Tokia viešai pateikta statistika nustebino Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininką Sigitą Šamborskį, kuris tvirtina vien pats žinantis beveik 50 iš Kaliningrado atvykusių lietuvių kilmės rusų, bandančių įsitvirtinti Lietuvoje.
O čia jie esą susiduria su krūva problemų. Leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje reikia laukti mėnesių mėnesius, o per tą laiką lietuviškas šaknis turintys rusai niekur negali įsidarbinti, susitikti su Kaliningrade likusiais šeimos nariais, todėl jaučiasi vieniši ir atstumti.
Migracijos departamentas nurodo, kad terminai dokumentų išdavimui yra numatyti atitinkamuose teisės aktuose, o procesas dažnai gali užtrukti dėl pačių asmenų neapdairumo.
Prasilenkiančiai statistikai paaiškinimą turi ir VSAT.
Baimės dėl didelio atvykėlių skaičiaus nepasitvirtino
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 21 dieną paskelbė dalinę mobilizaciją. Į frontą imta siųsti ir Kaliningrado srityje gyvenančius Rusijos piliečius, tarp kurių – ir lietuviškų šaknų turintys rusai.
Šiek tiek anksčiau – nuo rugsėjo 19-osios – Lietuva, Latvija, Estija bei Lenkija sutarė Rusijos piliečių vidun neįsileisti, išskyrus tam tikras išimtis.
Lietuvoje imta diskutuoti, ar lietuvių kilmę turintys ar ją įrodyti galintys Kaliningrado gyventojai turėtų patekti tarp šių išimčių. Nors iš pradžių politikai dvejojo ir siuntė neigiamus signalus, daugiau nei po savaitės buvo pranešta, kad tokie rusai pasienyje bus praleidžiami.
Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas S.Šamborskis tuomet skaičiavo, kad lietuvišką kilmę įrodančius dokumentus turi apie 7 tūkst. Kaliningrade gyvenančių žmonių, tačiau, anot jo, iš tiesų į Lietuvą galėtų patraukti apie 2 tūkst. asmenų.
Lietuvių kilmei įrodyti pakanka, kad bent vienas iš asmens tėvų ar senelių būtų Lietuvos pilietis.
Tiesa, baimės, kad į Lietuvą gali atvykti net keli tūkstančiai lietuviškas šaknis turinčių Rusijos piliečių, tarp kurių gali būti ir V.Putino režimo šalininkų, nepasitvirtino. VSAT duomenimis, iš Kaliningrado srities į mūsų šalį būtent šiuo pagrindu nuo rugsėjo pabaigos atvyko vos 12 rusų.
„Srautas nebuvo toks didelis, kaip buvo galima įsivaizduoti. Šiai dienai mes turime 12 asmenų, kurie pateko į Lietuvą. Patekę į Lietuvą, jie pateikė dokumentus, pagrindžiančius jų lietuvišką kilmę“, – nurodė VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas.
Neigia statistiką ir žeria priekaištus dėl terminų
Tokią statistiką iš portalo lrytas.lt išgirdęs Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas S.Šamborskis apstulbo ir pareiškė, kad ji – „niekam tikusi“.
Esą vien jo „globoje“ šiuo metu yra 47 iš Kaliningrado atvykę rusai, kurie jau turi lietuvių kilmę įrodančius dokumentus arba šiuo metu bando juos gauti, taip pat yra užpildę prašymus dėl leidimo gyventi Lietuvoje arba net siekia atkurti šalies pilietybę.
„Aš turiu globojamų žmonių, esu suteikęs jiems gyvenamąjį plotą, padedu jiems ieškotis užsiėmimų, darbų ir kitų dalykų“, – portalui lrytas.lt sakė S.Šamborskis.
Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas tvirtino, kad šie asmenys Lietuvoje susiduria su daugybe problemų.
Į šalį jie gali atvykti tik pateikę lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą arba įrodymus, kad yra pradėję procedūras dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Šiuos dokumentus išduoda Migracijos departamentas.
Nepriklausomai nuo to, ar asmuo jau turi lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, ar ne, jis iškart privalo kreiptis į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje. Kol jo neturi, žmogus čia negali įsidarbinti.
Didžiausiu galvos skausmu, anot S.Šamborskio, tampa biurokratinės kliūtys. Pažymos, kad asmuo yra lietuvių kilmės, laukti tenka iki 120 dienų, leidimo gyventi Lietuvoje – apie keturis mėnesius, o pilietybės atkūrimo procesas gali užsitęsti iki pusantrų metų.
„Žmonės tiesiog yra atstumiami vien dėl biurokratinių barjerų, kurie yra sudaryti. Kas čia per terminai? Argi gali jaunas žmogus, kuris gali būti čia naudingas, čia dirbti, gyventi kaip nelegalas? Jis uždaromas, jis čia yra niekas. Viešoji opinija irgi daro savo. Tai labai slegia. Žmonės gyvena depresijoje“, – piktinosi jis.
Be to, kaip teigė Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas, kol lietuvių kilmės rusai nesusitvarko visų reikalingų dokumentų, jų šeimos nariai, kurie neturi lietuviškų šaknų, negali atvykti į Lietuvą susitikti su namiškiais.
„Tokiu atveju iškyla problema, kad ten likę šeimos nariai patiria Rusijos spaudimą. Būna taip, kad užsipuolamos mamos, žmonos, vaikai, kad jūsų vyras, tėvas yra Rusijos išdavikas“, – aiškino S.Šamborskis.
