„Diskusijos demokratinėje valstybėje yra neišvengiamas dalykas. Ir turbūt būtų labai keista, jei diskusijų nebūtų. Galbūt atrodo truputėlį taip, kad santūriau galima vertinti, kai diskusijos yra susijusios su saugumo klausimais, bet, man atrodo, čia nereikėtų tų dalykų plakti į vieną krūvą“, – antradienį Seime žurnalistams teigė ministrė pirmininkė.
„Prasidėjus Putino invazijai Ukrainoje buvo labai aiškiai ne vieną kartą visų mūsų partnerių lyderių pasakyta ir viešai įsipareigota, kad kiekvienas NATO valstybės narės centimetras bus apgintas. Matėme ir papildomų pajėgų atvykimą, ir pratybų, ir kitą veiklą, kuri tikrai prie Lietuvos saugumo prisideda. Brigada tikrai nėra nei mėnesio, nei dviejų mėnesių, nei pusės metų klausimas“, – tęsė premjerė.
I. Šimonytė pabrėžia, kad Vyriausybė toliau aktyviai tęsia darbus dėl Vokietijos dislokavimo Lietuvoje.
„Vyriausybė dirba savo darbą, susiplanavo lėšas kariniam mobilumui, priimančios šalies paramai ir darys viską, kad galėtų priimti kuo daugiau sąjungininkų karių. Ir tikiuosi, kad diskusijos pasibaigs ir pereisime prie konkrečių planavimų“, – pažymėjo premjerė.
I. Šimonytė neatmeta, kad brigados dislokavimui gali reikėti įstatymo projekto: galbūt tai turėtų savos vertės
Be to, paklausta, ar dėl brigados dislokavimo Lietuvoje yra reikalingas įstatymo projektas, I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad fizinio barjero įgyvendinimo atveju įstatymo projektas buvo itin efektyvi priemonės. Todėl, neatmeta ji, ir sprendžiant dėl brigados dislokavimo tai galėtų turėti savo vertės.
„Žvelgiant į procedūrinius dalykus, į kažkokių leidimų ar kažkokios dokumentacijos rengimą, galbūt toks įstatymas ir turėtų savos vertės, jei tai leistų tiesiog sutrumpinti laiką, per kurį tuos projektus būtų galima įgyvendinti“, – sakė I. Šimonytė. „Bet, žinoma, tas turi būti daroma ne sąskaita kažkokių kitų reikalavimų, kurių reikia laikytis“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
