Tarnybos atstovai pažymi, kad užkardyti kelią seksualiniam smurtui – įmanoma, tačiau ypač svarbu kuo anksčiau pastebėti galimai patirtos prievartos ženklus.
Tuo metu su nukentėjusiais vaikais dirbantis specialistas pripažįsta, kad dažniausiai seksualinio smurto apraiškos matomos artimoje aplinkoje.
Prabilti išdrįsta tikrai ne visi
Naujienų portalas lrytas.lt šią savaitę rašė, kad trys merginos kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu apie patirtą seksualinę prievartą. Merginoms tuo metu buvo šešiolika metų, o prievartą jos esą patyrė iš to meto Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto vadovo, majoro G.Ciunio.
Tinklaraštininko Skirmanto Malinausko laidoje savo istorijomis pasidalinusios merginos kelerių metų senumo įvykius prisimena labai panašiai: G.Ciunis joms dėmesį rodydavo nuolat ir ilgą laiką, augindavo merginų pasitikėjimą kurdamas bendrus ritualus, pavyzdžiui, pavežėjimu į mokyklą, kavos gėrimu kartu.
Anot prabilusių merginų, G.Ciunis nevengė su skautų grupe susitikti ir neformalioje aplinkoje, nepilnametes vaišindavo alkoholiu, o savo tikslų siekdavo ir skautų stovyklų metu – imdavo jas už rankos ir kviesdavosi pas save į palapinę.
Prokuratūra savo ruožtu antradienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Tiesa, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo seksualinio smurto vaikai vis dar kenčia labai skaudžiai.
Tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėja Ieva Daukšienė tvirtino, kad seksualinis smurtas yra itin jautri tema, be to, tai yra viena iš smurto formų, kuri vis dar sunkiai atpažįstama ir įrodoma.
„Dažnai nukentėjusieji slepia savo išgyvenimus, nedrįsta apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos, baiminasi neigiamos visuomenės reakcijos“, – portalui lrytas.lt aiškino I.Daukšienė.
Nerimą kelia ir pastarųjų metų statistika – vaiko teisių gynėjų duomenimis, vien per praėjusius metus Lietuvoje nuo seksualinio smurto galimai nukentėjo 332 vaikai, iš kurių – 223 mergaitės ir 99 berniukai. Šiemet situacija taip pat sudėtinga.
„Šiais metais galimai seksualinį smurtą patyrė jau 264 vaikai: 225 mergaitės ir 39 berniukai. Remiantis psichologų įžvalgomis, nebūtinai berniukų nuo seksualinio smurto nukenčia mažiau, tiesiog jie labiau drovisi prisipažinti ir dažniau linkę apie tai nutylėti“, – teigė I.Daukšienė.
Ragina reaguoti greitai
Pasak jos, vaiko teisių specialistai reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių, skiria individualią pagalbą.
„Stengiamasi, jog visi vaikai mūsų šalyje turėtų galimybę augti rūpestingoje, mylinčioje ir palaikančioje aplinkoje, kurioje netoleruojamas smurtas, sukuriamos sąlygos vaikui jaustis laimingam ir apsuptam žmogiško ryšio bei šilumos.
Sužinoję apie galimą vaiko teisių pažeidimą, įskaitant ir bet kurios formos smurtą prieš vaiką, vaiko teisių gynėjai vertina kiekvieną individualią situaciją: bendrauja tiek su suaugusiais, tiek su vaikais – išklauso jų nuomones, aptaria galimų problemų priežastis, pasirūpina vaikų saugumu, inicijuoja nukentėjusiems ir jų artimiesiems reikalingą pagalbą.
Smurtą patyrusiems žmonėms siūloma įvairiapusė pagalba: psichologinė-emocinė parama, psichoterapija, organizuojamos medicinos paslaugos“, – dėstė I.Daukšienė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės teigimu, nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau. Todėl jiems reikalingas ne tik artimųjų dėmesys, supratimas bei palaikymas, bet ir itin profesionali bei laiku suteikta specialistų pagalba.
„Tokia pagalba prieinama ir Lietuvoje – čia veikia vienintelis specializuotas vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras „Užuovėja“.
Jame sutelktos visos paslaugos, reikalingos tiriant seksualinio smurto prieš vaikus atvejus, bei teikiama nemokama kompleksinė pagalba tiek vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, tiek kartu emociškai išgyvenantiems jų šeimos nariams“, – nurodė pašnekovė.
I.Daukšienė taip pat ragino nepamiršti, kad bet kokios formos smurtą prieš vaikus galime sustabdyti kiekvienas.
