Dar vienas konservatorių galvos skausmas lauktų tuo atveju, jeigu parlamentarai iš tiesų paskirtų Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininką, konservatorių Stasį Šedbarą Konstitucinio Teismo (KT) teisėju.
Parlamentarų, galinčių perimti S.Šedbaro kėdę, pavardės Seime jau minimos, tuo metu opozicija viliasi, kad sveikas protas nugalės.
Narių rokiruotė
Konservatorių ir iš partijos išmesto, buvusio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko konfliktui pasiekus finišo tiesiąją, ketvirtadienį didžiausia valdančioji frakcija atliko rimtą rokiruotę.
Tokios rokiruotės prireikė dėl lyderių frakcijoje trūkumo. Iš BFK pirmininko pareigų išspyrus M.Majauską, jį pakeisti teko kito – Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininku Mindaugu Linge. Šio kėdei likus tuščiai, į ją pasodintas aukštojo išsilavinimo neturintis Justas Džiugelis.
M.Majauskas savo ruožtu paskirtas į Kultūros komitetą. Tuo pačiu į BFK paskirtas energetikos ministras Dainius Kreivys, iki šiol dirbęs Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jis BFK pakeis komitetą paliekantį konservatorių J.Džiugelį.
Tuo metu į Teisės ir teisėtvarkos komitetą vietoje Gabrieliaus Landsbergio perkeliamas Andrius Vyšniauskas, iki tol dirbęs Kaimo reikalų komitete. Čia jį pakeis Sergėjus Jovaiša, anksčiau dirbęs Audito komitete. Dabar šią poziciją užims G.Landsbergis.
Tuo istorija nesibaigia, nes konservatoriams gali tekti ieškoti kuo pakeisti ir dar vieną komiteto pirmininką.
Didelis praradimas
Seimo vicepirmininkas, TS-LKD frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma pripažino, kad S.Šedbaro paskyrimas į KT frakcijai būtų rimtas praradimas.
„Tikrai praradinimų būtų, nes tokio lygio komiteto pirmininko mes nerasime frakcijoje, kad ir kaip aukštai vertinčiau kitus kolegas.
Ką padarysi – vis tik KT teisėjo pareigos yra svarbios ir, jeigu žmogus yra tam tinkamas, negalime savanaudiškai, politiškai stabdyti jo galimybės kandidatuoti. Bus proga išugdyti naujus teisės srities politikos lyderius“, – portalui lrytas.lt kalbėjo J.Razma.
Jo teigimu, kol kas konservatorių frakcija nesvarstė, kas S.Šedbarą galėtų pakeisti komiteto pirmininko pareigose.
„Kol žmogus nepaskirtas, neetiška svarstyti“, – tvirtino J.Razma.
„Kaip tik šiandien į komiteto narius nukreipėme A.Vyšniauską. Komitete yra teisininkė Irena Haase. Pirmiausiai į juos žiūrėčiau“, – nurodė Seimo narys.
Konservatorius svarstė, kad šiuo atveju perkelti Seimo narių iš kitų komitetų neprireiks.
Tarsi nesaugiai pilotuojamas kosminis laivas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė savo ruožtu vylėsi, kad „sveikas protas nugalės“ ir valdantieji vadovauti komitetui, jei prireiks, paskirs teisininką.
„Jeigu sprendimai bus priimami remiantis ne partiniu lojalumu ar noru įsiteikti vienam ar kitam politikos lyderiui, tai sprendimas turėtų būti paskirti teisininką.
Neįsivaizduoju, kaip žmogus be teisinio išsilavinimo galėtų vadovauti klausymams, kurie kartais tikrai būna labai sudėtingi, o temos – labai skirtingos.
Yra tokių teisėsaugos klausimų, kur, jei pats nesi dirbęs Prokuratūroje ar Lietuvos policijoje, net aš galiu pasakyti, kad man yra sunku, nes nežinau nei Prokuratūros darbo vidaus tvarkų, nežinau kai kurių policijos dokumentų – kai kurie iš jų iš viso būna riboto naudojimo.
