, kurios tematika primena Ryotaro Shibos istorinį romaną „Debesys virš kalvos“, paremtą Rusijos ir Japonijos karu ir tapusį nacionaliniu bestseleriu. R.Shibos knygoje aprašomas Japonijos modernizavimas ir vesternizacija maždaug 40 metų laikotarpiu nuo Meidži restauracijos 1868 m. iki Rusijos ir Japonijos karo, kurie buvo pavaizduoti taip, tarsi Japonija vejasi debesis virš kalvos.
1862 m., kai gimė I.Nitobe, t.y. prieš pat Japonijos, kaip modernios šalies, atgimimą, Yukichi Fukuzawa, žymus tuometis Vakarų tyrinėtojas, tapo pirmuoju japonu, apsilankiusiu Lietuvoje. Y.Fukuzawa taip pat buvo intelektualas, kuris siekė ne mėgdžioti Vakarus, o pasinaudoti Vakarų civilizacija išlaikydamas japonišką sielą. Chiune Sugihara gimė 1900 m., tarsi pakeisdamas 1901 m. mirusį Y.Fukuzawą. S.Kairys parašė Japonijos trilogiją matydamas Rusijos ir Japonijos karą, kuris įvyko netrukus po knygos apie bušido išleidimo. Japonija ir Lietuva turi štai tokią įdomią sąsają.
Ch.Sugihara atvyko į Kauną, laikinąją Lietuvos sostinę, kaip vicekonsulas netrukus po to, kai 1939 m. rugpjūtį buvo pasirašyta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Nepuolimo sutartis. Ch.Sugihara savo sprendimu išdavė „gyvybės vizas“ daugeliui dėl nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos įsiveržimo į Lenkiją pabėgusių į Lietuvą žydų. „Gyvybės vizos“ tapo Japonijos ir Lietuvos istorinių ryšių simboliu. Ch.Sugiharos veiksmai taip pat buvo bušido įsikūnijimas.
Jau minėta frazė „Drąsa reiškia daryti tai, kas yra teisinga“ yra „Bušido“ knygos 4 skyriuje. Čia I.Nitobe tiesiogiai perfrazuoja Konfucijų, kuris sakė, kad kai yra daroma kažkas neteisinga, reiškia, kad tau trūksta drąsos, jei žinai, kas yra teisinga, bet nesistengi, kad būtų daroma teisingai. Tokių situacijų yra daug, tačiau kartais reikia mirtinos drąsos veikti. Mes matėme daug žmonių, demonstruojančių tokią drąsą kaimyninėje Lietuvos šalyje Baltarusijoje. Taip pat verta prisiminti, kad buvęs Taivano prezidentas Lee Teng-hui parašė komentarą apie „Bušido“ japonų kalba ir pasisakė už šiuolaikinių japonų sugrįžimą prie bušido. I.Nitobe taip pat prisidėjo prie Taivano industrializacijos.
Šiais Japonijos ir Lietuvos draugystės 100-mečio metais matome didžiulę neteisybę Rusijos invazijos į Ukrainą forma. Labai svarbu, kad šiuo metu, kai turėtų būti demonstruojami bušido principai, Lietuva ir Japonija bendradarbiauja nustatydamos sankcijas Rusijai ir remdamos Ukrainą. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė spalį lankėsi Japonijoje, kur susitiko su Japonijos ministru pirmininku F.Kishida.
Abu lyderiai laikėsi vienos nuomonės, kad šalių dvišaliai santykiai išaugtų iki strateginės partnerystės. Tikiu, kad „Bušido“ gali būti kompasas ateinantiems šimtams metų abiejų šalių draugiškiems santykiams. Tarptautinė bendruomenė išgyvena epochą lemiančius pokyčius, todėl negaliu nejausti ypatingo ryšio tarp mūsų šalių, nes kitais metais Japonija pirmininkaus Didžiajam septynetui (G7), o Lietuva surengs NATO viršūnių susitikimą. Nepaisant atstumo, mus vienija vertybės ir istoriniai ryšiai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad per ateinančius 100 metų abi šalys ir toliau plėtos ryšius.