Pavyzdžiui, pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą, galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama.
„Todėl prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vaiko teisių gynėjams, kurie visuomet pasiruošę išklausyti, pakonsultuoti, patarti ir padėti“, – ragino I.Daukšienė.
„Kviečiame ir vaikus, ir suaugusiuosius pasinaudoti nemokamų konsultacijų tel. nr. 8 800 10 800 ir el. p. adresu konsultacijos@vaikoteises.lt galimybe – ją teikia neseniai pradėjusi veikti Vaiko teisių linija, į kurią kiekvienas paskambinęs ar parašęs gali konsultuotis ir gauti rūpimą informaciją visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus“, – pridūrė ji.
VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja, Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė portalui lrytas.lt anksčiau komentavo, jog, Europos Sąjungoje 2014-aisiais vykdyto FRA tyrimo duomenims, 1 iš 10 moterų nuo 15 metų amžiaus yra patyrusios kokią nors seksualinio smurto formą.
1 iš 20 tokio pat amžiaus moterų yra patyrusios išprievartavimą.
„2021 metais Lietuvoje registruoti 291 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Toks duomenų neatitikimas rodo, kad Lietuvoje seksualinės prievartos tema nėra atpažįstama, o į institucijas besikreipiančių yra gerokai mažiau, nei realiai nuo tokio smurto nukentėjusiųjų. Specialistai, dirbantys su nukentėjusiais asmenimis, teigia, kad policijai pranešama tik apie vieną iš keturių atvejų.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra atliekama viktimologinių tyrimų apie seksualinį smurtą, labai sunku nustatyti tikrąjį jo mąstą. Nors specializuotos pagalbos centrų specialistai, teikiantys pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, teigia, kad ten, kur yra fizinis, ten yra ir seksualinis smurtas“, – kalbėjo R.Butkevičiūtė.
Pasak Moterų informacijos centro programų vadovės, seksualinis smurtas yra labai traumuojantis gyvenimo įvykis, turintis ypač žalingą psichologinį ir socialinį poveikį aukoms, nepriklausomai nuo jų lyties.
Visgi neproporcingai daugiau nuo jo kenčia būtent moterys ir mergaitės, todėl seksualinį smurtą iš esmės galima vadinti smurtu lyties pagrindu.
Dažniausiai smurtaujama artimoje aplinkoje?
Globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro laikinasis vadovas Vytautas Vigelis pasakojo, kad dažniausiai šiame centre specialistai per dieną dirba su keliais nuo tokio pobūdžio smurto nukentėjusiais vaikais.
Jei nuo seksualinio smurto nukentėjęs vaikas į centrą yra užregistruojamas iš anksto, dažniausiai į jį atvyksta pirmadienį ir praleidžia čia kelias dienas.
„Būna trys, keturi, o kartais ir iki aštuonių vaikų per dieną. Jie gauna ir maitinimą, ir kitas paslaugas, o maždaug trečiadienį išvažiuoja. Su jais kelias dienas dirba psichologų komandos, kurios surašo visus raštus, bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Vigelis.
Pasak laikinojo centro vadovo, dažniausiai su seksualine prievarta vaikai susiduria artimoje aplinkoje.
„Buvo tokių atvejų, kai atvažiuodavo ir tas, kuris darė įtaką seksualinei prievartai, tai tada yra atskiri įėjimai, atskiri išėjimai, apklausų kambariai“, – aiškino V.Vigelis.
Jo teigimu, po patirtos prievartos pasekmės vaikui gali būti ilgalaikės ir labai skaudžios.
„Vaiko gyvenime žymę tai tikrai palieka. Psichologai suteikia visą įmanomą pagalbą, kurios reikia, o jei toliau reikalingas gydymas, vaikai gali gydytis. Gal kiti iš to išauga, bet viskas priklauso nuo vaiko būsenos, pažeidimo, jautrumo“, – nurodė specialistas.
Pasak V.Vigelio, visgi labiausiai tokią problemą gali išspręsti tvarūs santykiai šeimoje, nuolatinis kalbėjimasis ir laiku suteikiama pagalba.
„Tai yra gana sudėtinga problema – vieni nori tai atskleisti, o kiti nenori išnešti iš namų šios problemos. Gal trūksta daugiau viešumo. Kadangi tai yra jautri tema, nedaug kas nori afišuotis šiuose dalykuose, šeimos jautriai į tai reaguoja.
Galbūt, laikui bėgant, viešumas padės labiau“, – svarstė jis.