Tokių detalių ir teisininkas ne visada žino. Tad kitos profesijos atstovui vadovauti klausymams, pačiai komiteto veiklai, įsivaizduoju, būtų kažkas panašaus, kaip sėsti ir valdyti kosminį laivą“, – įvertino A.Širinskienė.
Parlamentarė svarstė, kad komiteto pirmininko kėdę galėtų užimti advokato darbo patirties turinti, jau kurį laiką TTK dirbanti konservatorė I.Haase.
„Norėčiau palinkėti, kad tai būtų teisininko pasirinkimas, nes tokiu nesaugiai pilotuojamu kosminiu laivu dar dvejus metus būtų sunku skristi, jeigu už to vairo sėdės ne teisininkas“, – pabrėžė A.Širinskienė.
Rodo krizę?
Vis dėlto, pastaruoju metu stebimos konservatorių frakcijos narių rokiruotės tarp komitetų, pasitraukus M.Majauskui, anot A.Širinskienės, parodo lyderystės ir kompetencijų krizę TS-LKD viduje.
„Tai, kas dabar vyko Seime, rodo, kad konservatorių frakcija, nors turi daug senų politikų, labai daug narių – trečdalį Seimo, bet tokių kadrų, kurie galėtų realiai dirbti ir priiminėti sprendimus, pasirodo, kad trūksta“, – pastebėjo ji.
Anot Seimo narės, konservatorių sprendimas SRK pirmininką M.Lingę perkelti į BFK pirmininkus yra aiškus prisipažinimas, kad frakcijoje nėra daugiau žmonių, kuriems būtų galima patikėti finansų valdymą.
„Dabar yra iššūkis Socialinių reikalų komitetui – nežinau, kaip kolega J.Džiugelis susitvarkys, turint omenyje jo išsilavinimą (J.Džiugelis baigė dvylika klasių – aut.past.). Galbūt tada daugiau lyderystės nusės ministerijoje – realiai kito kelio nebelieka.
Nes šio komiteto sudėtis yra politikai, šioje srityje dirbantys ilgą laiką, kaip A.Sysas, R.Baškienė, L.Kukuraitis. Naujam komiteto pirmininkui bus nelengva, akivaizdu, kad kompetencijų ir žinojimo persvara bus ne valdančiųjų, o opozicijos pusėje“, – įsitikinusi A.Širinskienė.
Ne tik kompetencijų svarba
Savo ruožtu politologė Rima Urbonaitė teigė, kad konservatoriai turėtų pripažinti turintys problemą – atsilaisvinusios komitetų pirmininkų pozicijos nėra užpildomos lengvai, nėra išsirikiavusių kandidatų, iš tiesų galinčių imtis tokių pareigų.
„Net kalbant apie Užsienio reikalų komitetą – kiek buvo kalbų, kad turime daug puikių kandidatų, bet paaiškėjo, kad daug puikių kandidatų nėra, ir grąžintas Žygimantas Pavilionis, kuris, reikia pripažinti, iš karto po paskyrimo vieno interviu metu taip nesužibėjo, kad, reikia tikėtis, užsienio ambasados to interviu neskaitė.
Tokia yra realybė, kurią konservatoriams reikėtų pripažinti“, – portalui lrytas.lt sakė politologė.
R.Urbonaitė pabrėžė, kad frakcijos dydis dar nereiškia, kad turėsi sklandų procesą, pasiūlant kandidatus į vienas ar kitas pareigas – reikalinga ne tik kompetencija, bet ir tinkamas charakteris bei vadybiniai gebėjimai.
„Tai yra komiteto darbo užtikrinimas, darbotvarkės, visos komandos veiklos koordinavimas. Rimtas vadybinis iššūkis yra palaikyti pulsą, kad viskas veiktų sklandžiai, turi būti geras planavimas, geras pasirengimas.
Natūralu, kad žmonių, kurie ir gilintųsi į tą sritį, ir turėtų vadybinių gebėjimų, nėra tiek daug. Tą aiškiai matome, kai susiklosto tokios situacijos“, – įvertino R.Urbonaitė.