VSAT atstovas Giedrius Mišutis pabrėžia, kad, pavyzdžiui, jei automobiliu iš Kaliningrado į Lietuvą vyksta vyras ir žmona, abu jie – Rusijos piliečiai, tačiau tik vienas jų turi lietuviškas šaknis, antrasis sienos kirsti negali, nes tai nėra priežastis tokį asmenį įsileisti vidun.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju Kaliningrade liekantis sutuoktinis turi kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją dėl Šengeno vizos, kaip priežastį jai gauti nurodydamas siekį aplankyti savo giminaitį, o ją gavęs, atvykti į Lietuvą ir čia kreiptis dėl leidimo gyventi kaip šeimos narys.
Negali atsisakyti rusiško paso?
Sunkumų iškyla ir dėl to, kad visiems šiems dokumentams užpildyti reikalingos lietuvių kalbos žinios, kurių šie asmenys esą dažnai ir neturi.
Dalis atvykėlių, pasak Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininko, nori atkurti ir Lietuvos pilietybę, tačiau tuomet susiduria su kuriozine situacija. Kol turi rusišką pasą, gauti lietuviško jie negali, o atsisakyti rusiško taip lengvai nepavyksta.
„Rusijos ambasada Vilniuje tiesiog išveja pro duris, sako, kad mes tokiais klausimais dabar nebedirbame. Jie tiesiog nepriima dokumentų dėl Rusijos pilietybės atsisakymo. Taip išeina, kad jos nebeįmanoma atsisakyti.
Aš pats keletą kartų bandžiau atsisakyti, tai man atsakymai irgi buvo neigiami. Aišku, man neaktualu, nes aš išimties tvarka turiu ir Lietuvos pilietybę“, – dėstė S.Šamborskis.
Kodėl procesas taip užtrunka?
Migracijos departamento vadovė E.Gudzinskaitė portalui lrytas.lt patvirtino, kad minėtoms procedūroms galioja būtent tokie terminai, tačiau, anot jos, viskas priklauso nuo paties besikreipiančiojo turimų dokumentų kiekio.
Lietuvių kilmę patvirtinančios pažymos išdavimas iš tiesų gali užsitęsti, nes Migracijos departamentas turi surinkti visus duomenis apie asmenį, jo kilmę, o šis procesas užtrunka.
Leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo trukmė priklauso nuo dviejų aplinkybių – ar asmuo jau turi lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą, ar ne. Jei tokį dokumentą jis turi, jam užtenka kreiptis dėl leidimo gyventi, papildomai pateikinėti jokių duomenų nebereikia. Tokiu atveju galima kreiptis ir dėl pagreitintos procedūros, kuri truktų iki dviejų mėnesių.
Jei tokio dokumento neturima, atskirai jo išsiiminėti nebereikia. Migracijos departamentas tuomet pats aiškinasi dėl asmens kilmės, peržiūri informaciją archyvuose, todėl leidimo gyventi Lietuvoje procedūra išties gali užsitęsti iki keturių mėnesių.
Išeitis laukiantiems leidimo gyventi Lietuvoje – nacionalinė viza, Migracijos departamento dar vadinama laukimo viza. Ji išduodama penkiems mėnesiams. Lietuvių kilmę įrodantį pažymėjimą turintiems Kaliningrado gyventojams ji nieko nekainuoja, o ją turintys leidimo gyventi Lietuvoje gali laukti būdami šalyje teisėtu būdu.
Tokia viza nereikalinga, jei asmuo turi kokią nors kitą vizą, pavyzdžiui, Šengeno. Nacionalinė viza neturintiems minėto pažymėjimo kainuoja 120 eurų.
Tiesa, darbintis ar ieškotis darbo net ir išsiėmę nacionalinę vizą šie asmenys negali, jie turi sulaukti, kol bus patvirtintas jų prašymas dėl laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje.
Pilietybės atkūrimo procedūra, kaip aiškino E.Gudzinskaitė, turėtų trukti apie šešis mėnesius, bet dažniausiai ji užsitęsia dėl paties besikreipiančiojo neapsižiūrėjimo, kai šis pateikia ne visus reikalingus duomenis.
Anot Migracijos departamento vadovės, šie terminai yra numatyti įstatyme ir nėra pernelyg ilgi, jei asmuo turi visus reikalingus dokumentus.
Leidimas gyventi užsieniečiams išduodamas penkeriems metams, praėjus šiam terminui leidimą vėl galima prasitęsti.
Tokios informacijos, kad lietuvių kilmės Rusijos piliečiams, kurie nori atkurti pilietybę, nepavyktų atsisakyti Rusijos pilietybės, E.Gudzinskaitė patikino neturinti, tačiau pripažino, jog Rusijoje biurokratija – didžiulė problema, todėl su sunkumais išties galima susidurti.
Tačiau, kaip pastebėjo ji, Lietuvos pilietybę atkurti norintys asmenys Rusijos pilietybės atsisakymui turi dvejus metus, iki kol prisiekia Lietuvai, todėl laiko yra pakankamai.
Kodėl skaičiai nesutapo?
Kodėl Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas kalba apie didesnius Rusijos piliečių, turinčių lietuviškas šaknis, skaičių Lietuvoje nuo mobilizacijos Rusijoje pradžios, paaiškinimą turi ir VSAT pareigūnai.
VSAT atstovas G.Mišutis nurodė, kad 12 – tai skaičius Rusijos piliečių, kurie Lietuvos sieną iš Kaliningrado kirto pateikdami būtent kilmės priežastį. Kiti, jo manymu, greičiausiai į šalį galėjo patekti įvardiję kitas išimtyse nurodytas priežastis.
Nuo rugsėjo 19 dienos Baltijos šalims ir Lenkijai uždarius sienas Rusijos piliečiams, į Lietuvą įleidžiami tik Vyriausybės numatytas išimtis atitinkantys rusai – diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, Europos Sąjungos piliečių šeimų nariai ir pan.