Politologės teigimu, M.Lingės veikla visada buvo susijusi su socialiniais klausimais, todėl jo paskyrimas SRK pirmininku buvo logiškas – kitaip, nei jo patraukimas pirmininkauti BFK.
„Dabar pamatėme, kad, matyt, buvo ne tiek svarbu, kiek jis įsigilinęs į finansų sritį, kiek jis parodė, kad geba užtikrinti sklandų komiteto darbą iš vadybinės pusės. Dėl to buvo padaryti tam tikri ėjimai“, – įsitikinusi ji.
Vienas svarbiausių komitetų
Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pabrėžė R.Urbonaitė, pagal statistiką yra vienas iš daugiausiai pavedimų nagrinėti įstatymų projektus ir juos vertinti gaunančių komitetų Seime.
Tiesa, problemų dėl TTK konservatoriai turėjo ir anksčiau. R.Urbonaitė priminė, kad ilgą laiką TTK dirbo minimalus narių skaičius – tik septyni, o iš jų buvo net keli ministrai, kurių galimybės dalyvauti komiteto posėdžiuose būdavo ribotos.
„Ilgą laiką TTK sudėtis kėlė labai daug klausimų. Aišku, šis konservatorių neįžvalgumas atsisuko prieš juos – buvo labai kritinių situacijų. Po jų narių skaičius buvo padidintas iki devynių, bet komitete vis dar dirba ministrai“, – pastebėjo ji.
R.Urbonaitė įsitikinusi, kad konservatoriai turės gerai pasukti galvas, ką pasiūlyti į TTK pirmininkus. Politologė teigė abejojanti, kad konservatoriai ryžtųsi šią poziciją skirti I.Haasei.
„Gal M.Lingę pasiūlys vėl ir suksis karuselė tokia?“ – ironizavo politologė.
„I.Haase dirba komitete, tačiau lieka klausimas, kiek ji turi vadybinių gebėjimų ir kompetencijų. Turbūt negalime pasakyti, kad tai yra labai aktyvi Seimo narė. Taip pat būtų gerai, kad komiteto pirmininkas turėtų autoritetą. Ar ji jį turi – atsakymo neturiu“, – svarstė pašnekovė.
Kiek realesnis kandidatas į TTK pirmininkus, anot jos – tik ketvirtadienį į komitetą perkeltas A.Vyšniauskas, čia pakeitęs ministrą G.Landsbergį.
„A.Vyšniauskas yra aktyvus, gana darbštus – matėme, kiek jis dirbo su nauju Rinkimų kodeksu. Tai yra galimas variantas. Panašu, kad gali būti teikiamas prioritetas A.Vyšniauskui nei I.Hassei, nepaisant to, kad jis nėra teisininkas“, – neatmetė R.Urbonaitė.
Kas užimtų vietą Seime?
Jeigu S.Šedbaras būtų paskirtas KT teisėju, jo vietą Seime užimtų pirmas „už brūkšnio“ konservatorių sąraše 2020 metų parlamento rinkimuose likęs žmogus, tai yra – praėjusią savaitę iš Krašto apsaugos viceministro pareigų pasitraukęs Vilius Semeška.
A.Širinskienė neatmetė, kad V.Semeškos pasitraukimas iš ministerijos ir galimas S.Šedbaro paskyrimas į KT tarpusavyje yra susiję.
„Matant S.Šedbaro galimą paskyrimą ir tai, kaip pasireiškė V.Semeška tame jau išviešintame uždarame NSGK posėdyje, ką jis kalbėjo, ir kad kyla konfliktas su Laurynu Kasčiūnu, susidaro toks įspūdis, kad buvo labai palanki situacija V.Semešką patraukti iš jo užimamų pareigų ministerijoje, paliekant tą saldainį Seime.
Šiuo atveju liko ir avis sveika, ir vilkas sotus. Matyt, krašto apsaugos ministrui nusiėmė papildomos įtampos su L.Kasčiūnu, o tų įtampų ten yra – matėme ir pasisakymus dėl tos pačios Vokietijos brigados. Ir šiuo atveju V.Semeška turi užtikrintą rytojų, nes ateina į Seimą“, – neatmetė A.Širinskienė.
Portalo lrytas.lt žiniomis, derybų su Vokietijos politikais darbo grupei vadovavusio V.Semeškos ir L.Kasčiūno pozicijos dėl šios šalies brigados dislokavimo Lietuvoje išsiskyrė. Plačiau apie V.Semeškos pasitraukimą galite skaityti čia.
Garantijų neduoda
Vis dėlto A.Širinskienė pastebėjo, kad net ir valdantieji negali 100 proc. garantuoti, kad S.Šedbaras bus paskirtas KT teisėju, mat balsavimo procedūra Seime – slapta.
„Kaip balsuos Laisvės partija, ar jie yra visiškai laimingi, ar Liberalų sąjūdžiui labai patinka toks paskyrimas, iš tiesų yra labai sunku pasakyti.
Tačiau Seimui toks paskyrimas didelės garbės nedaro, neprideda patikimumo KT, nestiprina jo įvaizdžio“, – tikino TTK narė.
A.Širinskienė abejojo, ar vienas iš konservatorių lyderių, aktyvus politikas S.Šedbaras pajėgtų objektyviai priiminėti sprendimus kaip KT teisėjas – anot jos, išliktų regimybė, jog priimant KT sprendimus yra atstovaujama partijos interesams.
Seimo narė pastebėjo, kad S.Šedbaras, kaip TTK narys, savo nuomonę dėl įstatymų atitikties Konstitucijai yra reiškęs jau kokį dešimtmetį.
„Pagalvokite, kokia yra masė teisės aktų, kurie gali patekti į KT, kur KT teisėjas jau bus išreiškęs išankstinę nuomonę. O, kaip žinia, teisėjams tą nuomonę draudžiama reikšti.
Be to, S.Šedbaras dėl kai kurių prieštaravimų Konstitucijai yra balsavęs taip, kad jo balsas lėmė, ar tai Seime yra pripažinta prieštaravimu, ar ne. Tarkime, tas pats balsavimas dėl V.Landsbergio įvadovinimo. Atsiras natūrali pareiga nusišalinti nuo didelės dalies teisės aktų.
Negana to, kolega visada akcentuoja partinę drausmę. (...) Tai rodo tam tikrus žmogaus nusiteikimus ir ketinimus“, – įvertino A.Širinskienė.
Politologė R.Urbonaitė savo ruožtu S.Šedbaro kandidatūrą taip pat teigė vertinanti itin neigiamai, tuo pačiu politologė abejoja, ar ši kandidatūra „praeis“.
„Balsavimas yra slaptas. Kad opozicija balsuotų už S.Šedbarą, labai abejoju, ir kad visi koalicijos nariai balsuotų „už“, neduočiau rankos nukirsti. Tai reiškia, kad mes vėl neturėsime laiku atnaujinto KT, kaip buvo ir 2020 metais dėl politinių priežasčių, dėl valdančiųjų ir prezidento santykių, valdančiųjų ir V.Pranckiečio santykių.
Nelabai suprantu, kam reikia sunkinti procesą. Galbūt konservatoriai turi savo skaičiavimus ir įsivaizduoja, kad jiems pavyks, gal yra kokios užkulisinės derybos“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Tiesa, pats S.Šedbaras teigė, kad jau beveik trejus metus nebėra TS-LKD narys – politikas pripažino, kad jau tada iš lėto ruošėsi galimam darbui Konstituciniame Teisme.
KT sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. KT įstatymas numato, kad teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis.
Seimo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir prezidentas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kadencijos pabaigos pateikti naujų teisėjų kandidatūras – šįkart šis terminas sueina gruodžio 16 dieną. KT teisėjus skiria Seimas, balsavimas dėl jų – slaptas.
Kaip skelbta anksčiau, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketina teikti LAT teisėjo Aurelijaus Gutausko, o LAT pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė – S.Šedbaro kandidatūrą.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo teisininko Tomo Davulio kandidatūrą.
